Daug rašoma apie tipiškas odos problemas besilaukiant – pigmentaciją, strijas, papilomas. Tačiau mažai kur rasite apie simptomą, kuris lydi daugumą odos problemų (ir ne tik), – niežėjimą. Laukiantis šis pojūtis būna gana dažnas.
Lazerinės ir estetinės dermatologijos centro „Pošiūno klinika“ gydytoja dermatovenerologė Nastasija Savickaja
Niežėjimas siunčia žinutę – atkreipk dėmesį
Niežėjimas yra fiziologinis organizmo apsaugos mechanizmas. Taip lemta, kad jeigu kažkas dirgina, turime į tai atkreipti dėmesį. Niežėjimas gali būti susijęs su galybe veiksnių – tiek vidinių, tiek išorinių. Tai įvairiausios odos ar kitokios ligos, alergenai, aplinkos poveikis.
Nėštumo metu gali pasireikšti kelios būklės, kurios kelia niežulį. Dažniausiai niežėjimu pasireiškia odos ligos.
„VISŲׅ“ ODOS LIGOS
Atopinis dermatitas. Laukiantis kūdikio gali paūmėti ar naujai pasireikšti įprastos odos ligos, pavyzdžiui, atopinis dermatitas. Renkant anamnezę paprastai paaiškėja, kad kūdikystėje ar vaikystėje buvo alerginė sloga, šienligė, astma, atopinis dermatitas, o nėštumo metu jis tik atsinaujino ir paūmėjo, tačiau gali būti ir pirmą kartą nustatytas epizodas. Paprastai taip būna pirmoje nėštumo pusėje. Atopinis dermatitas pasireiškia bėrimu ir niežėjimu tipinėse vietose – tai gali būti alkūnių ir kelių linkiai, akių vokai, lūpos, taip pat ir pilvas. Atopinio dermatito paūmėjimas nėštumo metu susiję su hormoniniais pakitimais.
Oda nėštumo metu tampa jautresnė viskam. Gydant atopinio dermatito simptomus, moteriai patariama parinkti priemones, kurios nedirgintų odos, rinktis tik hipoalerginę kosmetiką, odą kuo labiau drėkinti. Jeigu įprasta atopinio dermatito rutina nepadeda, reikia kreiptis į gydytoją, kuris dažniausiai skiria hormoninius tepalus. Tokio gydymo nereikia bijoti, hormoniniai išoriniai vaistai yra saugūs nėštumo metu.
Alerginis dermatitas. Gali pasireikšti niežėjimu, pleiskanojančiomis plokštelėmis, papulėmis, spuogeliais, paraudimais. Paprastai pažeidžia kojų, rankų, lytinių organų srities odą. Dažniausiai moteris prisimena, kad praeityje yra buvę alerginio dermatito epizodų. Gal kažkada bėrė nuo kokio nors maisto, tiesiog jau pamiršome. Gal buvo atopinis dermatitas, kai oda yra jautresnė, sausesnė, linkusi reaguoti į alergeną. Jeigu oda buvo atopinė, plonesnė, bus didesnė ir alerginio dermatito rizika. Juolab kad nėštumo metu organizmo jautrumas gerokai padidėja.
Be to, gali atsirasti naujų alergenų. Tarkime, iki nėštumo moteris buvo nealergiška kokiam nors produktui – pavyzdžiui, riešutams ar žuviai, o laukdamasi tampa alergiška.
Gydant alerginį dermatitą taikomos tokios pačios taisyklės, kaip ir gydant atopinį, – naudokite kuo mažiau kvapnių, spalvotų odos priežiūros priemonių, venkite būti kvapų, kvapnių žvakių, aromatinių lempų aplinkoje. Iki nėštumo žvakė gal tiko, o laukiantis jau gali suerzinti.
Žvynelinė. Nėštumo metu gali paūmėti ir žvynelinė, bet ji dažniausiai neniežti taip, kaip alerginis ar atopinis dermatitai.
TIK NĖŠTUKIŲ ODOS LIGOS
Yra keletas odos būklių, kurios būdingos tik nėštumo metu. Po gimdymo jos praeina.
Nėščiųjų dilgėlinė. Dažniausiai pasireiškia per pirmąjį nėštumą ir gali kartotis ir per kitus nėštumus. Dėl ko atsiranda ši odos liga, nežinoma. Įdomi detalė, kad ši odos liga pasireiškia dažniau, kai nešiojamas berniukas.
Tai raudoni niežtintys bėrimai, atsirandantys nėštumo pabaigoje, o po gimdymo dingsta savaime. Bėrimas pasireiškia pilvo srityje. Pirmiausia bėrimai atsiranda strijų vietose ir gali išplisti per visą pilvą, atsirasti ant šlaunų, rankų.
Gydymo nėra, tik drėkinimas arba antialerginiai vaistai, kurie slopina niežulį. Jeigu niežulys yra labai didelis, gali būti skirtas hormoninis gydymas.
Pats niežėjimas nekenkia sveikatai, tačiau moteris kasosi, ir odą pažeidžia nusikasymai. Esant bet kokiam bėrimui nėštumo metu ant pilvo reikėtų pasitarti su gydytoju, nes turi būti atmesta cholestazės diagnozė.
Cholestazė. Ji nekenksminga mamai, bet kenksminga vaisiui, štai kodėl reikia šią ligą atskirti nuo kito pobūdžio bėrimų ir niežėjimų bei gydyti. Gydytojas atskirs, kokie tai bėrimai. Jeigu tai nėščiųjų dilgėlinė, gydymas bus simptominis, o jei cholestazė, – sisteminis.
Cholestazė pasireiškia trečiąjį nėštumo trimestrą, kai padidėja gimda. Įmanoma, kad vaisius užspaudžia vidaus organus ir sutrikdo tulžies sekreto nutekėjimą. Tai gali būti genetiškai lemtas sutrikimas, kai blogiau pasisavinama tulžis. Cholestazė nėra dažna liga, pasitaiko vienai iš 200–300 moterų.
Ji nesunkiai nustatoma atlikus kraujo tyrimą, nes būna padidėjusi tulžies rūgščių koncentracija kraujyje. Bėrimo dažniausiai nėra, tik išreikštas niežėjimas, dažniausiai ant pilvo – matome ne bėrimus, o nukasymus. Nustačius cholestazę, skiriami vaistai, mažinantys rūgščių kiekį. Cholestazė praeina po gimdymo, o kartotis gali nebent per kitą nėštumą.
Gestacinė pūslelinė. Tai autoimuninė būklė, sukelta imuninių nėštumo pakitimų, kai atsiranda antikūnų tam tikriems odos baltymams. Įvairiose moters kūno vietose (ant kojų, pilvo) atsiranda pūslių. Po nėštumo pūslės visiškai išnyksta.
Esant šiai ligai, reikalingi tyrimai. Jeigu tai paskutinis nėštumo trimestras, gali būti skirtas simptominis gydymas. O jeigu liga pasireiškia nėštumo pradžioje, gali būti skirtas ir sisteminis gydymas, prieš tai atlikus pūslės biopsiją.
Intymių zonų niežėjimas
Nėštumo metu gali pasireikšti niežėjimas intymiose zonose. Tam yra keletas priežasčių.
Alerginė reakcija. Dažniausiai niežėjimas nebūna vienintelis simptomas, jį lydi deginimas, perštėjimas. Jeigu yra niežėjimas, gali būti ir bėrimų. Tai gali būti pleiskanojančios salelės, papulės, nukasymai, moteriai ne skauda, o labiau niežti.
Viena iš priežasčių yra alerginė reakcija, tačiau niežėti, perštėti gali ir dėl kitų odos ligų, pavyzdžiui, atopinio dermatito, žvynelinės, lėtinės egzemos. Organizme vyksta bendras procesas, o pažeidžiama intymi sritis.
Kerpligės. Jeigu kalbame apie labiau specifines ligas intymioje srityje, tai dažniausiai būna kerpligės.
Paprastoji kerpligė pasitaiko gana dažnai, ypač moterims, kurios turėjo atopinio dermatito anamnezę. Liga prasideda, kai kažkas sudirgina intymių zonų odą. Tai gali būti mechaninis dirginimas (sportuojant, važiuojant dviračiu) ar alerginis įjautrinimas (netiko prausiklis, skalbiklis). Gal sudirgino nepatogūs aptempti drabužiai, sintetiniai apatiniai. Gali paveikė temperatūrų kaita, pavyzdžiui, po karšto dušo.
Tada užsisuka ydingas ratas: moteriai niežti, ji bando kasytis, tada dar labiau niežti. Kerpligė gana sunkiai pasiduoda gydymui. Pirmiausia reikia rasti priežastį, ar tai nėra alergija, ar nesusiję su kažkokiu specifiniu dirgikliu. Dažniausiai skiriami vietiniai hormonai ar jų analogai, emolientai.
Paprastoji kerpligė yra imuninė ir alerginė liga.
Plokščioji kerpligė. Retesnė ir specifiškesnė liga, gali būti visame kūne, taigi ir lytinių organų srityje. Pasireiškia ir ant odos, ir gleivinėse.
Dažniausia pasireiškia 5–8 metų mergaitėms arba jau suaugusioms moterims. Tai irgi imuninė liga, o tokios ligos nėštumo metu gali elgtis įvairiai. Vienos imuninės ligos nurimsta, kitos paūmėja.
Plokščioji kerpligė gali turėti labai daug išvaizdų – tai ir raudonos ar melsvos papulės, ir randeliai, ir itin niežtintys ploteliai. Ant bėrimų matyti baltas plonų linijų sietelis. Dažniausiai ligai tiksliai nustatyti reikia biopsijos. Jeigu nustatome, kad tai plokščioji kerpligė, tikėtina, kad rasime pakitimų ir kur nors kitur, pavyzdžiui, burnos gleivinėje (opelės, balkšvos dėmelės).
Atrofinė sklerozuojanti kerpligė. Visiškai specifinė lytinių organų liga, kuri labai retai pasireiškia kitose kūno srityse. Būdingas niežėjimas, erozijos, žaizdelės, suaugimai. Tai viena iš agresyviausių kerpligių, gali tekti gydyti chirurginiu būdu. Todėl siūlome nedelsti, ir jeigu kas neramina, – eiti tikrintis. Autoimuninė kerpligė gali pasireikšti ir vaikystėje, bet tai dažniausiai yra suaugusių moterų problema.
Jeigu kalbame apie paprastą ar plokščiąją kerpligę, pakanka eliminuoti priežastį, pasigydyti skirtais vietiniais preparatais ar hormonų ciklais. Tačiau atrofinė sklerozuojanti kerpligė yra lėtinė liga. Jai reikia nuolatinio gydymo, dažniausiai hormoniniais tepalais.
Vietinio veikimo hormoniniai tepalai ir kai kurie antibiotikai yra saugūs nėštumo metu. Gydytojai tikrai jų neskiria šiaip sau, o jeigu skyrė, vadinasi, jie atneš daugiau naudos negu padarys žalos.
Ar šios ligomis jomis užsikrečiama? Tikrai ne. Tai niekuo nesusiję su kerpėmis ar karpomis.
Paprastesni dalykai
Lytinius organus niežti ir tada, kai yra makšties infekcija ar mikrofloros sutrikimas. Dažniausia tai susiję su menstruacijų ciklu. Antroje ciklo pusėje galima tikėtis daugiau išskyrų ir, jeigu makšties mikrofloros balansas sutrikęs, – niežėjimo. Niežėjimas būna lydimas gausesnių išskyrų, jos gali būti balkšvos ar varškės tipo. Itin niežti esant pienligei (grybelinei makšties infekcijai).
Makšties bakterijų balansas gali sutrikti ne tik keičiantis ciklui, bet ir dėl streso, vartotų vaistų (ypač antibiotikų), higienos stokos.
Kai niežėjimą sukelia makšties ligos, gydymas skiriamas pagal sukėlėją – jeigu tai kandidozė, skiriami antigrybeliniai vaistai, jeigu sutriko makšties bakterijų balansas, gali būti skirta probiotikų, esant bakterinei vaginozei, tenka skirti ir antibakterinį gydymą. Gydoma dažniausiai žvakutėmis, ovulėmis.
Nėštumo metu pienligių ir bakterinių vaginozių padaugėja, nes moters imunitetas būna nusilpęs. Esant niežėjimui ir kitiems nemaloniems pojūčiams lytinių organų srityje, verta pagalvoti ir apie lytiniu keliu plintančias liga. Besilaukiant jos, atrodo, visai neaktualios, tačiau pasitaiko visko. Vis dažnesnės besimptomės lytiniu keliu plintančios ligos.
Pas ginekologą ar pas odos gydytoją
Kalbant apie lytinių organų bėrimus, niežėjimą, deginimą ir kitus simptomus, pirmiausia moteris eina pas ginekologus. Patarimas – pagalvokite ir apie odos gydytojo konsultaciją. Yra daug atvejų, kai ginekologai metų metais gydo lytinių organų niežėjimus ir bėrimus, siedami tai su ginekologinėmis ligomis, o atėjimas ir bendradarbiavimas su gydytoju dermatovenerologu galėtų padėti atsikratyti itin nemalonaus niežėjimo kur kas greičiau.
Susiję straipsniai
