Populiariuose žurnaluose nepriimta pavadinimuose minėti tikrojo ligos pavadinimo.
Ligas bandome pavadinti poetiškai, švelniai. Taigi ir žvynelinę vadiname „žuvyčių“ ar „undinėlių“ liga. Iš tiesų pats žvynelinės pavadinimas yra gąsdinantis, tai tikrai ne ant odos užaugę žvynai, o pažeistos odos plokštelės.
Psoriazės mėnuo
Spalis – tarptautinis psoriazės (toks medicininis žvynelinės pavadinimas) mėnuo. Medikai visame pasaulyje dalinasi ligos gydymo naujienomis, farmacininkai pristato tobulesnius preparatus, o turintys psoriazę dalinasi savo istorijomis.
Pastebėjote – nerašome „sergantys“, nes psoriazė, kaip ir sausa oda ar odos alergija, yra būklė. Turi savo bangavimus, paūmėjimus ir remisijas, tenka išmokti su ja susigyventi. Žvynelinės neįmanoma iki galo išgydyti, ji gali vėl išlįsti net po 10–15 metų remisijos. Žvynelinė yra „gyva“, nes jautriai reaguoja į stresą, dirginimą, infekcijas ir gali vėl atsinaujinti. Gera žinia – ji neužkrečiama.
Žvynelinė – palikimas iš kartos į kartą
Yra ligų, kurios kaip prosenelių palikimas keliauja iš kartos į kartą. Viena tokių, kuria serga net 3 proc. žmonių, – žvynelinė. 3 procentai – regis, nedaug. Tačiau vien Lietuvoje sergančių psoriaze yra 100 000. Sutikite, skaičius solidus.
Pasakoja skaitytoja: „Mūsų giminėje iš kartos į kartą klajoja žvynelinė. Ačiū Dievui, aš jos nepaveldėjau, tačiau kruopščiai apžiūriu savo dukrelių kūnus, nes liga gali būti „atitekusi“ joms. Pamenu vaikystės vasaras pas bobutę. Ji visą gyvenimą kankinosi dėl žvynelinės. Prieš trinkdama galvą išsitepdavo jos odą aliejais, kad išmirktų pleiskanų luoba. Tada prašydavo manęs, kad su specialiu plastmasiniu peliuku tas pleiskanas nugremžčiau. Bobutė dėl savo ligos visiškai nevartojo alkoholio ir labai laukdavo vasaros, kad pakaitintų saulėje pažeistus odos plotus. Ligą paveldėjo kelios mano tetos.
Kodėl susergama žvyneline?
Kodėl žmonės suserga žvyneline, iki šiol neaišku. Vienintelė rimtesnė priežastis – paveldimumas.
Manoma, kad žvynelinę paveldi net 70 procentų pacientų. Jeigu seneliai, dėdės, tetos ar tėvai serga psoriaze, didelė tikimybė, kad polinkį šiai ligai paveldės ir vaikai.
Likę 30 procentų žvynelinės kyla dėl daugybės kitų priežasčių. Kartais žvynelinė gali prasidėti persirgus kokia nors infekcine liga, vartojant kai kuriuos vaistus, jei oda dirginama mechaniškai, yra nuolat spaudžiama, trinama ar kitaip traumuojama, dėl nuolat sausos odos ar alerginių procesų, diabeto.
Viena rimtesnių žvynelinės priežasčių laikomas patirtas stresas. Įrodyta, kad net 30 procentų ligos paūmėjimų prasideda po konfliktų šeimoje ar darbe, patyrus stresą.
Liga gali prasidėti bet kada – ankstyvoje vaikystėje arba jau subrendus.
Kaip atpažinti, kad tai – žvynelinė?
Ligą atpažinti nesunku. Odą išberia rausvais arba raudonais įvairaus dydžio mazgeliais, kurie po kurio laiko pasidengia sausomis blizgančiomis baltomis pleiskanomis. Pleiskanas nuo mazgelių lengva nukrapštyti. Pažeistose vietose gali atsirasti ir skaidraus skysčio prisipildžiusių nedidelių pūslelių. Iš pradžių ligos židinukai būna nedideli – taško ar monetos dydžio. Ligai progresuojant, jie gali išsiplėsti iki delno dydžio pleiskanotų plotų, susijungusių tarpusavyje.
Žvynelių dažniausiai atsiranda ant lenkiamųjų rankų ir kojų paviršių (žvyneliais paprastai pasidengia alkūnės ir keliai) arba kryžkaulio; ant plaukuotosios galvos dalies (vėliau žvynų salelės gali išplisti ant ausų, kaklo, skruostų); ant delnų ir padų, nagų.
Kaip palengvinti ligą?
Jei turite gyvenimo palydovę žvynelinę, tikriausiai jau ne kartą lankėtės pas odos gydytoją, žinote, kokius odos preparatus vartoti.
