Vaistų rinka perpildyta vaistų, vieni dubliuoja kitus. Dažniausiai pasitaiko šie šalutiniai vaistų poveikiai – skaitykite straipsnyje. Konsultuoja docentas Algimantas Vingras.
DVIBRIAUNIS AŠTRIŲ KRAŠTŲ KALAVIJAS
Daug visko prisiklaus apie šalutinį vaistų poveikį, baisu vaikui net paprastą mikstūrą duoti.
Vaistų rinka perpildyta vaistų, vieni dubliuoja kitus. Kasdien Lietuvoje parduodama beveik 200 000 vaistų pakuočių, kurių du trečdalius sudaro receptiniai vaistai. Vidutiniškai Lietuvos gyventojas kasdien išgeria daugiau kaip vieną vaisto dozę – penktadaliu daugiau nei prieš penkerius metus. Tai leidžia teigti, kad vaistai ne visada vartojami atsakingai, atsižvelgiant į gydytojų skirtą gydymą ir vaistų derinimo rekomendacijas.
Vaistų gausa ir mažai kontroliuojamas jų vartojimas kėsinasi į gydymo saugumą, mažina jo efektyvumą.
Be recepto parduodami įvairūs skausmą malšinantys vaistai neretai sukelia šalutinių nepageidaujamų poveikių. Pacientams sunku įvertinti savo būklę, pasirinkti tinkamą vaisto dozę, nors ir perskaito instrukciją. Todėl kiekvieno skausmelio ar kito negalavimo atveju nedera skubėti griebtis vaistų. Vaistininkas gali trumpai įspėti pacientą apie vaistų keliamą pavojų ir patarti laikytis instrukcijos. Tačiau domėtis paciento gyvenimu, nepriklausomai nuo to, ar jis mažas ar suaugęs, vaistininkas neturi jokių galimybių, jo suteikta informacija ligoniui bus daugiau ar mažiau paviršutiniška.
Todėl atsiradus bet kokiam negalavimui ar vaiko ligai nedera skubėti į vaistinę ir pirkti vaistų „nuo temperatūros“ ar „nuo kosulio“ arba duoti tų vaistų, kurie užsiliko namuose ir „padėjo, kai sirgo anksčiau“ ir pan. Norint išvengti nepageidaujamo vaistų veikimo rizikos, reikia rasti galimybę kreiptis į gydytoją, nelaikyti namuose vaistų, kurie „pernai padėjo“.
Negalima užmiršti, kad nėra vaistų, kurie neturėtų nepageidaujamo poveikio. Visame pasaulyje daugėja vaistams jautrių vaikų ir suaugusių žmonių, kuriems, pavartojus vaistą, atsiranda daugiau ar mažiau pastebimų nepageidaujamų poveikių: odos išbėrimų, niežulių, patinimų, viduriavimas, sutrinka miegas, blogėja nuotaika, atsiranda dusulys, širdies ritmo pokyčių. Todėl, vaikui duodant ar suaugusiam vartojant nors ir gerai žinomus vaistus, būtina nuolat stebėti ligonio būklę.
Nėra patikimo būdo išvengti nepageidaujamo vaisto veikimo. Tik paties paciento pastabumas leidžia laiku nustatyti nepageidaujamą vaisto poveikį. Todėl būtina atidžiai perskaityti vaisto pakuotėje esančią informaciją. Ten nurodomi visi žinomi vaisto poveikiai, savybės, įspėjimai, atsargumo priemonės. Mamos, tėčiai ir seneliai turi suprasti, kad vaistas nėra maistas, o yra „dvibriaunis aštrių kraštų kalavijas“.
Nepageidaujamo vaistų poveikio rizika padidėja (ypač vaikui):
- Netinkamai parinkus vaisto dozę.
- Vartojant vaistą ilgiau, nei gydytojo patarta.
- Iš karto vartojant kelis vaistus.
- Vaistus vartojant kartu su vaistažolėmis, maisto papildais.
Vaistažolės turi daug veikliųjų medžiagų. Jų arbatos, nuovirai, o ypač iš mišinių, turi daug veikliųjų medžiagų, todėl jos veikia sudėtingai ir įvairiapusiškai, kartais pavojingai. Taip pat žinotina, kad maisto papildai nėra vaistai, nors juos reklamuojant neretai priskiriamos nepagrįstos gydomosios ar profilaktinės savybės. Maisto papildai gali iškreipti skirto vaisto veikimą, o tai organizmui labai žalinga. Kartais į maisto papildų sudėtį įeina visai nereikalingų medžiagų, kurių galima sąveika su vienu ar kitu vaistu nežinoma, ir dėl to poveikis organizmui gali būti neprognozuojamas. Todėl visuomet būtina palaikyti glaudų kontaktą su gydytoju, be jo patarimų neduoti tuo pačių metu vaistų, papildų, vaistažolių.
Vaistai veikia ne tik įvairių organų funkciją, bet ir žmogaus mąstymą, vaizduotę, mintis. Moters organizmas dėl specifinių fiziologinių ypatumų – didesnio nervų sistemos reakcijų paslankumo, nepastovumo, labilumo, menstruacijų, nėštumo, kūdikio žindymo – ypač jautrus vaistams. Dėl to kiekviena moteris be gydytojo žinios neturėtų vartoti jokių vaistų.
Nepageidautiną poveikį turi ir gausiai vartojami vitaminų, vitaminų ir mineralinių medžiagų rinkiniai. Mūsų organizmas evoliuciškai prisitaikė jam reikalingas medžiagas, taigi ir vitaminus gauti su maistu, o ne koncentratus. Organizmas pasisavina tik tam tikrą vitaminų kiekį. Jį viršijus, atsiranda neigiamas poveikis organizmui.
Vaistai yra naudingi ir padeda, jei vartojami protingai ir atsakingai.
200 ANTIBIOTIKŲ RŪŠIŲ
Apie antibiotikus daug prirašyta, ir dažniausiai visi gąsdina. Nejau jie tikrai jau nebeturi jokios naudos?
Iš pradžių pakartosiu „maldelę“ apie antibiotikus, nes gal kuri mama ir pamiršo. Antibiotikai, nors jų dabar vartojama apie 200, nėra vaistai nuo bet kokio negalavimo. Juos skiria tik gydytojas, kai įtaria, kad vaiko ar suaugusio ligos sukėlėjas yra bakterijos, nes virusų – dažniausių vaikų ūminių ligų sukėlėjų – antibiotikai neveikia. Gydytojas antibiotikus skiria, įvertinęs ligą, jos eigą ir sunkumą, galimą bakterijos, kaip ligos sukėlėjo, atsparumą vienam ar kitam antibiotikui.
Savo simptomais panašias ligas kartais sukelia visai skirtingi mikroorganizmai (virusai, bakterijos). Jie skirtingai „reaguoja“ ir į antibiotikus – vienos bakterijos atsparesnės, kitos greičiau sunaikinamos. Todėl tie patys antibiotikai gali būti nevienodai veiksmingi gydant labai panašias ligas net tam pačiam pacientui.
Bakterijos yra labai „gudrios“, jos greitai keičiasi, įgydamos atsparumą vienam ar kitam antibiotikui, kitos rūšies antibakteriniam vaistui. Vadinasi, vieną kartą sėkmingai įveikus bakterinės kilmės ligą, antrą kartą tas pats antibiotikas gali būti mažiau efektyvus arba iš viso nepadėti. Todėl kiekvieną kartą panašios pagal požymius ligos gydymui gydytojas gali skirti vis kitus antibiotikus, jei įtars, kad ligos sukėlėjas – vienos ar kitos rūšies bakterija.
Antibiotikai nėra „nekalti“ vaistai. Vartoti antibiotikus savo nuožiūra – labai pavojinga. Šalutiniai antibiotikų poveikiai gali būti labai įvairūs ir priklauso nuo vartojamo vaisto rūšies.
Viduriavimas, pilvo skausmai.
Antimikrobiniai vaistai žudo ne tik užkrečiamosios ligos sukėlėjus, bet ir gerąsias bakterijas, be kurių neįmanomas normalus virškinimo procesas. Dėl to sutrinka B grupės vitaminų, K vitamino gamyba, kaupiasi kenksmingos medžiagos, prasideda puvimo procesas (pvz., išmatos įgauna joms nebūdingą kvapą, lieka nepasisavintų medžiagų).
Antibiotikų sukeltas viduriavimas pasireiškia 5–25 proc. suaugusių ir 11–40 proc. vaikų, vartojusių antibiotikų. Dažniau viduriavimas atsiranda pavartojus plataus veikimo spektro antibiotikus arba sulfanilamidus, paprastai trečią gydymo dieną. Jei vaikui ar jums skyrė antibiotikų, būtinai vartokite ir gerųjų bakterijų. Probiotikus reikia vartoti ne tuo pačiu metu, kaip antibiotikus, o padaryti kelių valandų pertrauką, kad gerosios bakterijos nežūtų. Bakteriniai probiotikai turi būti geriami 2 val. prieš arba 2 val. po antibiotikų ar kitų antibakterinių vaistų. Po gydymo antibiotikais probiotikus reikėtų gerti dar 2–3 savaites, nes tik per tiek laiko atsistato žarnyno mikroflora.
Alerginės reakcijos.
Niežėjimas, bėrimai, anafilaksija (gyvybei pavojinga alerginė reakcija). Antibiotikų vartojimas gali turėti įtakos kitokioms alergijos apraiškoms (pvz., atopiniam dermatitui, astmai). Mokslininkai pastebėjo ryšį tarp antibiotikų vartojimo ankstyvame amžiuje ir vėliau pasireiškiančių alerginių reakcijų.
Moterims – kandidozė (pienligė).
Antibiotikai nuslopina ne tik žarnyno, bet ir makšties bakterinę florą. Taip atsiranda palankios sąlygos daugintis grybeliams ir kilti uždegimui.
Kiti negalavimai.
Kai kurie antibiotikai gali pažeisti klausą, kraujodarą, inkstus, kepenis. Dažnas antibiotikų vartojimas silpnina imunitetą. Pašalino žalingo poveikio stiprumas, dažnis ir pobūdis neretai priklauso ne tik nuo vaisto savybių, bet ir nuo paciento genetinių ypatumų, gebėjimo pašalinti vaistą iš organizmo ir galimų lėtinių ligų.
Pastebėjus vaiko reakciją į antibiotikus, būtina nedelsiant pasitarti su jį skyrusiu gydytoju.
Jeigu gydytojas skyrė antibiotikų, labai svarbu juos vartoti tik taip, kaip yra skirta gydytojo. Dažniausia didelė klaida daroma, kai, pradėjus vartoti antibiotikus ir po 2 parų savijautai pagerėjus, gydymas nutraukiamas. To daryti negalima, nes organizmas ne visuomet pajėgia iki galo susidoroti su infekcija ir dėl to gali atsirasti įvairių komplikacijų, liga gali įgauti lėtinę eigą.
„Mamos žurnalas“