Rekomendacijos, kaip prižiūrėti atopišką odą, pravers ir sveikus vaikučius auginantiems tėvams. Dauguma šių patarimų yra savaime suprantami, jais buvo naudojamasi ir prieš 50 metų, ir dabar. O kai kurie patarimai atsirado ne taip seniai (pavyzdžiui, patarimas alergiškam vaikui kloti balotą patalynę).
Maudymas
Anksčiau buvo manoma, jei vaiko oda sausa ir atopiška, reikia vengti vandens. Dabar įrodyta, kad maudymosi dažnumas nėra svarbus, jei oda pakankamai drėkinama. Oda turi būti kruopščiai, bet švelniai valoma, kad būtų pašalinti šašai ir bakterijos. Rekomenduojama naudoti nedirginantį hipoalerginį prausiklį, kurio pH 5–6.
Europos ekspertai rekomenduoja maudyti AD sergantį vaiką ne daugiau nei 3 kartus per savaitę, ypač naujagimius. Vonios vanduo turi būti drungnas (27–30ºC). Siekiant išvengti odos dehidratacijos, maudyti reikia trumpai (apie 5 minutes), o paskutinėmis maudymo minutėmis naudoti vonios aliejų.
Jei yra galimybė, vaikui maudyti rinkitės ne kietą vandentiekio vandenį, o minkštesnį. Vandenį suminkština vandens filtrai, kurie įmontuojami visam namui ar atskiram butui.
Emolientai turi būti tepami iškart po vonios (ne vėliau nei 3 minutės po maudymo), prieš tai švelniai nusausinus odą, kad ji dar būtų šiek tiek drėgna. Neleiskite vandeniui nudžiūti ant odos, nes tai sukels niežėjimą. Išbertą vaiką maudyti galima.
Odą ramina druskos vonios, o štai vaistažolių vonios gali odą sudirginti.
Vaikai, kurių oda sausa, gali lankyti baseiną, tik po pasiplaukiojimo reikia kruopščiai po dušu nuplauti chloruotą vandenį (chloras sausina odą).
Mokykite vaiką kuo mažiau odą liesti be reikalo. Trumpai kirpkite vaiko nagus, dažniau išvalykite panages.
Jūros vanduo
Svarių įrodymų, kad jūros vanduo gydytų AD, nepakanka, tačiau šį gydymą galima taikyti kartu su pagrindiniu įrodymais pagrįstu AD gydymu. Jūros vanduo turi antiseptinių savybių, o tai sumažina infekcijos galimybę. Keletas studijų parodė, kad mineralus iš jūros vandens oda sugeria ir išlieka minkšta bei drėgna. Sūrus vanduo turi antiuždegiminių savybių, dėl to sumažėja odos tinimas, skausmingumas ir niežėjimas. Tačiau sunkaus atopinio dermatito paūmėjimo metu ypač sūrus jūros vanduo nerekomenduojamas. Po kiekvienų maudynių sūriame vandenyje vaiką reikia nuprausti po dušu, kad pasišalintų likusios druskos nuo kūno.
Emolientų naudojimas
Sergančių atopiniu dermatitu vaikų odelė yra sausa ir pažeista. Ji tarsi rėtis, todėl iš jos greičiau pasišalina drėgmė, ir pro mikroįtrūkimus iš išorės lengviau patenka mikroorganizmai, sukeliantys sunkius uždegiminius procesus. Tokiam vaikui reikės emolientų, ir daug. Tepti odelę reikia reguliariai bent du kartus per dieną, esant problemoms, – ir dažniau, kas 4 valandas. Dažniau reikėtų patepti labiausiai išsausėjusias, suragėjusias vietas: alkūnes, keliukus, padukus.
Vartojant naujosios kartos emolientus paraudimas, pleiskanojimas, niežulys nurimsta.
Drabužiai
Vaiką renkite tik natūralaus pluošto drabužiais. Kartais patariama net natūralaus pluošto drabužėlius, kurie liečiasi prie kūno, daug kartų perskalbti, suminkštinti.
Odą labiau niežės, kai vaikas bus per šiltai aprengtas ar užklotas.