Į gydytoją kreipkitės iš karto, kai pastebėjote pirmuosius žvynelinės požymius ant kūno. Neleiskite ligai išplisti!
Stenkitės nekasyti ir nekrapštyti žvynuotų židinių. Kasant židiniai gali išplisti ir sveikose vietose.
Venkite stresų, didelių emocinių sukrėtimų ar permainų.
Stenkitės atostogauti vasarą ir prie jūros. Pastebėta, kad saikingos saulės vonios ir maudymasis jūros vandenyje teigiamai veikia jau atsiradusius žvynelinės židinėlius. Tai neapsaugo nuo naujų atsiradimo, tačiau apramina ir apgydo jau atsiradusius.
Odos būklę gerina ir pleiskanas puikiai šalina pirtys ir vonios.
Sergant žvyneline, svarbi mityba, pavyzdžiui, psoriazei labai patinka aštrūs patiekalai, cukrus, riebi mėsa, alkoholis – to teks atsisakyti, jei norite ligą suvaldyti.
Na ir pagrindinis patarimas – nuolatos drėkinkite odą!
Kaip neleisti odai išsausėti
Sergant žvyneline, viena svarbiausių užduočių – neleisti odai išsausėti.
Vasarą odą sausina saulė, žiemą – šildymas. Vadinasi, nėra metų laiko, kai oda nesausėtų. Sausa oda greičiau pradeda trūkinėti, niežtėti. Ligai progresuojant, žvynelinės židiniai storėja, kietėja, pasidengia storu luobu.
Todėl reikia negailėti drėkinančių priemonių odai. Kai oda minkšta ir elastinga, ją lengviau gydyti. Be to, ne taip sparčiai susidaro naujų žvynelinės židinių.
Turint itin sausą odą ar sergant psoriaze gydytojai rekomenduoja priemones su šlapalu. Kas yra tas šlapalas? Gal tai kažkas panašaus į hormonus ar antibiotikus, kurie gali net pakenkti odai? Į tokius klausimus medikai atsakinėja nuolatos, nes šlapalas mums mažai žinomas ingredientas. Iš tiesų šlapalas, priklausomai nuo jo koncentracijos odos priežiūros priemonėje, gali atlikti keletą funkcijų ir – medikai bei pacientai vieningi – gali daryti tikrus stebuklus.
Sausa oda ir šlapalas
Dabar šlapalo rasime daugybėje kosmetikos priemonių.
Šlapalas (urea) yra natūraliai žmogaus organizme pasigaminanti medžiaga, priskiriama natūraliai drėkinantiems faktoriams (NDF), kurie leidžia išsaugoti natūralią drėgmę. Šis ingredientas yra ypač tinkamas sausai ar dehidratuotai odai, kadangi prasiskverbia į gilesnius odos sluoksnius ir palaiko reikalingą drėgmės lygį.
Šlapalo molekulė yra hidroskopiška (pritraukianti vandenį), o sugertą vandenį atpalaiduoja lėtai. Moksliniai tyrinėjimai rodo, kad šlapalas gali valandoms išlaikyti padidėjusį vandens kiekį raginiame odos sluoksnyje.
Šlapalas gali veikti ne tik kaip drėkiklis, – jis, keisdamas baltymų grandinių konfigūraciją, „tirpina“ keratiną, tad lengviau pašalinamos pleiskanos ir negyvos ląstelės, lengvinamas drėgmės įsiskverbimas, stimuliuojamas odos atsinaujinimas.
Šlapalas kosmetikoje, kaip drėkinamasis komponentas, daugiausia įeina į sausos ir sausos dehidratuotos odos pagal tipą kosmetikos sudėtį. Jo skiriama irs sergantiesiems tam tikromis odos ligomis, kai oda per greitai dehidratuoja, pleiskanoja, reikia ją suminkštinti.
Įdomu tai, kad šlapalo poveikis priklauso nuo jo koncentracijos.
Kaip atpažinti šlapalą kosmetikos etiketėse? Ieškokite pavadinimo: urea. Šalia bus procentą nurodantis skaičius:
Iki 5 proc. koncentracija – drėkina odą. Tokia koncentracija būna drėkinamuosiuose veido kremuose.
5–10 proc. koncentracija – stipriai drėkina odą ir turi keratolitinį poveikį, nusluoksniuoja, nušveičia odos suragėjimus.
10–15 proc. koncentracija – turi stiprų keratolitinį poveikį, šalina negyvas ląsteles, pleiskanas.
Šlapalo dedama ne tik į odos priežiūros priemones, juo praturtinamos ir plaukų priežiūros priemonės, dezodorantai, net dantų pasta.
Yra tik kelios išimtys, kokiems žmonėms priemonės su šlapalu netiks: turintiems riebią, spuoguotą ar labai jautrią odą.
Kartais priemonę su šlapalu gydytojas gali skirti ir kūdikiui (galvos pleiskanų luobai gydyti).
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai
