Kol vaikas užauga, puoduko turinio problemos labai aktualios. Gydytojams perdavėme dažniausius jūsų klausimus apie viduriavimą ir vidurių užkietėjimą.
VIENAS KRAŠTUTINUMAS: PER SKYSTI
Į klausimus atsako vaikų ligų gydytojas dr. Algimantas Vingras
Kaip skystai ir kaip dažnai vaikas turi tuštinti, kad tai jau pavadintume viduriavimu?
Viduriavimas yra tuomet, kai vaikas pradėjo tuštintis 2–3 kartus dažniau, nei jam įprasta, tiek pat kartų padidėjo jo išmatų kiekis, jos tapo skystos, pasikeitė jų kvapas. Jeigu viduriavimas infekcinis, dažniausiai būna ir kitų ligos požymių – vaikas vemia, netenka apetito, atsisako gerti, pakyla temperatūra, skauda pilvuką, keičiasi nuotaika. Jei atsirado šie požymiai, nereikia laukti, kol būklė pablogės, – verčiau iškart kreiptis gydytojo pagalbos.
Kuo skiriasi virusinis ir bakterinis viduriavimas? Ar mama gali juos atskirti?
Vargu, ar mama galės atskirti, ar ūmiai prasidėjęs viduriavimas yra virusinės, ar bakterinės kilmės. Virusinės kilmės viduriavimą nuo bakterinio padeda atskirti vaiko išmatų pasėlio tyrimas – jeigu išauga bakterija, vadinasi, viduriavimas bakterinis.
Koks gali būti viduriavimo gydymas?
Kiekvienam viduriuojančiam vaikui konkretų gydymą gali skirti tik gydytojas. Dabar infekcinės kilmės viduriavimai gydomi skysčiais, druskomis (nes jų daug netenkama viduriuojant ir vemiant) ir probiotikais, kurie žarnyne konkuruoja, trukdo daugintis ligą sukeliantiems mikroorganizmams. Yra dvi probiotikų šeimos: bakterijos ir mikroskopinis grybelis S. boulardii. Jo efektyvumas analizuotas moksliniuose tyrimuose ir nustatyta, kad jis, gydant infekcinį viduriavimą kartu su geriamais vandens-druskų tirpalais, sumažina tuštinimosi dažnį, viduriavimo trukmę.
Jei iš pasėlio išaugo bakterija, gydytojas gali skirti antibiotikų – jie skiriami atsižvelgiant į tai, kokia išaugo bakterija ir kokiems antibiotikams ji yra jautri.
Ar gali viduriavimas būti kitokių sveikatos problemų simptomas – žinome, kad gali kūdikis viduriuoti, kai dygsta dantys, taip pat po skiepo, antibiotikų. O kada dar?
Kai dygsta dantys ar po skiepų vaikai neviduriuoja, tiesiog išmatos gali tapti skystesnės.
Sirgdamas peršalimo liga vaikas gali suviduriuoti, kai prisiryja skreplių, bet tai būna retai.
Vaikai gali viduriuoti, kai serga neinfekcinės kilmės žarnyno uždegiminėmis ligomis.
Kai viduriavimo priežastis yra gydymas antibiotikais, gydytojas turėtų paskirti ir probiotikų.
„Nei iš šio, nei iš to“ viduriavimo nebūna. Yra 3 pagrindinės viduriavimų priežastys:
- Neinfekcinis viduriavimas, tuomet, kai vaikas gavo maisto, kurio jo organizmas nesugeba pasisavinti.
- Vaistų pašalinio poveikio sukeltas viduriavimas gydant antibiotikais, prasidedantis dažniausia trečią antibiotikų davimo dieną.
- Infekcinės kilmės viduriavimas, kurį sukelia virusai, bakterijos, pirmuonys. Dažniausias yra infekcinės kilmės viduriavimas. Juo galima užsikrėsti, kai nepakankamai paisoma higienos, ypač maisto.
Ar gali vaikas viduriavimo virusais užsikrėsti nuo suaugusiųjų ir atvirkščiai?
Namuose galima užsikrėsti per maistą, kurį gamino higienos nepaisantis asmuo. Tėtis ar mama gali jaustis gerai, nejausti jokių ligos simptomų, bet būti viduriavimą sukeliančių virusų ar bakterijų nešiotojai (to nežinodami).
Tokie suaugusieji gali vaikus užkrėsti.
Ir atvirkščiai – jeigu suaugusieji nepaisys asmens higienos, jie, slaugydami viduriuojantį vaiką, gali nuo jo užsikrėsti.
Ar persirgus rota-, norovirusu susidaro imunitetas, koks?
Rotavirusai yra vieni iš dažniausių infekcinės žarnyno ligos sukėlėjų. Ligos sukėlėjus platina rotavirusu užsikrėtę vaikai ir besimptome infekcija sergantys suaugusieji. Užsikrečiama per burną nuo nešvarių rankų, per įvairius daiktus, kuriuos kūdikiai ir maži vaikai kišą į burną. Taip pat galima užsikrėsti ir nuo maisto, jei jis buvo gamintas virusais užterštomis rankomis.
