Labiausiai pabosdavo amžinas aplinkinių stebėjimasis: „Jūsų dukrai kažkas ant skruosto“
Atopinis dermatitas – tokia dažna vaikų liga, kad pirmųjų raidžių junginis AD tapo visiems suprantamas. Jei vaikas gimė atopiškas, tėvus gali paguosti du dalykai:
- Tokių vaikų begalės.
- Liga dažniausiai išaugama.
O kol tai įvyks, reikalingos šios dvi tėvų savybės: kantrybė ir kruopštumas.
***
Adelės istorija
Skaitykite, kaip su 4 metų dukrytės liga pirmiausia labai pykosi, paskui susitaikė, o galop ir susigyveno jauna vilniečių šeima. Pasakoja mama.
Kad dukra serga atopiniu dermatitu, sužinojome gan anksti – pusės metų mergytei ant skruosto atsirado pirmoji pleiskanota dėmelė. Vėliau, artėjant žiemai, ta dėmė didėjo, ryškėjo, mūsų naudojami „kremukai vaikams“ visiškai nepadėjo. Problemai plintant, apsilankymų pas šeimos gydytoją, dermatologus, alergologus vis daugėjo, ir dabar jau net sunku prisiminti, kiek gydytojų buvo aplankyta, kiek informacijos internete perskaityta. Ilgą laiką sunku buvo net suprasti, kas tas atopinis dermatitas, kokia tai liga, kokios priežastys, kaip su ja kovoti.
Labiausiai pabosdavo amžinas aplinkinių stebėjimasis: „Jūsų dukrai kažkas ant skruosto“. Norėdavosi atkirsti: „Ačiū, kad pasakėte, tikrai to nepastebėjome ir tikrai nebandėme jos gydyti milijonu skirtingų būdų“. O juk išbandėme begales įvairiausių kremų bei tepalų: ir hormoninių, ir homeopatinių, gydėme aliejais, aromaterapija.
Žinoma, vasaromis dukrai pagerėdavo, „pagaudžiusi“ saulės, jos oda pagražėdavo, dėmės beveik išnykdavo. Bet žiemos metu būdavo net graudu žiūrėti: sausos odos dėmės plėtėsi, atsirasdavo vis naujose vietose. „Nugalėjus“ vieną dėmę, kitoje vietoje atsirasdavo nauja, o po kurio laiko vėl grįždavo į vietą, kuri jau atrodė išgydyta. Kuriam laikui buvome apsistoję ties tokiu gydymu: rytą vakarą, iškart po prausimo (kad tik oda nespėtų išsausėti) tepdavome odą emolientu, o po to – receptiniu vaistu. Kas kelis mėnesius lankydavomės pas alergologę – tik tam, kad ji skirtų kompensuojamų vaistų receptą šešioms pakuotėms. Išpakuojame paskutinę pakuotę ir jau vėl registruojamės pas gydytoją tradiciniam apsilankymui.
***
Atrodė, kad pagaliau atradome tą stebuklingą receptą: vos pradėjus naudoti, visos odos dėmės gerokai susitraukė, kai kurios net visai išnyko, oda tapo minkštesnė. Tikėjome, kad jei ilgiau gydysime dukrą būtent taip, po kurio laiko problema visiškai dings. Bet po kurio laiko dėmės pradėjo „vaikščioti“ po kitas kūno vietas: dingo nuo skruosto, bet ėmė rastis rankų, kojų linkiuose, ant kaklo, sprando. O tada ir vėl: vienas gydytojas, kitas ir – naujo gydymo paieškos.
Žinoma, apribota buvo ir dukros mityba – namuose nebūna citrusinių vaisių, šokolado, kuo mažiau gliuteno, gausybės kitų alergines reakcijas sukelti galinčių produktų. Tai turėjo šiokios tokios įtakos kovojant su liga: tiesiog neduodant šių produktų problema nepaūmėdavo, bet didelės įtakos bendram rezultatui nebuvo.
Kiekvieną kartą išbandant vis naują emolientą, tepalą ar jų mišinį oda žaibiškai atsigaudavo. Atrodydavo, kad gal štai pagaliau atradome tai, ko ieškojome. Bet, praėjus mėnesiui kitam, problema vėl grįždavo į senas vėžes – atrodytų, dermatitas evoliucionuodavo prisitaikydamas prie kiekvieno naujo vaisto ir plėsdavosi toliau.
***
Supratusi, kad tradicinės medicinos būdai problemos nesprendžia, šeimos gydytoja pasiūlė bandyti kovoti kitomis priemonėmis: emolientus pakeitė levandų ir rožių hidrolatai, o hormoninius ir receptinius tepalus – eterinių aliejų mišiniai. Iš pradžių ir vėl atrodė – štai, pagaliau, gerėja! Bet po kurio laiko pastebėjome, kad hidrolatas nepakankamai drėkina odą, o prie aliejų poveikio dermatitas irgi greitai prisitaikė. Be to, ruošdama aliejų mišinius, jausdavausi kaip tikrų tikriausia alchemikė: lakstai po miestą ieškodama reikalingų aliejų, tada pipetėmis lašini vieną po kito, bijodama nors vienu lašu nukrypti nuo recepto, ir tepi tepi tepi… Naktimis budėdavau prie vaiko, nes niežtinčias vietas ji nusikasydavo taip, kad jos apsitraukdavo šašais, o tokias žaizdas gydyti būdavo dar sunkiau. Tos naktys būdavo labai baisios. „Mamos žurnale“ buvau skaičiusi apie vieno labai alergiško berniuko tėvus, kurie nakčiai sūnų užguldavo (vienas rankas, o kitas kojas), kad vaikas nesikasytų. Bijojau, kad ir mums gali tekti to imtis.
***
Matydama mūsų bevaisę kovą, šeimos gydytoja pasiūlė dar vieną būdą: prieš keletą mėnesių pradėjome ir gemoterapinį gydymą, kurio esmė – ne simptominis gydymas, o kova su galimomis ligos priežastimis (visai kaip mitybos raciono siaurinimas): dukra geria pumpurų ekstraktus, kurie palengvina jos organizmo reakciją į alergenus. Sunku pasakyti, ar šis gydymas padeda, bet bent jau mudviems su vyru ramiau: darome kiek galėdami daugiau, kad dukros savijauta būtų kuo geresnė. Be to, trumpam sustabdžius šį gydymą (ne visada pavyksta gauti šių ekstraktų), liga, rodos, paūmėja, o grįžus prie pumpurų, tarsi iškart pagerėja – tikimės, kad tai nėra tik mūsų įsivaizdavimas ir savęs raminimas.
***
Artimieji irgi nuolat rūpinasi dukros oda: tai viena močiutė, tai kita, nugirdusios ar perskaičiusios ką nors naujo apie atopinį dermatitą, visada būtinai pasidalija naujienomis. Taip ir šįkart: mano mama, išgirdusi apie dar vieną naują gydymą, tuoj pat pasiūlė ir mums. Ir štai vasario 1-ąją buvo išbandyti nauji preparatai: „Topikrem“ firmos prausiklis, emolientas ir kremas ypač ūmioms vietoms tepti. Jau beveik tris mėnesius taikome šį gydymą ir, atrodo, pamažu situacija vis gerėja: dėmės traukiasi, kai kuriose vietose visai išnyko. Žinoma, atsiranda ir naujų išsausėjimų, bet jie neplinta taip plačiai kaip anksčiau, vaikui mažiau niežti. Negaliu meluoti sakydama, kad įvyko stebuklas, atopinis dermatitas pasitraukė, ir dukros oda vėl švelni kaip kūdikio. Taip nėra, bet, kaip rašoma apie šį kremą internete, jis ir skirtas ne gydyti ligą, o palengvinti gyvenimą. Ir išties gyvenimas palengvėjo: prausiame dukrą naudodami būtent šį prausiklį, o po prausimo tepdami jos odą naudojame viso labo vieną kremą (daug paprasčiau nei pipetėmis lašinti mišinių sudedamąsias dalis ar po visą miestą blaškytis ieškant vieno iš ekstraktų). Be to, visada aišku, kada naudoti kremą, skirtą pažeistai (nukrapštytai, kraujuojančiai, šlapiuojančiai) odai, ir jis tikrai padeda lengviau susitvarkyti su nukasytomis vietomis.
Šiuo metu svarstome galimybę apsilankyti Egzemos mokykloje – gal ten sužinosime dar daugiau kovos su atopiniu dermatitu būdų. O kol kas džiaugiamės atradę gydymo planą, kuris lėtai, bet užtikrintai padeda kovoti su dukros liga.
Kaip prižiūrėti sausą ir atopinio dermatito pažeistą odą
Kasmet gimsta vis daugiau kūdikių, kurių oda sausa. Gydytojai nežino šio reiškinio priežasties. Dažnai sunku nustatyti – ar tai jau atopinis dermatitas, ar sausos odos sindromas. Kad ir kas tai būtų, tiks šie patarimai:
Sausą odą svarbu prižiūrėti reguliariai. Jei oda labai sausa ir atopiška, emolientu viso kūno odą reikia tepti ne rečiau nei 3–6 kartus per dieną, ypač paūmėjimų metu. Odos būklei pagerėjus, kad apsaugotume sveiką odos barjerą, mažintume uždegimų atsikartojimų dažnumą, sausos odos priežiūra emolientais turi būti nuolatinė, bent 1–2 kartus per dieną ir visada po prausimosi.
Negalima maudytis karštame vandenyje, reikia rinktis maloniai šiltą vandenį ir geriausia maudytis ne ilgiau nei 5 minutes per dieną. Maudantis reikia naudoti vonios aliejus ar kitas vandenį minkštinančias priemones, nes „kietas“ vanduo sausina, dirgina odą.
Po prausimosi visiems, o ypač sausą odą turintiems, atopiniu dermatitu sergantiems žmonėms būtina susitepti odą drėkinančiu emolientu (kremu, emulsija, balzamu) per pirmas 3 minutes po prausimosi. Emolientai saugo ir atstato odos barjerą, hidrolipidinę plėvelę, mažina odos niežėjimą ir infekcijų atsiradimo galimybę, pagerina tepamų vaistų įsiskverbimą į odą.
Lygiai taip pat reikėtų elgtis vaikučiui lankant baseiną. Chloruotą baseino vandenį būtina kruopščiai nuprausti po dušu, tada vaiką būtina gerai nušluostyti ir greitai sutepti kremu.
AD gydymui netinka kremai, kurie sudėti prekybos centrų lentynose. Jie ne visada būna aukštos kokybės, yra prikvėpinti, nudažyti, sudėtyje gali būti konservantų, kurie turi pašalinį poveikį odai. Jie nėra skirti jautrios, probleminės odos priežiūrai. Tokios odos priežiūrai yra skirta dermokosmetika, kuria prekaiujama vaistinėse. Geriausia rinktis to paties gamintojo priemones – prausiklį, emoljentą ir gydomąjį kremą.
„Mamos žurmalas“
