Tuštinimosi sutrikimai yra vieni iš dažniausiai pasitaikančių virškinimo trakto ligų simptomų, o iš pastarųjų dominuoja viduriavimas bei vidurių užkietėjimas. Vaistininkė pataria, kaip atkapstyti šių sutrikimų priežastis ir padėti savo organizmui.
„Viena lėtine sąnarių liga serganti pacientė ilgai nesuprato, kodėl kartais be priežasties viduriuoja. Paaiškėjo, kad kiekvieną kartą viduriavimą iššaukdavo išgerti priešuždegiminiai nuskausminamieji. Kadangi juos pacientė gėrė nereguliariai, o tik kai labai skaudėdavo sąnarius, to nesusiejo su žarnyno veiklos sutrikimais. Teisingai parinkus vaistus, problema išsisprendė“, – istorija dalijasi „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Kristina Šnirpūnienė.
Viduriavimas – nuo virusų iki vaistų šalutinio poveikio
Viduriavimą įprastai sukelia virusai ir bakterijos. Dažniausiai, anot vaistininkės, vis tik pasitaiko virusinės kilmės viduriavimas, kuris paprastai praeina per 5-7 dienas. Sukėlėjai nebūtinai yra tik žarnyną veikiantys virusai, pvz., mažiems vaikams bei kūdikiams viduriavimą gali iššaukti ir peršalimo ligas sukeliantys virusai, mat jie pažeidžia ne tik nosies, gerklės, akių, bet ir žarnyno gleivinę. Virusinio viduriavimo atveju rekomenduojama pavartoti gerųjų žarnyno bakterijų, kurios pagreitina sveikimo procesą. Bakterinis viduriavimas yra dažnai lydimas temperatūros, trunka ilgiau nei savaitę ir gydomas antibiotikais.
„Dar viena viduriavimo priežastis – alergija kokiam nors maisto produktui. Dėl to dažniau viduriuoja vaikai nei suaugusieji. Šis viduriavimas trunka ilgą laiką, yra nereguliarus, prasideda tik suvalgius alergizuojančio produkto. Vis dažniau pasitaiko viduriavimo atvejų, kuriuos iššaukia pieno baltymo laktozės netoleravimas. Turint tokį įtarimą, tikslinga laboratorijoje pasidaryti laktozės tolerancijos testą. Šio tipo viduriavimas gydomas atsisakant problemą sukeliančių produktų“, – aiškina ji.
Viduriavimą gali sukelti ir vaistų šalutinis poveikis, pvz., antibiotikų. K. Šnirpūnienės teigimu, daugelyje vaistų aprašų viduriavimas nurodomas kaip vienas iš galimų šalutinių poveikių. Lėtinį viduriavimą gali lemti ir tulžies pūslės ligos, pvz., akmenligė, spazmai, viduriavimas kamuoja ir po jos pašalinimo. Dažnai viduriuojama riebalingomis išmatomis pavalgius sotesnio maisto, nes sutrikus tulžies nutekėjimui į žarnyną, blogiau virškinami riebalai – šiuo atveju būtina tinkama dieta.
„Viduriavimo metu ir iš karto po jo labai svarbu vartoti elektrolitų tirpalus ir gerti daug vandens. Ypač vandens trūkumas pavojingas kūdikiams ir vaikams, dėl ko juos tenka lašinėmis gydyti stacionare. Suaugusiems kalio, magnio, natrio trūkumas, sukeltas viduriavimo, taip pat gali būti pavojingas. Dėl gliukozės trūkumo po viduriavimo ar jo metu jaučiamas silpnumas, netgi pykinimas, kurį numalšinti taip pat gali elektrolitų tirpalai“, – sako vaistininkė.
Ji priduria, kad į gydytoją skubiai reikia kreiptis, jei viduriuojama su krauju, stipriai karščiuojama, yra stiprūs pilvo skausmai, nepraeinantys net išgėrus Drotaverino hidrochlorido, viduriuojama daugiau nei 3 dienas. Vaikams reikia pagalbos, jei matomi dehidratacijos požymiai: sausa oda, vaikas vangus, retai šlapinasi, šlapimas koncentruotas, ryškiai geltonos spalvos.
Klaida – piktnaudžiavimas vaistažolėmis nuo vidurių užkietėjimo
Dažniausiai vidurių užkietėjimas kyla dėl netinkamos arba nepakankamos mitybos, nepakankamo fizinio aktyvumo, per mažo skysčių vartojimo. Vaistininkė sako pastebinti, kad dažniau vidurių užkietėjimu skundžiasi vyresnio amžiaus žmonės.
„Tokiu atveju rekomenduoju valgyti daugiau rupių košių, žalių daržovių, vaisių, per dieną išgerti 1,5-2 litrus vandens, įtraukti į racioną sėlenas, kurias galima dėti į salotas, košes arba tiesiog užbarstyti ant maisto. Švelniai laisvina vidurius ryte ant tuščio skrandžio išgertas šaukštas linų sėmenų aliejaus, kefyras, kavos puodelis, gysločių sėklų, linų sėklų arbata, šviežiai spaustos bulvių sultys. Tik išbandžius natūralias priemones, jei jos nepadeda, galima vartoti laisvinamuosius vaistus“, – pataria K. Šnirpūnienė.
Viena iš esminių klaidų – per dažnas laisvinamųjų senos ir šaltekšnio arbatų vartojimas, mat galvojama, kad šios vaistažolės yra nekenksmingas būdas problemai spręsti. Tačiau prie šių vaistažolių poveikio žarnynas greitai pripranta, „aptingsta“ ir vidurių užkietėjimo problema tik gilėja, todėl šios arbatos tinka tik trumpalaikiam vartojimui.
„Ypač pavojingi vaistai su bisakodiliu. Jie veikia per centrinę nervų sistemą, todėl priprantama ypač greitai. Jei vidurių užkietėjimas užsitęsia, geriau rinktis vaistus su laktulioze. Lėtinis vidurių užkietėjimas sunkiai gydomas, taigi čia prireiks laiko ir kantrybės“, – akcentuoja vaistininkė.
Vidurių užkietėjimas taip pat gali būti vaistų šalutinis poveikis: antidepresantų, metoprololio, geležies preparatų. Su užkietėjimu susiduria pacientai, sergantys cukriniu diabetu, sulėtėjus skydliaukės veiklai.
„Viena vyresnio amžiaus moteris skundėsi nuolatiniu vidurių užkietėjimu, tai ji siejo su geležies preparatų šalutiniu poveikiu. Geležis jai buvo skirta dėl mažakraujystės, kuri nepaisant vis didinamų vaisto dozių stiprėjo. Po metų gydymo ji atsidūrė ligoninėje dėl ypač žemo hemoglobino – paaiškėjo, kad vidurių užkietėjimo ir anemijos priežastis buvo žarnyno auglys, kuris trukdė geležies įsisavinimui“, – apie būtinybę nuodugniau išsitirti, jei užkietėjimas nepraeina, kalba K. Šnirpūnienė.
Dar viena vidurių užkietėjimo priežastis – stresas. Tokie pacientai paprastai būna jautrios nervų sistemos, jaučiantys nuolatinę įtampą. Dėl pasikeitusių gyvenimo aplinkybių, naujų potyrių, viduriai gali užkietėti ir vaikams, pvz., pradėjus lankyti darželį, mokyklą, dėl kažko nuolatos jaudinantis.
„Vidurių užkietėjimo pasekmės: pilvo skausmas, pūtimas, sutrikęs virškinimas, išangės kraujuojantys, skausmingi plyšimai, kuriuos pacientai sumaišo su hemorojumi, mažiems berniukams netgi gali būti šlapimo nelaikymo priežastimi“, – vardija vaistininkė.
