Šio straipsnio tema – antibiotikų abėcėlė tėvams. Konsultuoja vaikų ligų gydytojas dr. Algimantas Vingras.
Žinios, kurias reikia pasikartoti
Iš pradžių pakartosiu „maldelę“ apie antibiotikus, nes gal kuri mama ir pamiršo. Antibiotikai, nors jų dabar vartojama apie 200, nėra vaistai nuo bet kokio negalavimo. Juos skiria tik gydytojas, kai įsitikina, kad vaiko ar suaugusiojo ligos sukėlėjas yra bakterijos, nes virusų – dažniausių vaikų ūminių ligų sukėlėjų – antibiotikai neveikia. Gydytojas antibiotikus skiria, įvertinęs ligą, jos eigą ir sunkumą, galimą bakterijos, kaip ligos sukėlėjo, atsparumą vienam ar kitam antibiotikui.
Savo simptomais panašias ligas kartais sukelia visai skirtingi mikroorganizmai (virusai, bakterijos). Bakterijos skirtingai „reaguoja“ ir į antibiotikus – vienos bakterijos atsparesnės, kitos greičiau sunaikinamos. Todėl tie patys antibiotikai gali būti nevienodai veiksmingi gydant labai panašias ligas net tam pačiam pacientui.
Bakterijos yra labai „gudrios“, jos greitai keičiasi, įgydamos atsparumą vienam ar kitam antibiotikui, kitos rūšies antibakteriniam vaistui.
Vadinasi, vieną kartą sėkmingai įveikus bakterinės kilmės ligą, antrą kartą tas pats antibiotikas gali būti mažiau efektyvus arba iš viso nepadėti.
Todėl kiekvieną kartą panašiai pagal požymius ligai gydyti gydytojas gali skirti vis kitus antibiotikus, jei įtars, kad ligos sukėlėjas – vienos ar kitos rūšies bakterija.
Antibiotikai nėra nekalti vaistai. Vartoti antibiotikus savo nuožiūra – labai pavojinga
Kaip padėti vaikui, kuriam skyrė antibiotikų
Šalutiniai antibiotikų poveikiai gali būti labai įvairūs ir priklauso nuo vartojamo vaisto rūšies.
Dažniausiai pasitaiko šie šalutiniai poveikiai:
Viduriavimas, pilvo skausmai. Antimikrobiniai vaistai žudo ne tik užkrečiamosios ligos sukėlėjus, bet ir gerąsias bakterijas, be kurių neįmanomas normalus virškinimo procesas. Dėl to sutrinka B grupės vitaminų, K vitamino gamyba, kaupiasi kenksmingos medžiagos, prasideda puvimo procesas (pvz., išmatos įgauna joms nebūdingą kvapą, lieka nepasisavintų medžiagų).
Antibiotikų sukeltas viduriavimas pasireiškia 5–25 proc. suaugusiųjų ir 11–40 proc. vaikų, vartojusių antibiotikų. Dažniau viduriavimas atsiranda pavartojus plataus veikimo spektro antibiotikų arba sulfanilamidų, paprastai trečią gydymo dieną. Jei vaikui ar jums skyrė antibiotikų, būtinai vartokite ir gerųjų bakterijų.
Probiotikus reikia vartoti ne tuo pačiu metu, kaip antibiotikus, o padaryti kelių valandų pertrauką, kad gerosios bakterijos nežūtų.
Jei norite būti tikri, kad antibiotikai nenužudys gerojo probiotiko, rinkitės probiotiką mieliagrybį. Jis natūraliai atsparus antibiotikams, taigi išliks gyvybingas, net geriamas kartu su antibiotikais. Kitas mieliagrybio privalumas – jį galima maišyti su maistu, nes jis atsparus rūgštims. Po gydymo antibiotikais probiotikus reikėtų gerti dar 2–3 savaites, nes tik per tiek laiko atkuriama žarnyno mikroflora.
Alerginės reakcijos, t.y. niežėjimas, bėrimai, anafilaksija (gyvybei pavojinga alerginė reakcija). Antibiotikų vartojimas gali turėti įtakos kitokioms alergijos apraiškoms (pvz., atopiniam dermatitui, astmai). Mokslininkai pastebėjo ryšį tarp antibiotikų vartojimo ankstyvame amžiuje ir vėliau pasireiškiančių alerginių reakcijų.
Moterims – kandidozė (pienligė). Antibiotikai nuslopina ne tik žarnyno, bet ir makšties bakterinę florą. Taip atsiranda palankios sąlygos daugintis grybeliams ir uždegimui vystytis.
Kiti negalavimai. Kai kurie antibiotikai gali pažeisti klausą, kraujodarą, inkstus, kepenis. Dažnas antibiotikų vartojimas silpnina imunitetą.
Pašalino žalingo poveikio stiprumas, dažnis ir pobūdis neretai priklauso ne tik nuo vaisto savybių, bet ir nuo paciento genetinių ypatumų, gebėjimo pašalinti vaistą iš organizmo ir galimų lėtinių ligų.
Pastebėjus vaiko reakciją į antibiotikus, būtina nedelsiant pasitarti su gydytoju.
Antibiotikus svarbu vartoti taip, kaip skyrė gydytojas. Dažniausia didelė klaida daroma, kai pradėjus vartoti antibiotikus ir po 2 parų savijautai pagerėjus, gydymas nutraukiamas. To daryti negalima, nes organizmas ne visuomet pajėgia iki galo susidoroti su infekcija ir dėl to gali atsirasti įvairių komplikacijų, liga gali įgauti lėtinę eigą.
Ką daryti, kad antibiotikai kuo mažiau pakenktų?
Antibiotikai, patekę į organizmą, žudo visas jam neatsparias bakterijas, t.y. ne tik galimus ligos sukėlėjus. Kitaip tariant, jis žudo ir gerąsias organizmo bakterijas. Dėl to gali sutrikti maisto medžiagų pasisavinimas, pasireikšti viduriavimas, vidurių pūtimas, bloga savijauta.
Antibiotikų pašalinis poveikis bus mažesnis, jei šiek tiek pakeisite mitybą – duosite jogurto, žalio obuolio tyrelės (sutarkuotos prieš pat valgymą). Sultys, jei jų išgeriama daugiau nei 150–200 g per parą, gali sukelti viduriavimą, todėl antibiotikus vartojančiam vaikui geriau gerti paprastą vandenį.
Gydytojas kartu su antibiotikais dažniausiai askiria ir probiotikų. Išmintingai juos pasirinkite.
Geriausia vartojant antibiotikus gerti probiotikus, pagamintus mieliagrybio pagrindu, nes mieliagrybio antibiotikai neveikia, tad šiuos probiotikus galima vartoti bet kada, neatsižvelgiant į antibiotikų gėrimo valandą.
Jeigu nepadėsime žarnynui
Antibiotikai sutrikdo žarnyne gerųjų ir blogųjų bakterijų balansą. Sutrikus mikrofloros pusiausvyrai, į organizmą labai lengvai patenka pusiau gerų bakterijų, kurios gali sukelti ligas. Klasikinis pavyzdys – bakterijos Clostridium dificile sukeltas viduriavimas po antibiotikų vartojimo.
„Mamos žurnalas“