Patalynė
Atopiškos odos vaikai turėtų miegoti tik šviesioje, o geriausia – baltoje patalynėje, vilkėti šviesias pižamas, nes audinių dažai dirgina odą. Prieš maždaug 20 metų labai išpopuliarėjo spalvingos patalynės ir pižamos. Po kurio laiko pastebėta, kad atopiniu dermatitu sergantiems vaikams jos netinka, nebent būtų daug kartų perskalbtos iki apvelkant.
Atopiniu dermatitu sergantiems vaikams nakčiai galima užmauti medvilnines pirštines, kad nenudraskytų odos.
Sauskelnės
Sausos odos kūdikiai daugiau šunta. Kadangi jų apsauginis odos sluoksnis plonesnis nei kitų kūdikių, sausiaodžiams iššutimus gali sukelti ir nedideli dirgikliai, pavyzdžiui, per ankštos sauskelnės ar daugiau enzimų turinčios išmatos, kai kūdikis pradedamas papildomai maitinti. Profilaktiniai tepalai ir kremai nuo iššutimo turi cinko, kuris odos pažeidimus gydo, bet kartu ir sausina odą. Kai oda ir taip sausa, mamos bijo naudoti cinko turinčias priemones. Renkantis priemonę nuo iššutimo vaikui, kurio oda probleminė, reikia žiūrėti, kad kitos sudedamosios dalys – konkrečiai, aliejai, – odą maitintų ir drėkintų.
Tokiems kūdikiams kartais išvis netinka sauskelnės, juos tenka auginti, naudojant medžiaginius vystyklus.
Pirtis
Jei vaikas serga AD, pirtis nerekomenduojama iki 12 metų. Vyresniam nei 12 metų vaikui drėgna (garinė) pirtis tinka, tačiau kartais ji gali paūminti atopinį dermatitą. Garinėse pirtyse atopiniu dermatitu sergantiems vaikams patariama būti ne ilgiau kaip kelias minutes. Kad išsilaikytų garinės pirties odos drėkinimo efektas, rekomenduojama po pirties odą patepti emolientais. Į sauną atopiniu dermatitu sergantis vaikas neturėtų eiti, nes joje labai aukšta temperatūra, oda įkaista, sausėja ir gali pradėti trūkinėti, juk yra jautresnė nei sveikų vaikų.
Papildai
Nėra įrodymų, kad atopiniu dermatitu sergantį vaiką būtų galima gydyti iš vidaus. Yra atliktos studijos, kurios teigia, kad vitamino D vartojimas duoda gerą klinikinį efektą sergantiems AD. Vitaminas D yra svarbus odos ląstelių (keratinocitų) gerai funkcijai palaikyti, tačiau kol kas vitamino D vartojimas nėra rekomenduojamas nei gydymui, nei AD prevencijai.
AD prevencijai gali būti skiriama probiotikų, jie yra saugūs ir vidutiniškai efektyvūs. Probiotikai gali būti skiriami motinoms paskutinį nėštumo mėnesį ir kūdikiui iki 6 mėnesių.
Vaikų AD provokuojantys veiksniai:
Maisto alergenai: pienas, kiaušinio baltymas, kviečiai, sojos produktai, žuvis, jūros gėrybės, ankštiniai, riešutai, citrusiniai vaisiai.
Mamos dažniausiai nujaučia, kas išprovokuoja bėrimus, – tai gali būti net guminukai, vitaminai, sirupiniai vaistai. Nenuostabu, kad paūmėjimų sulaukiame per Velykas, Kalėdas, – tuomet daugiau skanėstų, vadinamojo „uždrausto“ maisto.
Aplinkos alergenai: dulkių erkės, žiedadulkės, naminių gyvūnų plaukai, plunksnos, žuvų maistas, pelėsiai.
Kontaktiniai alergenai: nikelis, lateksas, lanolinas, parfumerija, kosmetika, higienos priemonės.
Kita: stresas ir konfliktai šeimoje, nervinė įtampa, pervargimas, kontaktas su nepažįstamais augintiniais, maudymasis chloruotame vandenyje, vilnoniai ir sintetiniai drabužiai, cheminės medžiagos (rūgštys, tirpikliai, balikliai, chloruotas vanduo ir kt.), biologiniai veiksniai (mikroorganizmai ir kita), organinės medžiagos. Žarnyno mikrobiota irgi gali turėti įtakos AD atsirasti.
Konsultavo doc. Algimantas Vingras
Projektą remia BIODERMA
Susiję straipsniai