Vieną kartą persirgus rotavirusine infekcija, kitą kartą užsikrėtus sergama lengviau. Nuo rotavirusinės infekcijos sukeltos sunkios eigos ligos iki 90–98 proc. kūdikių apsaugo vakcina prieš rotavirusus, jei mažylis iki 6 mėn. buvo paskiepytas.
Nėra patikimų duomenų, leidžiančių nustatyti, kuriam laikui susidaro imunitetas. Manoma, kad vakcina suteikia imunitetą bent keleriems metams. Tiek pasiskiepijus, tiek ir persirgus rotavirusine infekcija, yra tikimybė vėl susirgti, tačiau antrasis ir kiti susirgimai nėra tokie pavojingi, ligos eiga būna lengvesnė, greičiau pasveikstama.
Kartą persirgus noroviruso sukeltu viduriavimu dėl norovirusų genetinio įvairumo ilgalaikis imunitetas nesusidaro, t.y. pakartotinai užsikrėtus vėl galima susirgti. Dažniau suserga vaikai iki 9 metų.
Ar virusinį viduriavimą sukelia tik noro- ir rotavirusai?
Dažniausiai viduriavimą sukelia rotavirusai (jų padermių priskaičiuojama 17), norovirusai, adenovirusai, rečiau – kiti virusai.
KITAS KRAŠTUTINUMAS: PER KIETI
Į klausimus atsako vaikų ligų gydytoja Lina Orlovskaja
Kada galima sakyti, kad vaikui užkietėjo viduriai?
Teoriškai vidurių užkietėjimą reikėtų įtarti, jei:
- Jaunesnis nei 4 metų vaikas tuštinasi mažiau kaip 3 kartus per savaitę.
- Tuštinasi dažniau nei 3 kartus per savaitę, bet kietomis išmatomis ir yra pastebima kitų vidurių užkietėjimo simptomų – nepastovūs pilvo skausmai be aiškios lokalizacijos, meteorizmas, tepimas išmatomis, retas gausus tuštinimasis t.t.
Bet koks sunkus tuštinimasis, sukeliantis diskomforto jausmą, nesvarbu, kiek kartų per parą būtų tuštinamasi, yra laikomas vidurių užkietėjimu.
Kartais, atvirkščiai, retas tuštinimasis nelaikomas vidurių užkietėjimu, jei jis neatitinka tam tikrų sąlygų. Nepamirškite, kad kūdikiai, kurie maitinami tik motinos pienu, gali tuštintis tik kartą per 10 dienų, normalios konsistencijos išmatomis, jei tai jiems nesukelia diskomforto. Tai nėra vidurių užkietėjimas, jie tiesiog suvirškina ir pasisavina visą suvalgytą mamos pieną. Tačiau jei pastebėjote, kad kūdikis pradėjo tuštintis kietomis negausiomis išmatomis, kad ir kasdien, jam prastai auga svoris, būtina atkreipti dėmesį, nes greičiausiai jam trūksta motinos pieno.
Vidurių užkietėjimu nelaikomas ir vyresnių vaikų retas tuštinimasis normalios konsistencijos išmatomis, jeigu tai vaikui nesukelia diskomforto ir nėra kitų užkietėjimo požymiu: apsunkinto tuštinimosi, sunkumo pilvo apačioje, padidėjusio nervingumo, irzlumo, nuotaikų kaitos, prasto apetito, pilvo skausmo, pilvo pūtimo, šlapinimosi ir tuštinimosi sutrikimų, išmatų sukietėjimo, skausmo tuštinantis, tepimo išmatomis, kraujo gyslelių išmatose, odos plyšimų aplink išangę, negalėjimo pasituštinti be pagalbos, kai išmatos yra sausos, kietos, dešrelės ar spirų pavidalo.
Pagal ajurvedos mokymą, negalima valgyti pusryčių, kol nepasituštinote. Palengvinti rytinį pasituštinimą leidžiama išgeriant vandens stiklinę.
Dėl ko kietėja vaiko viduriai?
Dėl per mažo judrumo ir fizinio krūvio.
Dėl per mažo daržovių ir skaidulinių medžiagų suvartojimo.
Dėl motinos pieno trūkumo (jei tai žindomas kūdikis).
Dėl vitamino D perdozavimo.
Dėl genetinio šeiminio polinkio.
Dėl monotoniškos dietos, kai vaikas gauna per daug saldaus pieno, varškės, miltinių patiekalų, kepinių, sausainių, batono, baltų miltų patiekalų, ryžių, manų kruopų, bananų, mėlynių ir pan.
Dėl organinės patologijos, kai yra dubens-kryžkaulio srities augliai, sutrikdantys žarnyno peristaltiką; celiakija; Hiršprungo liga; skydliaukės veiklos sutrikimai; alergija karvės pienui; įgimtas ilgas žarnynas; sutrikusi chloro ir vandens sekrecija žarnose; galvos ar nugaros smegenų pažeidimas; kai vartojama vidurius kietinančių vaistų.
90 proc. atvejų vaikų vidurių užkietėjimų priežastis yra funkcinė (nesusijusi su vaiko sveikata) ir tik 10 proc. – organinė patologija (kai yra reali liga).
