Atopinis dermatitas (AD) – lėtinė, recidyvuojanti uždegiminė odos liga, kuriai būdingas nuolat savo vietą ir formą keičiantis, varginantis odos niežėjimas, sausumas. Atopinis dermatitas paplitęs labai plačiai.
Tai XX amžiaus problema – sparčiai vystantis industrijai, uždegiminės odos ligos tapo dažnesnės, AD – klasikinis to pavyzdys. Šiuo metu išsivysčiusiose šalyse AD serga 10-20 proc. vaikų ir 1-3 proc. suaugusiųjų.
Dažniausiai suserga vaikai iki 1 metų. Be to, net pusei sergančiųjų AD nustatoma astmos, alerginio rinito, konjunktyvito ar alerginio kontaktinio dermatito diagnozė.
Išsivysčiusiose šalyse AD atvejų per pastaruosius 30 metų padaugėjo 2-3 kartus.
Kaip atpažinti ligą?
Sergant AD pažeidžiama oda. Šiai ligai būdingi tam tikri simptomai – stigmos: odos sausumas, baltas dermografizmas (perbraukus odą trumpam paryškėja baltos linijos), III vokas, ilgos, gražios blakstienos, skurdūs (praretėję, sutrumpėję) šoniniai antakių lankai.
AD yra visuomet lydimas odos sausumo, intensyvaus niežulio, paraudimo ir pleiskanojimo. AD gali lemti paveldimumas. Pagal amžių, AD skirstomas į kūdikių, vaikų, jaunuolių ir suaugusiųjų, nuo to skiriasi bėrimų lokalizacija – atsiranda pūslelių, įtrūkimų, šašų, mazgelių, nukasymų, vėliau sustorėja oda.
Neretai prisideda antrinė infekcija.
Atopinio dermatito gydymas
Pagrindiniai gydymo tikslai – pašalinti alergenus ir provokuojančius veiksnius bei atstatyti odos barjerinę funkciją nuolat prižiūrint bei drėkinant odą; sumažinti uždegimą, odos niežulį bei antrinę infekcijos riziką.
Sergantiesiems AD pažeista epidermio apsauginė funkcija, tad šiems pacientams būtina nuolat naudoti kremus-emolientus. Medikamentiniam gydymui skiriami uždegimą mažinantys preparatai – vietiniai gliukokortikosteroidai (GK). Šių preparatų ilgai vartoti negalima, nes gali suplonėti oda, atsirasti atrofija, strijų, telangiektazijų (mažųjų kraujagyslių išsiplėtimų), steroidiniai spuogų, padidėja plaukuotumas, sulėtėja vaikų augimas.
Dažniausiai vietinių GK nepageidaujamų poveikių atsiranda dėl netinkamo jų vartojimo ar nesaugaus preparato parinkimo. Tad šiuos preparatus saugiai skiria tik gydytojas, esant ligos paūmėjimams ir trumpą laiką. Naujausi AD gydymo preparatai yra vietiniai imunomoduliatoriai. Ligai paūmėjus, skiriama niežėjimą mažinančių, antiuždegiminių antihistamininių preparatų. Populiarėja ir gydymas UV spinduliais – fototerapija, kuri kancerogenezės profilaktikai nerekomenduojama vaikams iki 12 metų.
Ar galima išvengti gydymo vaistais?
Taip, medikamentinio gydymo galima išvengti ar jį atitolinti. Būtina tinkama ir kasdienė odos priežiūra, kuri palengvins ligos eigą ir kur kas pagerins gyvenimo kokybę. Reikia pabrėžti, kad norint pasiekti geriausio rezultato, oda tinkamai turi būti prižiūrima ne pripuolamai, o nuolatos. Tik taip galima užkirsti kelią ligai progresuoti ir atitolinti jos paūmėjimus. Be to, yra produktų, kurie veikia antiuždegimiškai, ramina odą ir ligai paūmėjus puikiai padeda kontroliuoti ir sumažinti ligos simptomus.
Kitas žingsnis į sėkmingą AD kontrolę – vengti veiksnių, kurie gali išprovokuoti bei pabloginti ligos eigą.
Todėl svarbu supažindinti pacientus, jų šeimos narius, kaip atpažinti pirmuosius odos pažeidimo požymius ir kada būtina pradėti gydyti. Tėvų-vaikų-gydytojo ilgalaikis nuolatinis bendravimas lemia puikius gydymo rezultatus.
Tinkama odos priežiūra
Prausimuisi reikėtų rinktis švelnią valomąją priemonę, nenaudoti šarminių muilų, nenusausinti odos.
Odą būtina drėkinti kasdieną ir dažnai – ne mažiau kaip du kartus per dieną. Būtina atminti, kad svarbu ne tik išorinis odos drėkinimas, ypač svarbu pačią odą skatinti gaminti jai reikalingus lipidus. Tam tikra vitamino PP koncentracija atlieka šią funkciją. Tad renkantis kremą-emolientą, derėtų atkreipti dėmesį ir į jo sudedamąsias dalis.
Gydytoja pataria:
Jei įmanoma, krūtimi kūdikį maitinkite bent pirmus 6 mėnesius, aptarkite su gydytoju mamos mitybą.
Venkite galimų alergenų, kurie išprovokuoja AD ar sukelia ligos paūmėjimus – dulkių ir jų erkučių, maisto (kiaušinių, riešutų, pieno, žuvies, kviečių, sojos produktų ir kt.), streso, aplinkos temperatūros pokyčių, vaistų, chemikalų, kitų medžiagų (vilnos, akrilano, muilo, skalbiklių, kosmetinių priemonių).
Prauskitės drungnu vandeniu 3-5 minutes.
Venkite muilų, agresyvių prausiklių, sausinančių odą.
Nuolat drėkinkite ir maitinkite odą, venkite jos išsausėjimo. Išsitepkite emolientu iš karto nusiprausę – taip kremą oda lengviau pasisavins.
Stenkitės kontroliuoti niežulį ir kasymąsi – vaikų nagučius kirpkite trumpai, užuot kasęsi, patapšnokite per odą, esant sausai odai, sutepkite ją, naudokite drėgnus tvarsčius, ant rankyčių uždėkite švelnias pirštinaites.
Rinkites orui pralaidžios medvilnės audinius, venkite aptemptų, šiurkščių, veržiančių drabužių.
Esant stipriam niežuliui naktį, pasitarkite su gydytoju dėl antihistaminių preparatų, kai liga paūmėja. Niežulį mažina bei odos hidrolipidinę funkciją atstato ir drėgni tvarsčiai.
Venkite situacijų, kai vaikas perkaista, sušyla. Palaikykite stabilią, vėsią aplinkos temperatūrą.
Išmokite atpažinti pirmuosius ligos simptomus ir sistemingai prižiūrėti odą.
Venkite emocinio streso, palaikykite gražius ir harmoningus santykius bei atmosferą šeimoje.
Vaikams ir kūdikiams rinkitės tik saugius dermatologinius produktus – be agresyvių medžiagų, konservantų, kvapų, dažų, hipoalerginius, tinkančius ir patiems mažiausiems.
Gydytoja dermatovenerologė Jurgita Stoškienė
„Mamos žurnalas“
