Šventinė užstalės karštinė ir vaikų skrandukai, arba – kodėl vaikų gydytojai nelaukia žiemos švenčių

Visi laukia Kalėdų, tik ne vaikų gydytojai… Kodėl?

Pacientų antplūdis per Kalėdas

Mes, vaikų gydytojai, budintys per Kalėdas ligoninėse, kaip visada, laukiame gausaus pacientų antplūdžio. Kaip ir kiekvienais metais, žinome, kad šią „tylią, ramią naktį“ mums ramiai pamiegoti neteks. Tai reiškinys, būdingas ne tik Kalėdoms, bet ir Velykoms bei visoms šventėms, užsitęsiančioms ilgiau kaip vieną dieną. Su kiekviena šventine diena mažųjų pacientų, kamuojamų pilvo skausmų, vemiančių, viduriuojančių ir kitaip negaluojančių vis daugėja.

Po švenčių dar 1–2 savaites tęsiasi acetoneminių vėmimų šleifas, kol pagaliau viskas aprimsta.

Yra buvę, kad 9 mėnesių kūdikio tėveliai per Kalėdas nusprendė pavaišinti savo mažąjį net trimis naujais iki tol neragautais produktais: silke, burokėliais ir mandarinu. Mažasis juos labai noriai valgė, tačiau po kelių valandų jau sėdėjo ligoninės priimamajame išbertas nuo galvos iki kojų gausia ryškiai raudona ir niežtinčia alergine dilgėline.

Dažnai girdime pasiteisinimus, kad seneliai primaitino, kad per vieną dieną aplankėme net keleto giminaičių namus, o juk visi tiek daug visko buvo prigaminę, nemandagu buvo neparagauti, o ir desertas, žinoma, buvo būtinas, nors ir nebesinorėjo.

Kodėl taip atsitinka? Kodėl kasmet kartojame tą patį sveiku protu nepaaiškinamą apsivalgymo ritualą, valgome gausybę nesuderinamų produktų, šokinėjame nuo mėsos prie saldaus, nuo saldaus prie žuvies, po to dar prie nežinia ko, kol galų gale vėlai vakare geriame virškinimo fermentų kapsules, žolelių ekstraktus ir sėdime susiėmę už pilvų tualete?

Greičiausiai todėl, kad jau einame į šventę nusiteikę apsivalgyti ir apmaitinti savo vaikus.

Kokio amžiaus vaiko skrandis pajėgus „atlaikyti“ Kalėdas?

Nuo kokio amžiaus vaikas gali vaišintis prie bendro Kalėdų stalo? Ką daryti, kad neapsivalgytume? Kuo organizmui kenksmingas apsivalgymas?

Ką daryti, jei jau apsivalgėme ir norime išvengti blogų pasekmių? Nuo kokio amžiaus vaikas gali sėsti prie bendro šv. Kūčių ir Kalėdų stalo?

Sakoma, kad vaikas nuo vienerių metų jau gali valgyti viską nuo bendro suaugusiųjų stalo. Tačiau ar tikrai viską? Ar visi šventiniai patiekalai tinka mūsų mažiesiems? Ar jiems irgi būtina paragauti visus 12 Kūčių stalo patiekalų, kad ateinančiais metais nė vieną mėnesį netektų kęsti bado?

Deja, bet mūsų šventinis stalas yra per riebus, per sūrus, per aštrus, per saldus ir per gausus vaikams.

Grybai. Nė vienas Kūčių stalas neapsieina be silkės su grybukais, tačiau grybų nerekomenduotina valgyti vaikams iki 4 metų, net ir virtų sriuboje, jau nekalbant apie keptus riebaluose, nes dėl savo virškinimo sistemos nebrandumo vaikai jų nesuvirškina ir gali pradėti vemti ar viduriuoti net ir suvalgę kelis grybus. O kaip suprasti, ar vaikas vemia ir viduriuoja dėl netyčia į bendrą katilą patekusio nuodingo grybo?

Žuvis. Kitas neišvengiamas Kūčių bei Kalėdų stalo patiekalas – žuvis. Žinoma, silkė, galbūt menkė, lašiša ir dar keletas rūšių žuvų, keptų tešloje, orkaitėje, su morkomis, keptais svogūnais ir kitokias priedais. Visi žinome, kad vienerių metų vaikui jau galima valgyti žuvį. Tačiau tai turi būti virta ar garuose paruošta, neriebi žuvis be pipirų ir kitų aštrių prieskonių. Tai turėtų būti Lietuvos upėse ar ežeruose sugauta, šviežia žuvis, nes Baltijos jūros žuvies negalima valgyti vaikams iki 14 metų dėl jos užterštumo sunkiaisiais metalais. Taigi, deja, nei silkės „iš bačkos“, nei juo labiau iš konservų dėžutės, nei šaldytos menkės, nei karšiai vaikams netinka. Netinka ir riebaluose keptos morkos, svogūnai ir kiti žuvies patiekalų priedai.

Aguonų pienas su kūčiukais. Galų gale visi sulaukiame šilto aguonpienio su medumi, pavalgome, nurimstame ir užsinorime miego.

Narkotinis opiatų poveikis Lietuvoje buvo žinomas jau nuo seno, neretai mūsų prosenelės neramiems kūdikiams duodavo pakramtyti į marlę suvyniotų aguonų, kad vaikas apsiramintų ir geriau miegotų. Aguonos yra sunkiai virškinamas produktas, lėtinantis žarnų peristaltiką ir sukeliantis vidurių kietėjimą.

Kūčiukai dažniausiai gaminami iš mielinės tešlos, o mielės skatina meteorizmą, skrandžio rūgštingumo didėjimą ir refliuksą, diskomfortą pilve.

Taigi aguonpienio su kūčiukais vaikams išvis nerekomenduojama duoti.

Antytė ir žąsytė. Po gausaus, riebaus ir saldaus Kūčių stalo jau kitą dieną, o dažniausiai – ir dvi dienas mūsų mažylių laukia išbandymas dar riebesnėmis keptomis antimis, žąsimis, kalakutais, jau prieš kelias dienas iškeptais riebiais kiaulienos vyniotiniais, baltąja mišraine, burokėlių mišraine su majonezu, vakarykšte silke pataluose, sūriomis marinuotomis daržovėmis, pusę metų sandėliuke stovėjusiais grybų ir daržovių konservais, tortais, šokoladiniais zuikiais, žagarėliais, mandarinais ir kitomis gėrybėmis.

Kaip išvengti apsivalgymo?

• Pirma taisyklė – savo vaiką maitinti turi teisę tik mama. Būkite atkakli ir pratinkite prie to ne tik močiutes, bet ir dėdes, tetas, taip pat ir savo vaiką. Darykite taip visada, ne tik per Kalėdas. Jei į svečius atėjo giminaitis su maišu čiulpinukų, šokoladų ir elektrinio smurfo spalvos guminukų, kuriuos ruošiasi paduoti jūsų vaikui, privalote paimti gėrybes į savo rankas, mandagiai padėkoti ir spręsti pati, kiek ir ko galima valgyti jūsų vaikui. Nusiteikite sulaukti pasipriešinimo, bet būkite tikra, jūsų pastangos nenueis veltui, ir po kurio laiko sulauksite rezultato. Tai ypač svarbu, jei jūsų vaikas, gavęs saldumynų, negali sustoti, kol visko nesuvalgo.
• Antra taisyklė – neapsivalgykite patys. Savo pavyzdžiu auklėjame vaikus labiau nei žodžiais. Nesistenkite išragauti visų ant stalo padėtų patiekalų. Net jei visko paragausite tik po truputį, galite suviduriuoti vien dėl to, kad organizmas nesugebės suvirškinti tokio „kokteilio“. Apžvelgę stalą, iš karto suplanuokite, ką duosite valgyti vaikui ir ko neduosite. Nesirinkite riebių mišrainių su majonezu, valgykite daugiau šviežių ar raugintų daržovių. Atsisakykite deserto, verčiau pasiimkite jį kitai dienai į namus.
• Trečia taisyklė – neleiskite vaikui peralkti. Prieš einant į svečius ar sėdant prie vaišių stalo namuose, laikykitės įprasto vaiko mitybos režimo, pagaminkite sveikus pusryčius, geriausiai tiktų neriebi košė. Jei į svečius eisite pietums, dažniausiai vėlesniems, nei įpratęs jūsų vaikas, prieš išeinant įprastiniu laiku duokite jam užkąsti, pvz., daržovių sriubos.

  

• Ketvirta taisyklė – neimkite namo vaišių likučių. Nesineškite namo po švenčių likusių perteklinių kumpių, mėsų ir  mišrainių, kurias mylinčios močiutės mėgsta sudėti savo „alkstantiems“ anūkėliams į namus. Riebus, nešviežias maistas dažnai sukelia acetoninių medžiagų kaupimąsi kraujyje ir su tuo susijusius vėmimus.
• Penkta taisyklė – švenčių metu duokite vaikui gerti daugiau vandens nei įprastai. Geriausia vaikui duoti gerti tik vandens, galite duoti išgerti pusę ar vieną stiklinę spanguolių kisieliaus, priklausomai nuo vaiko amžiaus ir noro. Venkite sulčių – ne tik pirktinių bet ir naminių, jos laisvina vidurius, skatina meteorizmą, tad gausiai primaitinę įvairaus maisto ir dar sugirdę keletą stiklinių sulčių, galite sulaukti nemalonių pasekmių. Išgėrę didesnį kiekį pirktų parduotuvėje sulčių dauguma vaikų vemia net ir be kalėdinių vaišių priedo. Be abejo, nerekomenduotini ir saldūs gazuoti gėrimai, juose yra daugybė cukraus.
• Šešta taisyklė – paruoškite vaikams atskirą stalą. Ant šio vaikiško stalo dėkite vaikams tinkamus patiekalus, pritaikytus vaikų organizmui ir amžiaus poreikiams. Neverskite vaikų valgyti visą vakarą, leiskite jiems pavalgyti ir nurinkite likučius nuo stalo, jie tikrai neprivalo suaugusių įpratimu visą vakarą ragauti vis naujų ir naujų patiekalų.

Desertą paduokite atskirai, praėjus dviem trim valandoms po pagrindinio valgymo. Neblaškykite vaikų tuo metu, kai jie valgo, nekalbinkite ir neleiskite jiems kalbėti – kad maistas būtų lengvai suvirškintas, jis turi būti gerai sukramtytas, be to yra rizika paspringti.

Kuo persivalgymas kenksmingas mūsų organizmui:

Persivalgymas gali sukelti šiuos negalavimus: atsirūgimą oru,  skrandžio turiniu, rūgščiomis skrandžio sultimis, deginimą už krūtinkaulio, pykinimą, vėmimą, pilvo pūtimą ir pilvo skausmus, meteorizmą, acetoninių medžiagų kaupimąsi organizme, skrandžio pertempimą, itin staigius svorio svyravimus, kuomet per keletą dienų priaugami net keli kilogramų svorio, viduriavimą ir vidurių užkietėjimą, alergijas ir pseudoalergijas, galvos skausmus, miego sutrikimus. Dėl per didelio druskos kiekio maiste gali pakilti kraujo spaudimas, skaudėti galvą.

Pagalba vaikui apsivalgius:

• Virškinimo fermentai. Prieš valgį ar valgant duokite vaikui virškinimo fermentų preparatų, galima duoti ir po valgio.
• Mineralinis vanduo. Negirdykite daug valgiusio vaiko pienu, po švenčių likusiu kisieliumi, sultimis, leiskite pailsėti jo virškinimo sistemai nuo perteklinių kalorijų, duokite atsigerti negazuoto mineralinio vandens ar nesaldintos, virškinimą gerinančios arbatos, pakankamas skysčių kiekis būtinas ir norint išvengti acetoninių medžiagų kaupimosi organizme bei su tuo susijusių pilvo skausmų ir vėmimo priepuolių. Virškinimą gerina ir arbata (pankolių, kmynų).
• Jei jūsų vaikas jau yra ragavęs imbierinės arbatos, džiovinto imbiero saldainių ar kitų produktų su imbieru ir juos mėgsta, galite duoti jam imbiero, jis pagerina tulžies ir virškinimo fermentų išskyrimą, palengvina virškinimą.
• Gerosios bakterijos. Jos padidina fermentų (medžiagų, virškinančių baltymus ir riebalus) kiekį, todėl padeda suvirškinti maisto perteklių, mažina puvimo procesus žarnyne. Gerųjų bakterijų rekomenduojama vartoti tais gyvenimo atvejais, kai sutrinka mitybos režimas (kelionėse, per didžiąsias šventes, sergant).
• Preparatai nuo meteorizmo. Jei vaikas po švenčių skundžiasi raižančiais pilvo skausmais, jį vargina meteorizmas, duokite jam simetikono preparatų, išskaidančių susidariusius dujų burbulėlius žarnyne, juos galima vartoti ir kūdikiams, ir bet kokio amžiaus vaikams.
• Pilvo masažas pagal laikrodžio rodyklę. Pamasažuokite vaikui skaudantį pilvelį, sukdami ranką ratu pagal laikrodžio rodyklę, tai kryptis, kuria sukasi mūsų pilvo viduje žarnynas, taip palengvinsite žarnų turinio slinkimą žarnynu.
• Iškrovos diena. Po šventinių apsivalgymų visada darykite iškrovos dienas, duokite vaikui valgyti tik tada, kai pats paprašo, pagaminkite neriebaus, nekaloringo, lengvai virškinamo maisto, neduokite keptos mėsos, riebios žuvies ar po švenčių likusių šaltų užkandžių.
• Pasivaikščiojimas gryname ore. Fizinis aktyvumas gerina virškinimą, skatina žarnyno peristaltiką, padeda sudeginti perteklines kalorijas, tad po gausių vaišių pasistenkite pasivaikščioti gryname ore.

„Mamos žurnalas“