Vitos Jurevičienės nuotr. www.fotovita.lt
Retai kurio kūdikio oda šiais laikais ideali. Dažniausia pirmųjų metų problema – sausa, atopiška oda. Ne veltui vis dažniau pasigirsta terminas – „sausos odos epidemija“.
Kas sausina mažylių odą
Suaugusio žmogaus oda per savaitę pagamina apie 100 gramų riebalų, kurie ją sutepa ir apsaugo nuo žalingo aplinkos poveikio. Tačiau žmogus kartą per dieną, o kartais ir dažniau, palenda po dušu, lepinasi vonioje. Sauganti plėvelė nusiplauna kartu su nešvarumais. Odai tenka iš naujo atkurti natūralų apsauginį barjerą. Kai ji to nebespėja, pradeda sausėti – atsiranda pleiskanų, tempimo pojūtis. Sausa oda vargina ne tik suaugusiuosius, bet ir vaikus nuo pat gimimo (manoma, kad tokių gimsta 15 proc.). Jeigu vaiko odelė iš prigimties sausa, ji būna plona, prasišviečianti, pleiskanojanti, kartais truputį pilkšvoko atspalvio.
Dėl sausumo gali išsivystyti įvairių odos uždegimų: atopinis dermatitas ar lėtinės, nuolat pasikartojančios odos ligos.
Dažniausiai atopinis dermatitas (AD) nustatomas 2–4 mėnesių kūdikiams, tačiau pasitaiko ir kelių savaičių naujagimių, kuriems nustatoma atopinio dermatito diagnozė. Kūdikiui parausta skruostukai, atsiranda mažų mazgelių. Ta būsena gali išnykti. Ryte atsikėlus odelė atrodo sveika, švari, o vos mama nuprausia vandeniu – vėl išryškėja paraudimas. Vaikas gali persirgti lengvos formos atopiniu dermatitu ir išaugti šią ligą, tačiau, negydant ligos, kai kada vystosi sunkesnės formos.
Taigi 45 proc. pacientų AD nustatomas iki 6 mėnesių, 60 proc. – per pirmus metus ir 80–90 proc. – iki 5 metų.
Kaip prižiūrėti sausą odą
Anksčiau buvo manoma, jei vaiko oda sausa ir atopiška, reikia vengti vandens. Dabar įrodyta, kad maudymosi dažnumas nėra svarbus, jei oda pakankamai drėkinama. Oda turi būti kruopščiai, bet švelniai valoma, kad būtų pašalinti šašai ir bakterijos. Rekomenduojama naudoti nedirginantį hipoalerginį prausiklį (su antiseptikais ar be jų), kurio pH 5–6.
Europos ekspertai rekomenduoja maudyti AD sergantį vaiką ne daugiau nei 3 kartus per savaitę, ypač naujagimius. Vonios vanduo turi būti drungnas (27–30ºC). Siekiant išvengti odos dehidratacijos, maudyti reikia trumpai (apie 5 minutes), o paskutinėmis maudymo minutėmis naudoti vonios aliejų.
Itin jautriai odai prausti tinka prausikliai su šlapalu (urea). Šlapalas ilgą laiką drėkina odą, todėl, nuprausus veidą ar ištrinkus galvą tokia priemone, neatsiras pleiskanų, odos neniežtės. Jei oda ypač sausa, linkusi ragėti, gydytojas gali skirti kosmetikos ir su 10 procentų šlapalo. Veido priežiūrai skirta kosmetika gaminama su 5 proc. šlapalo.
Jei yra galimybė, vaikui maudyti rinkitės ne kietą vandentiekio vandenį, o minkštesnį. Toks vanduo teka naudojant vandens filtrus, kurie įmontuojami visam namui ar atskiram butui.
Kūdikiui ir vaikui, kurio oda sausa, reikės emolientų, ir daug. Emolientai – bekvapiai, bespalviai drėkinamieji hidrogeliais ar tepalai, kurie drėkina, minkština, maitina ir apsaugo odelę. Emolientai turi būti tepami iškart po vonios, prieš tai švelniai nusausinus odą, kad ji dar būtų šiek tiek drėgna. Tepti odelę reikia reguliariai bent du kartus per dieną, esant problemoms, – ir dažniau, kas 4 valandas. Dažniau reikėtų patepti labiausiai išsausėjusias, suragėjusias vietas: alkūnes, keliukus, padukus.
Odą ramina druskos vonios, o štai vaistažolių vonios gali odą sudirginti.
Vaikai, kurių oda sausa, gali lankyti baseiną, tik po pasiplaukiojimo reikia kruopščiai po dušu nuplauti chloruotą vandenį (chloras sausina odą).
Viso kūno odai nepatariama naudoti labai riebių tepalų, tokie skirti šalčio profilaktikai, jais reikia tepti veidą ir rankytes prieš einant į lauką.
Vaiką renkite tik natūralaus pluošto drabužiais, naudokite natūralią patalynę ir rankšluosčius. Atopiškos odos vaikai turėtų miegoti tik šviesioje, o geriausia – baltoje patalynėje, vilkėti šviesias pižamas, nes audinių dažai dirgina odą.
Odą labiau niežės, kai vaikas bus pervargęs, nusidūkęs, suplukęs, per šiltai aprengtas ar užklotas.
Sausos odos kūdikiai daugiau šunta. Kadangi jų apsauginis odos sluoksnis plonesnis nei kitų kūdikių, sausiaodžiams iššutimus gali sukelti ir nedideli dirgikliai, pavyzdžiui, per ankštos sauskelnės ar daugiau enzimų turinčios išmatos, kai kūdikis pradedamas papildomai maitinti. Profilaktiniai tepalai ir kremai nuo iššutimo turi cinko, kuris odos pažeidimus gydo, bet kartu ir sausina odą. Kai oda ir taip sausa, mamos bijo naudoti cinko turinčias priemones. Renkantis priemonę nuo iššutimo vaikui, kurio oda probleminė, reikia žiūrėti, kad kitos sudedamosios dalys – konkrečiai, aliejai, – odą maitintų ir drėkintų.
Tokiems kūdikiams kartais išvis netinka sauskelnės, juos tenka auginti, naudojant medžiaginius vystyklus.
Vaikų AD provokuojantys veiksniai: stresas ir konfliktai šeimoje, kontaktas su nepažįstamais augintiniais, maudymasis chloruotame vandenyje, vilnoniai ir sintetiniai drabužiai, maisto alergenai, ypač karvių pienas ir vištų kiaušiniai, cheminės medžiagos (rūgštys, tirpikliai, balikliai, chloruotas vanduo ir kt.), biologiniai veiksniai (mikroorganizmai ir kita), organinės medžiagos, namų dulkių erkės, įkvepiami alergenai. Žarnyno mikroflora irgi gali turėti įtakos AD atsirasti.
Konsultavo doc. Algimantas Vingras
„Mamos žurnalas“
