Kuris vaikas užauga be pliušinių žaislų? Jei ne patys nupirksite, tai būtinai gausite dvanų iš senelių, tetų ir krikšto tėvų. Įsigiję pliušinių žaislų įsiminkite ir kelias jų „eksplotavimo“ taislykles. Kalbamės su docentu Algimantu Vingru.
Ar vaikučiui, kurio oda jautri, galima žaisti su pliušiniais žaislais?
Ne tik pliušiniuose, bet visuose minkštuose žaisluose susikaupia daug dulkių ir jose gyvenančių erkučių. Erkutės yra mikroskopinio dydžio, akimis nepastebimos, bet sukelia alergiją. Alergizuojančio „užkrato“ žaisluose dar labiau padidėja, kai juos patampo koks nors namų gyvūnas – katė ar šuo. Kai vaikas serga alergine liga (atopiniu dermatitu, bronchų astma arba alergine sloga) bet kokiems medžiaginiams žaislams „pūkuotukams“ namuose ne vieta.
Namų dulkių erkutės, pelėsiniai grybeliai gyvena visuose minkštuose žaisluose. Prieš perkant žaislą arba jį priimant kaip dovaną, pagalvokite, ar tikrai vaikams jis tiks, ar jis saugus, ar pajėgsite jį išlaikyti švarų. Lietuvos higienos normos (HN 93:1999. Žaislai. Higienos normos ir taisyklės) 4.2 punktas sako: „Medžiagos, iš kurių pagamintas žaislas, turi būti vizualiai švarios, lengvai valomos ir dezinfekuojamos“ , … „atsparios seilių ir prakaito poveikiui“. Namų dulkių erkutės gyvena ir visose minkštose dangose – kilimuose, kiliminėje dangoje. Alergenai gyvena ne tik pačiuose minkštuose žaisluose, bet ir lėlių suknelėse, kituose apdaruose.
Kokius minkštus žaislus rinktis, kad jie mažiau dirgintų odą? Mat „minkštukų“ yra visokių – kilpinių, pūkinių.
Jautrią odą gali dirginti bet kokia medžiaga, kuri užkrėsta namų dulkių erkutėmis, gyvūnų epiteliu, plunksnomis, įvairių pelėsinių grybelių sporomis, žolių, krūmų, medžių žiedadulkėmis. Nebūtinai kokia nors viena pliušo rūšis gali odą dirginti mažiau ar daugiau už kitą tos pačios medžiagos rūšį.
Ar leisti vaikui miegoti su pliušiniu žaislu?
Alergiškam vaikui – neleisti, tiksliau – neįpratinti. Jis gali „draugauti“ su minkštu žaislu, pagamintu iš nealergizuojančios medžiagos, kuri lengvai skalbiama.
Jei vaikas alergiškas, jis turi miegoti ant alergenams nepralaidaus čiužinio ir pagalvių. Patalynė turi būti iš nealergizuojančios medžiagos. Ją būtina skalbti kas 7-10 dienų+60° C temperatūroje, verta kartais ir išvirinti. Geriau skalbti su antialerginiais skalbimo milteliais. Išskalbus ir išdžiovinus patalynę reikia išlyginti karštu lygintuvu. Paklodes reikia kasdien išpurtyti ir keisti ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę.
Taip pat 2 kartus per savaitę reikėtų dulkių siurbliu išsiurbti čiužinį, pagalves, lovą.
Vasarą patalynę ir pliušinius žaislus galima palaikyti tiesioginėje saulės šviesoje, kai temperatūra yra virš + 20°C, o žiemą sveika palaikyti speige ne trumpiau kaip parą (-)18-20°C temperatūroje. Deja, mūsų žiemos tokios šiltos, kad tai pratiškai neįmanoma… Išnešus į saulę ar į spegą žaislus, juos reikia visaip vartyti, kad šiluma, saulės spinduliai ir sausra ar šaltis paveiktų visas žaislo dalis. Minkštos medžiagos yra blogi šilumos laidininkai, nepralaidūs saulės spinduliams.
Pliušiniai ir kitos minkštos medžiagos žaislai labai sunkiai skalbiami. Išskalbti dažniausiai jie praranda savo žavesį, formą. Juos galima išsiurbti, geriau tais siurbliais, kurie turi vandens filtrą. Alergiško vaiko miegamajame neturi būti jokių minkštų žaislų.
Ar išskalbus pliušinius žaislus reikia ypatingai juos išskalauti, kad neliktų jokių skalbiklių?
Žaislus skalbkite su specialiais nealergizuojančiais skalbikliais, o išskalaukite negailėdami vandens.
Ką manote apie patarimą pliušinius žaislus retkarčiais kišti į šaldiklį, kad žūtų erkės?
Minkšti žaislai labai greitai užsikrečia namų dulkių erkutėmis. Todėl juos kas 3-4 paras kruopščiai išsiurbus ar išplovus galite įdėti į šaldiklį ir palaikyti ne trumpiau kaip 12 val. Temperatūra šaldiklyje turėtų būti -20°C. Tai kruopštus, daug atidos reikalaujantis darbas.
Ar renkantis pliušą žiūrėti, kad nebūtų spalvotas, nedvoktų sintetika?
Labai teisingas klausimas – jokie žaislai negali dvokti sintetika! Nespalvoti žaislai yra negražūs, tačiau jie turi atitikti saugos reikalavimus. Dažuose gali būti ftalatų – vienos iš pavojingiausių žmogui cheminių medžiagų. Ftalatai– viena plačiausiai naudojamų aplinkai ir žmogui pavojingų junginių grupė. Jie naudojami daugelyje buityje vartojamų daiktų, dažuose, kosmetikoje, kaip priedas minkštuose plastikuose, ypč PVC, kad juos suminkštintų. Ftalatų yra ir minkštuose plastikiniuose vaikų žaisluose, kurie mielai kišami į į burną! Ftalatai yra laikomi gausiausiai naudojamu ir labiausiai paplitusiu žmogaus pagamintu teršalu.
Kitaip tariant, reikia prisiminti ne tik vien pliušinius žaislus, bet minkštus žaislus, pagamintus iš PVC, ir svarbiausia, kad žaislai negali būti perkami bet kur…Lietuvos higienos normos (HN 93:1999) punktas 4.3 reikalauja: „Visi žaislai neturi būti nemalonaus ir aštraus kvapo, stipresnio kaip 2 balai, o kvapas žaislų, skirtų vaikams iki vienerių metų, neturi būti stipresnis kaip 1 balas“… t.y. beveik bekvapiai. Žaislų dažams irgi yra reikalavimai, kad jie būtų saugūs, netirptų mažylio burnoje, kai bus kandžiojami, arba vandenyje, kai bus skalbiami, plaunami.
Ar verta pirmaisiais metais vaikui pirkti pliušinukų, kol jis viską kiša į burną ir seilėja?
Iki dvejų metų vaikui tikrai nederėtų pirkti minkštų žaislų. Jeigu vaikui būtinai norima padovanoti minkštą žaislą, jis turėtų būti pagamintas iš lengvai skalbiamos nealergizuojančios medžiagos. Minkšti žaislai yra patogūs tuo, kad jais žaisdamas mažylis nesusižeis, tačiau jie turi būti tvirti ir nuolat peržiūrimi, nes žaidėjas išdarinėja su jais pačius įvairiausius veiksmus. Vyresniems nei 2 metų mažyliams minkštus žaislus galima duoti tik tuo atveju, jei juos lengva valyti.
Ar yra pliušių žaislų saugos normos?
Lietuvos higienos normos (HN 93:1999) punktas 4.1 sako, kad „žaislai turi būti suprojektuoti, sukonstruoti ir pagaminti taip, kad žaidžiant arba naudojant kokiu nors numanomu būdu, atsižvelgiant į įprastą vaikų elgseną, nesukeltų pavojaus sveikatai ar rizikos susižeisti, užspringti ir pan.“ Reikėtų pasirinkti žaislus su stipriai pritvirtintu pūku. Nors standartai nereglamentuoja pūkų pritvirtinimo stiprumo, nes laikomasi nuostatos, kad pūkais neįmanoma užspringti, minkštų kimštų žaislų, kurių kailis „šeriasi“ kaip katinas pavasarį, geriau nepirkti. Venkite pliušinių žaislų, kurių plaukas ilgesnis nei 5 cm, ypač jei patempus galima išpešti.
Žaislų saugumą šalyje reguliuoja ir Ūkio ministerijos Žaislų saugos techninis reglamentas. Jame sakoma, kad žaislas būtų nepavojingas atsižvelgiant į prastą vaikų elgesį su žaislu, žaislas nekenktų pavojaus juos naudojančių ar trečiųjų asmenų saugai ir sveikatai. Kitaip tariant, šeima neturėtų įsigyti tokių žaislų, skirtų vyresniam vaikui, kurie gali būti pavojingi jaunesniajam. Žaislai turi turėti CE žymenį, patvirtinantį, kad žaislas atitinka jam taikomus ir jo gamintojui privalomus saugos reikalavimus ir kad žaislui buvo atliktos atitikties įvertinimo procedūros pagal reikalavimus.
Daug nekokybiškų žaislų į Europos šalis atvežama iš Kinijos. Žaislai, kurie gali būti pavojingi jaunesniems kaip 36 mėn. vaikams, privalo turėti tokį įspėjimą: „Netinka jaunesniems kaip 36 mėn. vaikams“ arba „Netinka jaunesniems kaip 3 metų vaikams“.
„Mamos žurnalas“
Susiję strapspniai
