Alerginės ligos (atopinis dermatitas, bronchinė astma, šienligė) vis dažnesnės mūsų gyvenime. Didėjantis aplinkos užterštumas, chemikalai, konservantai, dažikliai, sintetiniai kvapai, naudojami buityje, didina riziką susirgti alerginėmis ligomis. Atlikus tyrimus įvairaus išsivystymo lygio pasaulio šalyse, pastebėta, kad kuo labiau išsivysčiusi šalis, tuo dažniau žmonės serga alerginėmis ligomis. Per paskutiniuosius 10 metų alerginių ligų Lietuvoje padidėjo beveik dvigubai. Nors alerginių ligų simptomų pastebima dažnai, ne visada pavyksta net ir naujausiais tyrimais patvirtinti alerginės ligos diagnozę.
Konsultuoja vaikų alergologė Audronė Giedraitienė.
Ataka prieš alergiją – dar besilaukiant vaikučio
Vieni kūdikiai gimsta alergiški, o kiti – ne. Kodėl taip yra? Alerginių ligų atsiradimą lemia ne tik išoriniai veiksniai, socialinės, buities sąlygos, bet ir paveldimumas. Nustatyta, kad nealergiškų tėvų vaikams tikimybė susirgti alerginėmis ligomis yra apie 10 proc., jei vienas tėvų alergiškas, tikimybė padidėja iki 20 proc., o jei abu – net iki 45-50 proc. Alerginių ligų profilaktika turėtų prasidėti dar nėštumo metu, ypač jei vienas iš tėvų turi polinkį sirgti alerginėmis ligomis. Būsimoji mama nuo pirmųjų nėštumo dienų turėtų vengti produktų, kurie dažniausiai sukelia alergines reakcijas (šokolado, riešutų, žuvies, kakavos), saikingai vartoti karvės pieno produktus, kiaušinius, paukštieną, citrusinius vaisius, kavą, vengti naudoti medikamentus, kurie gali sukelti alergiją (penicilino grupės antibiotikai, B grupės vitaminai ir kt.). Negerai, jei būsimoji mama turi vieną ar kelis „numylėtus“ produktus. Tiek būsimoji, tiek maitinanti mama turi valgyti kuo įvairesnio, šviežiai namuose pagaminto maisto, vengti įvairių konservantų, sintetinių kvapų, dažiklių.
Kartais kūdikiai jau gimsta jautrūs maisto produktams. Tai priklauso nuo nėštumo eigos. Jei besilaukiančiai mamai buvo nėštumo toksikozė, kurios metu padidėjo placentos pralaidumas, tikimybė, kad vaikas gims alergiškas, irgi padidėja.
Alergijos formos
Alergijos forma dažnai priklauso nuo vaiko amžiaus. Mažesni vaikai dažniau būna alergiški maistui. Vaikui augant, alergija maistui silpsta, bet padidėja jautrumas aplinkos alergenams. Darželinukams labiau būdinga bronchinė astma. Paaugliai būna jautrūs žiedadulkėms, jautrumas pasireiškia alergine sloga. Nuo vaiko imuninės sistemos, nuo paveldimumo, nuo aplinkos sąlygų priklauso tai, kokia forma ir kada pasireikš alergija.
Pagrindiniai alergijos požymiai
Kaip mamos supranta, kad jų kūdikiai alergiški? Alergenai – tai organizmui svetimi baltymai, kurie į organizmą patenka per virškinamąjį traktą, kvėpavimo takus, akių gleivinę, odą. Alergenui patekus į organizmą, vyksta sudėtingos imuninės ir cheminės reakcijos, todėl atsiranda bėrimų, viduriavimas, dusulys ar kiti alergijos simptomai. Pirmieji požymiai, kurie verstų mamas sunerimti, būna viduriavimas, pilvuko pūtimas, atpylinėjimas, vėmimas, vėliau atsirandantys bėrimai odoje.
Skruostukai pasidaro šiurkštūs, grublėti, atsiranda niežtinčių raudonų spuogelių, šašiukų. Bėrimas gali išplisti ant pilvuko, nugarytės, rankyčių ir kojyčių.
Tipiška kūdikių alergija – alergija maistui
Kūdikėliams dažniausiai pasireiškia alergija maistui. Pirmosios bėdos atsiranda pradėjus duoti pieno mišinuką, mat kūdikiai dažnai būna alergiški karvės pieno baltymams. Vieniems pasitaiko virškinimo sutrikimų, kitus išberia, tretiems – ir tas, ir tas.
Kartais gali būti ir kvėpavimo sistemos sutrikimų.
Į organizmą patekusį maistą įvairūs fermentai skaido iki smulkiausių dalelyčių, kurios patenka į kraują. Kūdikėlių fermentinė sistema nėra visiškai susiformavusi, į kraują patenka nevisai suskaldytas baltymas, kuris ir būna alergijos priežastis. Pirmieji maisto alergijos simptomai yra atpylinėjimas, pilvuko skausmai, viduriavimas ir vėmimas, kartais neauga svoris. Alergija dažniausiai pasireiškia kūdikiams, maitinamiems mišinukais, pagamintais karvės pieno pagrindu, tačiau alergija gali kilti ir natūraliai maitinamiems kūdikiams (gerokai rečiau). Vien iš šių požymių nustatyti alergiją maistui pavyksta ne visada.
Dažniausiai diagnozuojama alergijos maistui forma – atopinis dermatitas
Pirmieji atopinio dermatito požymiai – raudoni, šerpetojantys ir niežtintys kūdikio skruostai. Vaikas niežtinčias vietas trina rankytėmis, todėl greitai atsiranda šlapiuojantys ir infekuoti šašai ant veido ir galvos odos. Kartais raudonos dėmės, spuogeliai išplinta ant liemens, rankų ir kojų tiesiamųjų paviršių ar užpakaliuko. Bėrimo atsiradimas, jo intensyvumas labai priklauso tiek nuo kūdikio, tiek nuo žindančios mamos suvalgyto maisto.
Rečiau maisto alergija pasireiškia švokštimo ar dusulio priepuoliais. Tai gali pasitaikyti alergiškiems vaikams pirmųjų metų pabaigoje (ypač nuo žuvies, žemės riešutų).
Alergija mamos pienui
Jei kūdikis valgo tik mamos pieną, kodėl jis alergiškas? Kaip minėjau, kūdikiams alergiją maistui dažniausiai sukelia karvės pieno baltymai, kiaušiniai, kviečiai, vištiena, riešutai, soja, žuvis. Kartais alergija maistui pasireiškia ir tik krūtimi maitinamam kūdikiui. Tai būna todėl, kad alergenai per motinos pieną patenka į kūdikio organizmą. Maitinanti mama turi daug dėmesio skirti savo mitybai, vengti dažniausiai alergiją sukeliančių produktų, ypač karvės pieno, kiaušinių, riešutų, šokolado, žuvies, citrusinių vaisių ir visų produktų, kuriems jos pačios alergiškos. Jei kūdikį, maitinamą krūtimi, pradeda berti, mama turėtų atsisakyti karvės pieno ir jo produktų, bet toliau maitinti krūtimi. Mamos pieno baltymas virškinamas geriausiai. Reikėtų stengtis kuo mažiau valgyti produktų su dažikliais, konservantais, kvapais. Geriausiai tinka įvairus, šviežiai pagamintas naminis maistas.
Alergiško kūdikio priežiūra ir higiena
Prižiūrint alergišką kūdikį svarbiausia prižiūrėti jo odelę. Sausą, jautrią vaiko odelę 2-3 kartus per dieną reikėtų tepti emolientais – specialiai kūdikiams pritaikytais bekvapiais, bespalviais drėkinamaisiais hidrogeliais ar tepalais. Kai kurios mamos labai mėgsta išbertas vietas tepti tepalais, kurių sudėtyje yra hormonų. Jos mano, kad jei vieną sykį gydytojas skyrė vaistą, tai ir kitą sykį jis tiks. Tiesa, hormoninis tepalas veikia greitai, bet tai neišsprendžia problemos, o kartais gali daugiau pakenkti nei padėti. Atopinį dermatitą gydyti reikia derinant dietą ir odos priežiūrą.
Visiems vaikams, ypač kūdikiams, labai svarbi aplinka, kurioje vaikelis auga. Jautrią ir gležną kūdikio odelę, kvėpavimo takus dirgina įvairios cheminės medžiagos. Kūdikio drabužėlius, patalynę reikėtų skalbti antialerginiais milteliais arba ūkiniu muilu, nenaudoti jokių minkštiklių ir kvapų.
Jei mėgstate vaikelį pasiguldyti į savo lovą, tai ir savo patalynę turite skalbti tais pačiais milteliais. Antklodė, pagalvė tūrėtų būti iš sintetinio pluošto, jokių būdu ne iš plunksnų ar pūkų, čiužinys – lateksinis, iš kokoso plaušo, grikių lukštų. Drabužėliai, ypač tie, kurie liečiasi prie odelės, turėtų būti medvilniniai ir šviesių spalvų. Kambaryje, kur vaikutis miega, neturėtų būti kilimų, gėlių, grindis reikia dažnai valyti drėgna šluoste. Namuose, kur auga kūdikis, priklausantis rizikos grupei, negalima rūkyti, laikyti jokių gyvūnų, net žuvelių.
„Mamos žurnalas“
