Skyrė antibiotikų? 10 patarimų, kaip pagerinti jų veikimą ir sumažinti šalutinį poveikį.
Antibiotikai – ne šėtono sukurti. Šią sparnuotą frazę mums pasakė vienas garsus vaikų otorinolaringologas ir buvo teisus, nes antibiotikai išgelbėjo milijonus vaikų. Šiandien apie antibiotikus kalbama nepalankiai vien dėl to, kad vis dar neišmokome jų vartoti.
Vartojant antibiotikus padės 10 patarimų, kuriuos išgryninome pagal žurnalo konsultantų, patyrusių vaikų gydytojų, straipsnius.
Pirma.
Pirmoji ir svarbiausia taisyklė – negalima vartoti antibiotikų, jei gydytojas jų neskyrė.
Nors, pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus, antibiotikus pacientai turėtų įsigyti tik su receptu, po apklausų paaiškėjo, kad net 27,5 proc. apklaustųjų jų įsigyja be receptų, apie 30 proc. laiko antibiotikų atsargų namuose, kad galėtų naudoti nepasitarę su gydytoju, jei staiga „prireiktų“.
Antibiotikai nėra vaistai nuo bet kokio negalavimo. Juos gali skirti tik gydytojas, kai įsitikina, kad ligos sukėlėjas yra bakterijos, o ne virusai. Laimei, jau dauguma žino, kad virusų antibiotikai neveikia, o juk būtent virusai dažniausiai susargdina vaikus. Tarkime, daugiau kaip 95 proc. atvejų vaikų kosulio sukėlėjai yra virusai, kurių antibiotikai visiškai negydo, o atvirkščiai – kenkia organizmui, todėl apsunkina natūralų organizmo gijimo procesą.
Parenkant antibiotikus, irgi reikia sumanumo, nes skirtingos rūšys (o jų yra apie 200) gali būti nevienodai veiksmingos gydant labai panašias ligas net tam pačiam pacientui.
Žinoma, antibiotikai gali būti skirti ir be reikalo. Mat ligos pradžioje sunku spręsti, kas – virusai ar bakterijos – ją sukėlė. Tam gydytojai gali pasitelkti laboratorinius tyrimus, tačiau dažniausiai sprendimą priima remdamiesi savo patirtimi. Deja, bet dažnai vaikui antibiotikai skiriami dėl psichologinio tėvų spaudimo gydytojui.
Antra.
Ar skirti antibiotikai naikina galimą ligos sukėlėją, išryškėja po 3 antibiotikų vartojimo dienų. Jei tuomet ligonio būklė pagerėjo – antibiotikai padėjo. Jei po 3 antibiotikų vartojimo dienų liga nesitraukia, būtina tai pasakyti gydytojui. Kodėl taip nutinka? Bakterijos yra labai „gudrios“, jos greitai keičiasi, įgydamos atsparumą vienam ar kitam antibiotikui, kitos rūšies antibakteriniam vaistui. Vadinasi, vieną kartą sėkmingai įveikus bakterinės kilmės ligą, antrą kartą tas pats antibiotikas gali būti mažiau efektyvus arba iš viso nepadėti. Nenustebkite, jei kiekvieną kartą panašiai pagal požymius ligai gydyti gydytojas skirs vis kitus antibiotikus, jei įtars, kad ligos sukėlėjas – vienos ar kitos rūšies bakterija.
Trečia.
Jei gydytojas skyrė antibiotikų, jie turi būti vartojami labai tiksliai: tiek dienų, kiek skyrė gydytojas ir laikantis vienodų intervalų. Didžiausia blogybė, už kurią atsakomybė gula ant pacientų pečių, yra chaotiškas jų vartojimas.
Didžiausios nesąmonės, kurias daro tėvai, duodami vaikams antibiotikų:
Duoda per mažas dozes, nei skyrė gydytojas.
Nesilaiko rekomenduoto gydymo režimo, pavyzdžiui, vaistus duoda 1 ar 2 kartus per dieną vietoje gydytojo nurodytų 3 kartų.
Neišlaiko vienodų valandų tarpų tarp antibiotikų dozių.
Ketvirta.
Negalima nutraukti antibiotikų kurso, jeigu vaikui staiga pagerėjo. Daugybė tėvų nustoja duoti antibiotikus nesuvartoję viso rekomenduoto kurso, kai tik pradeda gerėti vaiko būklė. Ne laiku nutraukus kursą, bakterijos organizme visai neišnaikinamos, tačiau įgyja atsparumą antibiotikams, kurį perduoda ir savo palikuonims, todėl kitą kartą susirgus tie patys antibiotikai jau nebeveikia, reikia vis stipresnių, be to, atsparios bakterijos iš šio žmogaus platinamos ir kitiems.
Penkta.
Jei pavartojus antibiotikų atsirado kokių nors anksčiau nebuvusių ligos požymių, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Jei pavartojus antibiotikų atsirado niežtinčių bėrimų, tinimų, vadinasi, vaikas alergiškas antibiotikams. Kai pakartotinai vartojami tie patys antibiotikai, kurių organizmas netoleruoja, gali įvykti labai stipri alerginė reakcija – anafilaksinis šokas.
Antibiotikų vartojimas gali turėti įtakos atopiniam dermatitui, astmai. Tad jei antibiotikų skyrė alergiškam vaikui, atidžiau stebėkite reakcijas.
Šešta.
Antibiotikai žudo ne tik ligos sukėlėjus, bet ir gerąsias bakterijas, be kurių neįmanomas normalus virškinimo procesas. Dėl to sutrinka vitaminų pasisavinimas, kaupiasi kenksmingos medžiagos, prasideda puvimo procesas (pvz., išmatos įgauna joms nebūdingą kvapą, lieka nepasisavintų medžiagų).
Antibiotikų sukeltas viduriavimas pasireiškia 5–25 proc. suaugusiųjų ir 11–40 proc. vaikų, vartojusių antibiotikų. Dažniau viduriavimas atsiranda pavartojus plataus veikimo spektro antibiotikų arba sulfanilamidų, paprastai trečią gydymo dieną. Jei vaikui ar jums skyrė antibiotikų, būtinai vartokite ir gerųjų bakterijų.
Jei norite būti tikri, kad antibiotikai nenužudys gerojo probiotiko, rinkitės probiotiką mieliagrybį. Jis natūraliai atsparus antibiotikams, taigi išliks gyvybingas, net geriamas kartu su antibiotikais. Kitas mieliagrybio privalumas – jį galima maišyti su maistu, nes jis atsparus rūgštims. Po gydymo antibiotikais probiotikus reikėtų gerti dar 2–3 savaites, nes tik per tiek laiko atkuriama žarnyno mikroflora.
Septinta.
Antibiotikus geriausia užsigerti vandeniu. Jei vaikas kelis kartus išspjovė ar išvėmė antibiotikus, būtina pasitarti su gydytoju. Jis, priklausomai nuo ligonio būklės, spręs, ar skirti į raumenis švirkščiamų antibiotikų, ar vienus antibiotikus pakeisti kitais. Antimikrobinių vaistų dozę, vartojimo būdą ir gydymo trukmę gydytojas parenka pagal ligonio būklę, ligos sunkumą.
Aštunta.
Antibiotikų geriau neduoti kartu su kitais vaistais (nuo temperatūros ar kosulio), nes kiekvienas vaistas veikliausias tuomet, kai duodamas atskirai. Antibiotikų negalima duoti kartu su gerosiomis bakterijomis, nes jos nebeteks poveikio (būtina bent valandos pertrauka). Išimtis – probiotikas mieliagrybis.
Devinta. Ilgai gydomas antibiotikais vaiko organizmas blogai pasisavina vitaminus iš maisto, todėl, kai vaikas geria antibiotikus, reikėtų atidžiau kontroliuoti, ką jis valgo, galima duoti vitaminų.
Antibiotikų pašalinis poveikis bus mažesnis, jei duosite jogurto, žalio obuolio tyrelės (sutarkuotos prieš pat valgymą).
Dešimta.
Antibiotikai yra toksiški vaistai, todėl juos vartojant reikia gerti daugiau skysčių – vandens, arbatos. Sultys, jei jų išgeriama daugiau nei 150–200 g per parą, gali sukelti viduriavimą, todėl antibiotikus vartojančiam vaikui geriau jas riboti.
Daugiau geriant, greičiau vyksta medžiagų apykaita, vaistai greičiau pasisavinami ir geriau, greičiau pašalinamos toksinės medžiagos.
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai
