Tatjanos Kurganovos nuotr.
Išleisti į kolektyvą vaikai beveik be išimties suserga sloga. Kaip reaguoti į šią adaptacinio periodo ligą? Konsultuoja doc. Algimantas Vingras.
Ar galima leisti vaiką į darželį, jei jis tik sloguoja, bet nekarščiuoja? Tėvams atrodo, kad vaikas sveikas, bet auklėtojos į sloguojančius vaikus žiūri nepalankiai.
Tokiam nepalankumui priežasčių ne viena. Darželio darbuotojoms sunku įvertinti tik ką pamatyto vaiko būklę. Pasitaiko, kad tėvai prigirdo sloguojantį vaiką vaistų ar prilašina į nosį lašiukų, kurie tam kartui sutraukia gleivinę ir sustabdo išskyrų tekėjimą, ir atveda jį į darželį. Dar viena priežastis – sloga slogai nelygu. Jei vaiko elgesys ir apetitas nepasikeitę, temperatūra nepakilusi, toks sloguojantis gali lankyti darželį. Tačiau auklėtojos, norėdamos apsidrausti nuo kitų vaikų tėvų reakcijos, gali sloguojančio vaiko nepriimti.
Aukso vidurį rasti sunku. Anksčiau higienos normose buvo nurodoma, kad draudžiama priimti visus vaikus, kurie kosėja ar turi išskyrų iš nosies. Dabar sloguojančius priimti leidžiama, tačiau reikia atidžiai vertinti sunegalavusio vaiko būklę, o tai turi daryti tie, kurie geriausiai vaiką pažįsta, – tėvai.
Ar pagal slogos pobūdį galima suprasti – ar ji nekalta, ar jau tuoj komplikuosis?
Pagal išskyrų iš nosies pobūdį nustatyti, ar sloga komplikuosis, – neįmanoma, nes ūmi sloga, kurią paprastai sukelia virusai, dažnai pereina tris stadijas. Pirmoji vadinama sausąja ir trunka nuo kelių valandų iki kelių dienų. Toliau – vandeningoji stadija, kurios metu organizmas, gamindamas sekretą, stengiasi išplauti iš nosies ertmių virusus. Trečioji – tirštų, pūlingų išskyrų stadija. Jos metu išvalomi leukocitai, limfocitai ir kitos žuvusios ląstelės. Tačiau neretai šios stadijos persipina. Vienu metu gali atsirasti ir perštėjimas, ir nosies užgulimas, ir akių ašarojimas. Apie vaiko būklę sprendžiama pagal jo elgesio pokyčius. Jeigu sloguojantis vaikas tapo liūdnas, vangus, sumažėjo apetitas, mažiau domisi žaislais, pradėjo dažniau kosėti arba kosulys pasunkėjo, kilstelėjo temperatūra, galima įtarti, kad sloga gali komplikuotis. O komplikacijos, deja, labai rimtos: ausų uždegimas arba veido kaulų ertmių, dar vadinamų sinusais, uždegimas (rinosinusitas).
Kaip pastebėti prasidėjusias komplikacijas?
Tatjanos Kurganovos nuotr.
Veido kaulų ertmes ir nosį skiria akytas plonas kaulas, iš abiejų pusių padengtas gleivine. Todėl bet koks uždegimas nosyje lengvai pasiekia ir veido kaulų ertmes, išprovokuoja jų uždegimą – rinosinusitą. Tuomet sloga užsitęsia daugiau nei 10 dienų.
Vis dėlto dažniausia slogos komplikacija yra vidurinės ausies uždegimas, nes kūdikių ir vaikų iki 3 metų klausomasis vamzdis, jungiantis nosį ir ausį, yra trumpas ir platus. Dėl to infekcija iš nosies lengvai pakliūna į ausį. Tuomet prasideda vidurinės ausies uždegimas. Dažniausiai tai atsitinka 2–3 slogos dieną. Ausų uždegimo požymių išreikštumas priklauso nuo organizmo gebėjimo kovoti su ligos sukėlėjais ir ligos, kurios metu atsirado vidurinės ausies uždegimas, sunkumo.
Pagrindiniai požymiai: stiprus ausies skausmas; temperatūros pakilimas net iki 39℃; dirglumas, blogas, negilus miegas; pablogėjęs apetitas ar atsisakymas valgyti. Susirgęs ausų uždegimu vaikas sukinėja galvą į šonus, lyg ieškotų patogesnės padėties, liečia ausytes. Iš ausies neretai pasirodo išskyrų, joms pasirodžius, ligonis tampa ramesnis.
Susirgus ausų uždegimu, gali susilpnėti klausa. Sveikstant ausis išsivalo, sunormalėja klausa. Susilpnėjusi klausa gali išlikti kelis mėnesius.
Kai organizmo atsparumas sumažėjęs arba ausų uždegimo gydymas pradedamas pavėluotai, gali atsirasti pavojingų komplikacijų, pvz., speninės ataugos, vidinės ausies, smegenų bei jų dangalų uždegimas bei kraujo užkrėtimas.
„Mamos žurnalas“
Daugiau apie ausų skausmą>>> http://www.
Susiję straipsniai