Pastaruosius 10 metų kūdikių ir mažų vaikų sergamumas vidurių užkietėjimu kasmet didėja – dėl geresnės diagnostikos bei didesnio žmonių dėmesio savo sveikatos problemoms.
Bene pati dažniausia funkcinių vaikų vidurių užkietėjimo priežasčių yra skausmingas tuštinimasis ir su tuo susijusi baimė tuštintis. Tuomet išeina „užburtas ratas“ – išmatoms ilgai būnant virškinamajame trakte, iš jų rezorbuojamas vanduo, jos dar labiau kietėja, tuštinimasis tampa dar sunkesnis ir skausmingesnis, žarnų sienelės pertempiamos, atsiranda tepimas išmatomis, nuo vaiko sklinda išmatų kvapas. Vaikas bijo tuštintis, nes bijo skausmo, bijo gąsdinančių ir nemalonių klizmavimo procedūrų.
Nerimastingi vaikai vengia tuštintis ir dėl streso, pasikeitusios aplinkos, vengia tuštintis darželyje, mokykloje, tuštinasi tik namie. Toks sąmoningas išmatų užlaikymas irgi sukelia vandens rezorbciją iš išmatų žarnyne bei vidurių kietėjimą.
Dažniausiai nuo funkcinio vidurių užkietėjimo kenčia 2–4 metų vaikai.
Kūdikystėje prasidėjęs vidurių kietėjimas dažnai vėliau pereina į išmatų nelaikymą (enkoprezę).
Blogai, kai vidurių užkietėjimai dėl psichologinių priežasčių įsisenėja.
Tuomet vaiką, net ir gydant vidurius minkštinančiais vaistais, sunku įtikinti, kad tuštinimasis jam nebus skausmingas ar nemalonus.
Kokio amžiaus vaikams labiausiai kietėja viduriai?
Vidurių užkietėjimas – pats dažniausias funkcinis virškinamojo trakto sutrikimas šiais laikais, varginantis visus, – nuo jauno iki seno, nuo kūdikio iki jo prosenelės.
Jei vaikui užkietėjo viduriai, reikia duoti džiovintų slyvų?
Gydymas dietomis, džiovintomis slyvomis, abrikosais, aliejais, sėlenomis, linų sėmenimis, ispaniškojo šalavijo sėklomis medicinoje vertinami prieštaringai, nes jie tik skatina žarnų peristaltiką, bet nedidina jų sekrecijos, todėl po keleto savaičių tokio „gydymo“ žarnos tampa perdirgintos ir nebereaguoja į tolesnį skaidulinių ir kitokių medžiagų vartojimą.
Ką daryti, jei vaikui kietėja viduriai?
- Pirmiausiai kreipkitės į gydytoją ir įsitikinkite, ar tai nėra organinė patologija, ar vaikas neserga jokia rimtesne liga.
- Jei organinė patologija nepasitvirtino, geriausias gydymas – vidurius minkštinantys, o ne žarnų peristaltiką skatinantys vaistai. Vidurius minkštinantys vaistai visiškai nekenksmingi, saugūs ir gali būti vartojami tiek ilgai, kiek reikia.
- Jeigu reikia, – apsilankykite pas vaikų psichiatrą, kuris padės išsiaiškinti, ar nėra vidurių užkietėjimą sukeliančių psichologinių priežasčių (nes tai ir yra dažniausia problema ), kas konkrečiai vaikui sukelia stresą, ir patars, kaip su tuo kovoti.
- Laikykitės valgymo režimo, mityba turi būti reguliari, vaikas neturi peralkti ir persivalgyti, valgyti patartina 4–5 kartus per dieną, priklausomai nuo vaiko amžiaus, stengtis visuomet tomis pačiomis valandomis. Pastebėta, kad pasituštinti lengviau po valgio, tuomet natūraliai suaktyvėja žarnų peristaltika. Skirkite tam pakankamai laiko, neskubinkite vaiko.
- Fizinis aktyvumas bei pilvo masažas pagal laikrodžio rodyklę pagerina žarnų peristaltiką. Pastebėta, kad vaikai lengviau pasituština ir po plaukiojimo ar maudymosi šiltoje vonioje. Jei jūsų vaikas dar per mažas vaikščioti į sporto būrelius, sugalvokite patys aktyvių užsiėmimų, sportinių žaidimų, kasdien padarykite bent trumpą mankštelę, įsijungę smagias vaikiškas daineles, išeikite pasivaikščioti gryname ore.
- Vartokite pakankamai šviežių daržovių ir skaidulingo maisto, bet neperlenkite lazdos, mityba turi būti suderinta. 70 procentų mūsų raciono turi sudaryti daržovės ir skaidulinis maistas. Daržovių turime suvalgyti 3 kartus daugiau nei vaisių. Valgykite šviežius vaisius, nespauskite sulčių, nedarykite glotnučių, tyrelių – taip darydami sugadinate vertingiausią vaisiaus dalį – skaidulas – o paliekate tik vandenį ir vaisių cukrų.
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai
