Tai kas, kad šalia namų 5 skirtingų pavadinimų vaistinės, – namuose visi turime dėžutę, stalčiuką ar lagaminėlį įvairių vaistų.
Kiekvienu gyvenimo etapu toje vaistinėlėje sudėti vis kiti vaistai ir priemonės. Jaunuolio vaistinėlėje bus tik vaistų nuo galvos skausmo ir keli pleistrai, o senjoro vaistinėlė, tikėtina, bus pilna vaistų kraujospūdžiui ir sąnariams gydyti.
Ką turėti vaistinėlėje auginant mažą vaiką? Čia irgi yra keli skirtumai: kūdikio vaistinėlė visiškai skirsis nuo darželinuko, o vasaros vaistinėlė – nuo žiemos.
Pirmiausia išvalykime senienas
Kas kiek laiko peržiūrėti vaistinėlėje esančius vaistus ir atsikratyti senais? Dauguma atsakytų – gal tuomet, kai vaistai vaistinėlėje nebetelpa. Iš tikrųjų rekomenduojama vaistinės reviziją atlikti kas pusę metų, išmesti nebegaliojančius vaistus ir vietoje jų nupirkti „budinčius“ naujus, tarkime, nuo temperatūros, kad vaikui sukarščiavus vidury nakties netektų lėkti į vaistinę.
Apklausos rodo, kad du trečdaliai šalies gyventojų turi vaistinėles namuose, o reguliariai jas atnaujina mažiau nei ketvirtadalis (14 proc.). Apie pusė gyventojų vaistinėlę atnaujina tik tuomet, kai… pasibaigia visi joje esantys vaistai.
Kartais nebeaišku, kada vaistas pirktas, nes išmesta jo pakuotė, o likęs tik lapelis su tabletėmis ar tepalo tūbelė. Jei nelaikote visų pakuočių, tada reikia ant vaisto užklijuoti lipduką, kuriame pažymėsite, iki kada vaistas galioja. Jei vaistai – mikstūra, sirupas, suspensija, tepalas, lašiukai, žodžiu, priemonė – buteliuke ar tūbelėje, reikia žinoti, kad jų galiojimas po pradarymo gana trumpas. Tad būtina atidarius buteliuką pasižymėti, kada atidarėte. Geriausia, kad suvartojus gydytojo skirtą kursą skystų vaistų likučio nebepasiliktumėte vaistinėlėje „kitam kartui“. Kai ateis tas kitas kartas, vis tiek turėsite pirkti naują pakuotę.
Vaistų galiojimo terminai labai įvairūs, tarkime, vaistai nuo skausmo ir virškinimo sutrikimų galioja apie 6 metus, įvairūs tepalai – ne ilgiau nei dvejus metus, o akių lašai – tik apie pusantro mėnesio. Tad nusipirkę pirmiausia pasižiūrėkite, iki kada vaistai galioja.
Kur dėti pasenusius
Pasibaigusio galiojimo vaistus dažniausiai išmetame į šiukšlių dėžę. Tai didelė klaida. Vaistų jokiu būdu negalima mesti į komunalinių atliekų konteinerius. Pasenę ir nebetinkami vartoti vaistai iš gyventojų priimami vaistinėse bei sunaikinami nemokamai. Tiesa, maisto papildai, medicinos prietaisai ir slaugos priemonės vaistiniams preparatams nepriskiriami, todėl jie vaistinėse nėra surenkami. Kur dėti pasibaigusio galiojimo papildus? Jei atsitiktinai užsiliko, išimkite iš pakuočių ir utilizuokite kaip maisto atliekas. Papildų pakuotes utilizuokite kaip buitines atliekas (buteliukas utilizuojamas kaip stiklas, o plastikinės pakuotės – kaip plastikas).
Ar laikyti šaldytuve?
Bobutės vaistus laiko šaldytuvuose. To daryti tikrai nereikia, nebent taip nurodoma informacijos lapelyje, tuomet laikykite šaldytuvo durelėse, kuo aukščiau, kad nepasiektų vaikai.
Vaistus laikykite gamintojo nurodytoje temperatūroje, dažniausiai tai kambario temperatūra (ne aukštesnė nei 25ºC), sausoje ir tamsioje vietoje, kurios nepasiekia tiesioginiai saulės spinduliai. Netinkamos vietos vaistams yra vonios kambarys, lentynos šalia radiatorių, viryklės ar orkaitės.
Dėl drėgmės, per aukštos ar per žemos temperatūros vaistai gali nustoti galioti greičiau, tad jais galima ne pasigydyti, o apsinuodyti. Per šiltai laikytos kapsulės gali ištirpti, o tabletės – ištižti ar sutrupėti.
Labai svarbu, kad vaistai nepatektų į vaiko rankas, todėl vaistinėlę laikykite vaikštančiam ir laipiojančiam vaikui neprieinamoje vietoje.
Jokių vaistų nelaikykite rankinėse, kurios yra didžiulis mažo vaiko traukos objektas.
Jokių vaistų, kai jų pavartojate, nepalikite ant stalo, šaldytuvo, spintelės prie lovos ir panašiai. Dažniausiai maži vaikai apsinuodija močiučių vaistais, kuriuos šios palieka stalčiuke prie lovos ar ant spintelės.
Neprisipirkite per akcijas
Sakoma, kad lietuviai jau nebemoka pirkti prekių be akcijų. Pačios akys parduotuvėse ieško etikečių su nuolaidomis. Per akcijas pirkite „juodai dienai“ ką tik norite, tik ne vaistus. Patirtis rodo, kad vaistai, pirkti dideliais kiekiais ir laikomi „dėl visa ko“, paskui išmetami. Be to, daugumą vaistų galima vartoti tik pasitarus su gydytoju, kai kuriuos vaistus vaikams galima vartoti tik nuo tam tikro amžiaus, todėl „sukomplektuoti“ lagamino dydžio vaistinėlės tikrai nereikia.
Budinti vaistinėlė, jei namie auga vaikas
Vaistinėlėje turėtų būti tik tų vaistų ir priemonių, kurie būtini pirmajai pagalbai suteikti. Dažniausiai prireikia vaistų nuo karščiavimo, slogos, galvos ir gerklės skausmų, virškinamojo trakto sutrikimų. Būtina pasirūpinti vaistais nuo apsinuodijimų ir nudegimų, priemonėmis žaizdoms dezinfekuoti ir gydyti.
Auginant vaikus, reikėtų namuose turėti šių vaistų ir priemonių:
Vaistų, kuriuos kūdikiui ar vaikui skyrė jo gydytojas.
Vaistų nuo temperatūros ir skausmo (pvz., paracetamolio arba ibuprofeno suspensijos kūdikiams ir mažiems vaikams, o vyresniems – tablečių).
Vaistų nuo vidurių pūtimo.
Emolientų (pvz., kremo ar tepalo sausėjančiai ir sausai odai).
Epitelizaciją – odos atsinaujinimą (regeneraciją) – skatinančio purškalo, kremo ar tepalo.
Aliejaus sudirgusiai odai tepti.
Kelis pakelius druskų mišinio miltelių, skirtų viduriuojantiems, vemiantiems kūdikiams, mažiems vaikams.
1–2 klizmutes vidurius laisvinančių vaistų, priklausomai nuo vaiko amžiaus.
Lašų arba aerozolio, sutraukiančių nosies gleivinės kraujagysles.
Vaistų nuo alergijos (ypač, jei vaikui yra pasireiškusi alerginė reakcija).
Tirpalo arba purškalo, skirto dezinfekuoti nubrozdinimams, žaizdelėms.
Pleistro gabaliukų.
Kriaušytę, geriau – siurbtuką, gleivėms iš nosies siurbti.
Žirklutes bukais galais.
Termometrą kūno temperatūrai matuoti.
Pincetą.
Erkių traukiklį.
Šildyklę.
Nekaupkite receptinių vaistų
Kai vaikas suserga, gydytojas skiria receptinių vaistų. Dažnai jų lieka, nes pakuotė per didelė, arba nupirkus vaikui staiga pagerėjo, ir vaistų mama nebedavė.Receptinių vaistų namuose nereikėtų laikyti, jei ūmi liga baigėsi, ir jų nebereikia vartoti. Kodėl? Receptas (nurodymas vaistininkui) yra ne šiaip popierėlis, o dokumentas, kuris atskiria vaistinę nuo paprastos savitarnos parduotuvės. Pagal receptą parduodami vaistai:
Yra pavojingi.
Turi aiškų šalutinį poveikį.
Sudėtingai vartojami.
Žmonės skundžiasi, manydami, kad receptas yra apsunkinimas, o iš tikrųjų tai apsauga nuo netinkamo vartojimo, stengimasis pamokyti. Vaistai nėra nekalti žirniukai ar saldainiukai – ne veltui pirkdami gauname ilgas vartojimo instrukcijas.
Neišmeskite informacinių lapelių
Dar viena dažna klaida – nusipirkę vaistus žmonės informacinius lapelius išmeta. O juk tas lapelis – tai vaisto pasas. Informaciniuose lapeliuose rasite išvardinta daugybę šalutinių poveikių. Nereikia išsigąsti – tai rodo gamintojo sąžiningumą. Vadinasi, gamintojas atliko tyrimus, vaistą prižiūri. Yra tokia nuomonė, kad geriau nevartoti vaistų, kuriems dar nėra 5 metų. Kuo senesnis vaistas, tuo geriau žinomas, o kuo daugiau informaciniame lapelyje prirašyta, tuo vaistas saugesnis. Pavyzdžiui, kai kurie vaistai turi labai trumpučius informacinius lapelius, nepastebėta jokių pašalinių poveikių… Trumpas lapelis rodo ne vaisto saugumą, o tai, kad gamintojas menkai jį tyrė.
Kada prireikia vaistų
Paklauskite savo mamų, jos papasakos apie laikus, kai vaikams vaistai buvo skiriami beveik maišais. Temperatūrą vaikams „numušinėdavo“, vos tik ji pakildavo virš 37ºC. Itin laisvas požiūris buvo į antibiotikus, nes nebuvo motyvo svarstyti, ar ligą sukėlė virusas, ar bakterija. Paraudo gerklė? Kosulys? Skauda ausį? Iškart buvo skiriama antibiotikų. Dėl tokio atsainaus požiūrio, kuris pavadintas „žvirblių šaudymu iš patrankų“, antibiotikų po kelerių metų gali išvis nebelikti, nes jie tampa nebeveiksmingi.
Prieš kelerius metų požiūris į vaistų skyrimą pradėjo keistis ir toliau keičiasi šia kryptimi: „Leiskime organizmui pakovoti pačiam, tik tada skirkime vaistų“. Nors statistika rodo, kad Lietuvoje nuolatos kokius nors vaistus vartoja 56 proc. gyventojų, manoma, kad dauguma jų – senosios „vaistų fanų kartos“ atstovai.
Vaikui susirgus, gydytojui ir tėvams siūloma rasti balansą: nekišti vaistų, vos tik liga prasidėjo, tačiau ir neleisti vaikui kankintis nuo ligos simptomų. Tėvams aiškinama, kad ligą gydo organizmo vidiniai ištekliai ir laikas, o simptomų maskavimas gali sveikimą tik prailginti. Mat simptomai, kuriuos maskuojame, dažnai yra organizmo bandymas pasveikti. Pakilus temperatūrai, organizme greičiau vyksta visos reakcijos, dėl to karščiavimas laikomas natūralia apsauga. Sloga ir kosulys – irgi gerai, taip organizmas šalina užkratą.
Kiek galima karščiuoti, kosėti ir sloguoti, negydant šių simptomų, o kada jau tikrai reikia vaistų? Vaistais gydytis reikia tada, kai organizmas nebesusitvarko, ir simptomas pradeda kenkti.
Karščiavimą reikia malšinti, kai temperatūra pakyla virš 38,5°C (vaikams) ir virš 40°C (suaugusiesiems), nes gresia perkaitimas, traukuliai dėl aukštos temperatūros.
Vėmimą reikia slopinti, kai gresia skysčių netekimas.
Viduriavimas slopinamas, kai žmogus netenka skysčių ir maisto medžiagų.
Sloga, čiaudulys slopinami tada, kai prasideda komplikacijos – sinusitas, ausų uždegimas.
Kosulys slopinamas, kai prasideda raumenų skausmai, gresia kraujagyslių plyšimai (kokliušo atveju).
Yra tėvų, kurie, pasidavę kraštutinumams, vaiko niekaip negydo, o laukia, kol organizmas pats įveiks ligą. Jei vaikui blogai, nesvarbu, kokias gydymo metodikas laikote prioritetinėmis, privalote padėti.
Kiek dienų „tempti“ be vaistų
Virusų, kuriuos vaikas gali pasigauti, skaičiuojama apie 130. Vieni jų lengvesni, o kiti gali sukelti dramatiškų pasekmių. Kaip atskirti lengvą, imunitetui net naudingą virusėlį nuo rimtos ligos, tarkime, gripo?
Didžiausias atpažinimo (lengva liga ar sunki) kriterijus yra tėvų intuicija, nes jie pažįsta savo vaiką ir iškart pamatys, kaip pasikeitė jo elgesys susirgus.
Paprastos ūminės viršutinių kvėpavimo takų ligos prasideda slogyte, kosuliuku, karščiavimas nėra staigiai kylantis, gali ilgai laikytis 37°C ir kelios dalys, kilti iki 38°C.
Gripo simptomai kur kas staigesni, skauda raumenis, vaikas tampa vangus, pasireiškia didelė intoksikacija (liežuvis su apnašomis, nemalonus kvapas iš burnos, šlapimas koncentruotas, jaučiamas acetono kvapas, odelė lyg pavytusi).
Jeigu virusą pasigavęs vaikas jaučiasi neblogai, karščiuoja, bet geria ir šlapinasi, nori pavaikštinėti, pažaisti, tai galima laukti ir stebėti kokias 3–5 dienas, nes kartais temperatūra krenta šeštą ar net septintą dieną. Tačiau jei vaiko būklė blogėja, vaikas intoksikuotas, jau ir antrą ligos parą reikia skubėti pas gydytoją, gal tai bakterinė infekcija? Gydytojas ne tik apžiūrės, bet galbūt atliks kraujo tyrimą (ar tai virusas, ar bakterija), ir pasakys, ar saugu vaikui karščiuoti ilgiau, ar ne.
Pavojingiausias „namų vaistinėlės“ vaistas
Mamos jau žino, kad pavojingiausias namų vaistinėlės vaistas yra paracetamolis (acetaminofenas). Jo terapinė dozė skiriasi nuo toksinės viršijus vos 2–3 kartus (kitų vaistų terapinės ir toksinės dozės skirtumai – 10 ir daugiau kartų).
Suaugusiojo paros dozė yra 2 gramai (4 tabletės po 500 mg), o išgėrus 6 gramus (12 tablečių) jau gresia rimtas kepenų pažeidimas. Jei paracetamolį žmogus vartoja ilgiau nei 3 savaites, kad ir normaliomis dozėmis, toksinis poveikis irgi bus.
Nenuostabu, kad pasaulio medikai svarsto galimybę paracetamolį pardavinėti pagal receptą.
Paracetamoliu lengva apsinuodyti, nes jo yra įvairių populiarių vaistų nuo peršalimo sudėtyje. Žmonės mano, kad jei vaisto pavadinimas skiriasi, vadinasi, tai kitas vaistas. Peršalę traukia į vaistinę ir nusiperka keletą panašaus poveikio vaistų. Neįsigilina į sudėtį, geria visus iš eilės ir perdozuoja paracetamolio. Pagrindinė taisyklė – jei jau vartojate vaistus nuo peršalimo, jokiu būdu paraleliai negerkite gryno paracetamolio.
Paracetamolis mažina temperatūrą ir malšina skausmą, veikia 4–6 valandas. Jei vaikas karščiuoja ir duodate paracetamolio (temperatūrai pakilus virš 38,5°C), bet temperatūra nukritusi vėl pakyla, vaisto galima duoti ne anksčiau nei po 4 valandų, o per parą galima duoti tik 4 dozes. Išgėrus didesnę vienkartinę dozę, poveikio laikas nepailgėja. Tiesiog tai tik didesnis apkrovimas kepenims. Paracetamolio yra įvairių pavadinimų, tad jei sugirdėte vaikui „Panadolio“, nebeduokite „Apapo“, nes tai tas pats…
Vaistų mados
Vaistų pasaulyje, kaip ir ant podiumo, yra madų tendencijos. Šiuo metu „iš mados“ išeina homeopatiniai vaistai, kai kurios šalys svarsto galimybę išvis uždrausti jais prekiauti. Kitas nebemadingas dalykas – galingais kiekiais vaikams „maitinami“ vitaminai. Specialistai sako, kad imuniteto stiprinimui pakanka vos keleto papildų: vitamino D, folinės rūgšties nėščiosioms, B12 mažakraujystei gydyti, žuvų taukų, gerųjų bakterijų, vitamino C.
Nors Lietuvoje iki šiol suvartojama apie penkiolika milijonų maisto papildų pakuočių (tai maždaug pusantro milijono kasdien suvalgomų tablečių), daugiausiai jų „suvalgo“ senjorai.
Kai vieni vaistai išeina iš mados, kiti ateina. Šiuo metu vis populiarėja aromaterapija. Mamos puikiai žino, kaip su virusiais kovoja arbatmedžio aliejus, kokią gydomąją galią turi levandų hidrolatas ir t.t.
Nepamirškite, kad kiek vaistų pirktumėte, svarbiausia sergančiam vaikui poilsis ir dėmesys.
Parengė Neila Ramoškienė
„Mamos žurnalas“
