Padžiauta ant radiatoriaus. Ne, ne bate sudrėkusi kojinė. Tai mūsų oda, kuri visą šildymo sezoną džiūsta ir traukiasi. Kaip būtų paprasta gyventi Afrikoje ar Šiaurėje.
Reikėtų tik išmokti labai trumpą odos priežiūros abėcėlę. Saugotume odą tik nuo saulės arba tik nuo šalčio, vonios lentynėlėje stypsotų vienintelis kremas, o prasidėjus naujam sezonui nereikėtų vėl skaityti apie odos priežiūrą. Tačiau gyvename krašte, kur tenka pajusti ir Sacharos sausrą, ir Grenlandijos speigus.
Tenka verstis per galvą, kad mūsų oda kentėtų mažiau. Apie po šildymo sezono nualintą odą kalbamės su gydytoja dermatologe Audrone Montviliene.
Vasarą daug kalbama apie odos apsaugą nuo saulės, atrodo, kad karštasis sezonas odai tiesiog pragaištingas. Ar žiemą oda kenčia mažiau?
Vis tik daugiau pacientų odos gydytojai sulaukia šaltuoju metų laiku, o ypač pavargusi ir nualinta oda būna ankstyvą pavasarį, pasibaigus šildymo sezonui. Liūdniausia, kad šaltu metų laiku paūmėja visos odos ligos: seborėjinis dermatitas, erozacija, žvynelinė (psoriazė), įvairiausi spuogai.
Visi pastebime, kokia vargana oda atrodo pavasariop. Kodėl oda per šildymo sezoną taip kankinasi?
Tai lemia didelis temperatūrų ir drėgmės skirtumas. Patalpose oras sausas ir karštas, todėl čia oda netenka daug drėgmės. Staiga išėjus į šaltą ir vėjuotą lauką, nusilpusi ir netekusi drėgmės oda patiria stresą dėl temperatūrų šuolio (juo labiau jei eidami į lauką odos neapsaugome jokiu kremu). Beje, odos būklė labai priklauso nuo bendros organizmo sveikatos. O juk kaip tik pavasarį mums labiausiai trūksta vitaminų.
Kaip suprasti, kad odai trūksta drėgmės?
Vaizdžiai išsireiškus, oda pradeda šiauštis: pleiskanoti, šerpetoti, rausti, niežėti, atsiranda smulkių dehidratacinių raukšlyčių. Šie požymiai rodo, kad oda netekusi drėgmės (kitaip – dehidratuota). Klaidingai manoma, kad jei oda riebi, tai ji per šildymo sezoną nedžius ir nepleiskanos. Šiaušiasi ir pleiskanoja visų tipų oda – sausa, riebi, mišri, normali. Pirmiausia pamatome, kad šiaušiasi veido oda. Natūralu – ji mažiausiai apsaugota nuo temperatūrų pokyčio. Juk kūno odos temperatūrą stabilizuoja drabužiai, o veido oda visą laiką nuoga. Tačiau ir kūno oda parodo, kad jai šildymo sezonas nepatinka: pleiskanojančių salelių, paraudimų atsiranda ant šlaunų, blauzdų, išorinių rankų paviršių. Sausėja ir skylinėja padų oda, kulnai.
Kai pradeda pleiskanoti riebi oda, ar tai rodo, kad pasikeitė jos tipas, ji tampa sausa?
Jokiu būdu, ji kaip ir buvo riebi, taip ir liks, tik jai šiuo metu trūksta drėgmės.
Žiemą ir pavasarį dauguma jaučia, kad odą niežti ir pleiskanoja po vandens procedūrų – išsimaudžius ar paplaukiojus baseine. Ką patartumėte?
Kūno oda irgi kenčia dėl drėgmės trūkumo. Odą dar labiau sausina įprastas šarminis muilas. Beje, jo pasaulyje pamažu atsisakoma, vis labiau populiarėja rūgštiniai muilai. Šildymo sezono metu patarčiau muilo atsisakyti, o jį pakeisti prausimosi emulsija su aliejumi. Po maudynių odos nederėtų trinti rankšluosčiu ir dar labiau šiaušti. Švelniai nusišluosčius reikėtų visą kūno odą išsitepti jums tinkančiu emoljentu. Emoljentą rinkitės pagal savo odą. Jei oda riebi, galbūt emoljento reikės skysto, jei oda akivaizdžiai išdžiūvusi – pirkite tirštą, riebesnį emoljentą. (Emoljentas – tai kremas-bazė, nedaug parfumuotas, be labai aktyvių komponentų. Tiesiog tai paprasčiausias įvairaus skystumo ir riebumo kremas, maitinantis ir drėkinantis odą). Geriau, kai emoljento sudėtyje yra šlapalo (tai medžiaga, kuri drėkina ir minkština odą).
Galima po maudynių naudoti ir odos aliejų, visiškai tinka ir kūdikių aliejus (taigi kūdikių mamos išlošia – gali pasinaudoti vaiko higienos priemone).
Ar oda atlaikys tokį kiekį emoljentų, aliejų, kremų? Ar neužsikimš poros? Ar paskui oda netaps priklausoma nuo tokios galybės priemonių?
Nuo odos paviršiaus nuolatos nusilupa mirusios ląstelės. Su jomis pasišalina ir kremo perteklius. Dalį medžiagų iš tepamų priemonių oda pasisavina, kad atsistatytų hirdolipidinė plėvelė. Kita dalis kremo ant odos paviršiaus lieka (mes to nematome), bet nusiplauna maudantis.
Nereikia bijoti vartoti kremų, emulsijų, pienelių. Tai suteikia odai nepakartojamą komforto jausmą, o jei oda prie to pripras, kas gi čia blogo?
Kaip prausti veidą, kai oda išsausėjusi?
Kad ir ilgai tekstų ieškoti, suraskite savo veidui tinkamą prausimosi priemonę, kuria nusiprausus veido odos ,,netemtų”. Vieniems tinka muilas su rūgštimis, kitiems – prausimosi aliejus ar emulsija. Kai kurios moterys išvis negali praustis vandeniu, o tik valyti veidą pieneliu. Vasarą odos prausimosi priemonė gali būti stipresnė, o žiemą – gerokai švelnesnė, aliejingesnė.
Vasarą patariama odą drėkinti iš vidaus – gerti labai daug skysčių. O rudenį, žiemą, pavasarį?
Manau, kad organizmas pats pasako, kiek jam reikia skysčių. Šaunu, jei žmogus gali neprisiversdamas išgerti tuos rekomenduojamus 2-3 litrus skysčių per parą. Tačiau jei organizmui visiškai nesinori, prievarta gerti nereikėtų. Geriau stengtis labai drėkinti patalpų odą, nemiegoti prie pat radiatoriaus.
Kiek prireiks laiko, kad pasibaigus šildymo sezonui oda vėl taptų švelni ir elastinga?
Per kiek laiko oda atsigaus, priklauso nuo jos tipo. Panaudojus intensyviai drėkinančias priemones oda gali atsigauti per savaitę. Jei panaudojusios drėkinamąsias kaukes nueisite į kosmetikos saloną, kur drėkinamąją kauke dar ir įmasažuos į odą, ji kitaip atrodys jau tą patį vakarą.
Trumpai
Kaip padėti odai iškęsti nepalankų šaltąjį sezoną
Jau prasidėjus šildymo sezonui įsigykite daugiau emoljento. Emoljentu reikia teptis pajutus, kad oda šiaušiasi.
Atsisakykite muilo, o jį pakeiskite aliejinga prausimosi priemone.
Po maudymosi odą ištepkite emoljentu arba odos aliejumi.
Nakčiai pasitepkite veido odą drėkinamuoju kremu.
Retkarčiais naudokite drėkinamąsias kaukes.
Ryte prieš išeidami į šaltį veido odą patepkite riebesniu kremu.
Labiausiai prižiūrėkite veidą, blauzdų ir šlaunų bei rankų išorinių paviršių odą.
„Mamos žurnalas“
