Atopinis dermatitas (AD) paūmėja šaltuoju metų laiku. Kaip tuo metu prižiūrėti vaiko odą?
Atopinis dermatitas (AD) – lėtinė, uždegiminė odos liga, kuriai būdingas nuolat savo vietą ir formą keičiantis, varginantis odos niežėjimas, sausumas.
Atopinis dermatitas paplitęs labai plačiai. Tai XXI amžiaus problema – sparčiai vystantis industrijai, uždegiminės odos ligos tapo dažnesnės, AD – klasikinis to pavyzdys. Šiuo metu išsivysčiusiose šalyse AD serga 10–20 proc. vaikų (Lietuvoje 17 proc.).
AD yra visuomet lydimas odos sausumo, intensyvaus niežulio, paraudimo ir pleiskanojimo. Simptomai priklauso ir nuo sezoniškumo – būklė pagerėja vasarą, o pablogėja rudenį ir žiemą.
Jei vaikas serga AD, reikia žinoti kelis svarbius dalykus:
Drėkinimas būtinas. Linkusių sirgti AD vaikų odelė dažniausiai būna sausa. Ją reikia nuolatos drėkinti specialiomis priemonėmis, net ir tada, kai ligos požymiai nuslopinti. Pažeista oda yra tarsi rėtis – iš jos lengvai pasišalina drėgmė, į organizmą iš išorės lengviau praeina virusai ir bakterijos. Mamos guodžiasi, kad tepalų sunaudoja „kibirais“ – juk visą kūnelį tenka tepti mažiausiai 4 kartus per dieną. Tačiau emolientų naudojimą būtina tęsti tiek, kiek skyrė gydytojas. Odos būklei pagerėjus, jokiu būdu nereikėtų nutraukti papildomo odos drėkinimo.
Norint pasiekti geriausio rezultato, oda tinkamai turi būti prižiūrima ne pripuolamai, o nuolatos.
Nesigriebkite hormoninių tepalų. Nepasitarę su gydytoju vaiko išsausėjusios, uždegimiškos odos netepkite tepalais su hormonais. Prie hormoninių tepalų oda pripranta, dėl to jų efektyvumas mažėja. Kitaip tariant, hormoniniai tepalai – tik gaisro gesinimo priemonė.
Dabar gydytojai gali skirti efektyvių, naujos kartos nehormoninių tepalų su molekuliniu deguonimi, kurie mažina uždegiminius procesus odoje ir yra skirti lengvo ir vidutinio sunkumo AD odai (paraudimas, pleiskanojimas, niežulys nurimsta). Jų veiksmingumas praktiškai prilygsta hormoniniams tepalams, tačiau juos tepant oda prie jų nepripranta, nėra šalutinio poveikio odai, taip pat jie neplonina odos, yra saugūs (hormoniniai tepalai skiriami, kai AD yra sunkus).
Atidžiau su vandeniu. Sausa oda, kuri būna sergant AD, neapsaugoma dažnu maudymusi vandenyje, nes tokioje odoje kur kas padidėjęs vandens praradimo laipsnis. Anksčiau sergantį AD vaikutį buvo patariama maudyti tik kartą per savaitę.
Tačiau dabar laikomasi nuomonės, kad maudymosi dažnumas nėra svarbus, jei oda po maudynių ištepama odai prižiūrėti skirtais aliejais ar emolientais (trijų minučių taisyklė). Atvirkščiai – manoma, kad vanduo turi teigiamą poveikį, nes pašalina prakaitą (kuris didina niežulį), pašalina negyvas odos daleles, šašus, bakterijas.
Europos ekspertai rekomenduoja maudyti AD sergantį vaiką ne daugiau nei 3 kartus per savaitę, ypač naujagimius. Vonios vanduo turi būti drungnas (27–30ºC). Siekiant išvengti odos dehidratacijos, maudyti reikia trumpai (apie 5 min.), o paskutinėmis maudymo minutėmis naudoti vonios aliejų.
Emolientai turi būti tepami iškart po vonios, prieš tai švelniai nusausinus odą, kad ji dar būtų šiek tiek drėgna. Neleiskite vandeniui nudžiūti ant odos, nes tai sukels niežėjimą. Išbertą vaiką maudyti galima.
Venkite niežulį keliančių situacijų. Sausą, AD pažeistą odą labai niežti. Trumpai kirpkite vaiko nagus, dažniau išvalykite panages. Niežėjimas paūmėja, kai vaikas sušyla, sušlampa, yra pervargęs. Tad reikia kiek įmanoma vengti tokių situacijų. Dažnai niežti ir naktį. Jau kelių savaičių kūdikis tiksliai nagučiais suranda niežtinčią vietą ir ją drasko.
Niežėjimas užeina priepuoliais. AD sergantiems vaikams nakčiai galima užmauti medvilnines pirštines, kad nenudraskytų odos. Reikia atidžiai rinktis patalynę (geriau balta, negu marga), pižamas, apatinius drabužius. Kartais patariama net natūralaus pluošto drabužėlius, kurie liečiasi prie kūno, daug kartų perskalbti, „suminkštinti“. Kuo mažiau odą lieskite be reikalo.
Konsultavo doc. A.Vingras
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai
