Kūdikis atpylinėja. 11 patarimų sunerimusiems tėvams

atpylinėja

Vitos Jurevičienės nuotr. www.fotovita.lt

Beveik visi naujagimiai ir kūdikiai daugiau ar mažiau atpylinėja. Ir kažin ar teko girdėti, kad atpylinėtų darželinukas ar mokinys. Vadinasi, problema laikina ir nedidelė, išskyrus labai retas patologijas.

Konsultuoja vaikų ligų gydytoja Lina Orlovskaja.

Priežastys – vien tik „mechanika“

Naujagimiai ir kūdikiai dažnai atsirūgsta, atpila. Tai gali įvykti dėl dviejų priežasčių: mažyliai per gausiai primaitinami arba valgydami prisiryja oro.

Pieno perteklius ir oro burbulai sukelia pilvuke tempimo jausmą ir nepatogumą, vaikučiui vartantis pakyla stemple į viršų ir kartu išstumia dalį praryto šviežio pieno. Būtent tai, koks pienas atpilamas – šviežias, bekvapis, ar jau apvirškintas, rūgštaus kvapo – ir yra pagrindinis atpylimų vertinimo kriterijus.

Jei atpila apvirškintu pienu

Jei kūdikis visuomet atpila (atvemia) apvirškintu pienu, pasitarkite su prižiūrinčiu gydytoju, tai gali padėti diagnozuoti šias patologines būkles:

1. Prievarčio spazmas – tai būklė, kai dėl padidėjusio skrandžio ir dvylikapirštės žarnos jungties raumeninio žiedo tonuso skrandžio turinys nekeliauja virškinamuoju traktu žemyn dvylikapirštės žarnos link, o yra išstumiamas atgal į stemplę, burną. Ši būklė paprastai gydoma šiltais kompresais, lengvais masažais, raumenis atpalaiduojančiais vaistais.

2. Prievarčio stenozė – tai įgimtas skrandžio-žarnyno jungties susiaurėjimas, gydoma chirurginiu būdu.

Atpylimas – tai ne vėmimas

Vaikų ligų gydytoja ir vaikų endokrinologė Lina Orlovskaja
Centro ir Šeškinės poliklinikos, Vilnius

Atpylimas – tai nevalingas, nereikalaujantis pastangų skrandžio turinio atrijimas, nesusijęs su diafragmos ar pilvo raumenų susitraukimu ir nelydimas vegetacinių simptomų. Vegetaciniai simptomai – tai išblyškimas, pykinimas, seilėtekis, pagreitėjęs širdies plakimas, apatija. Kai kurie kūdikiai atpila visai nedaug skrandžio turinio, kiti ganėtinai nemažai. Atpylimą reikia skirti nuo atsirūgimo, žiaukčiojimo, vėmimo.

Atsirūgimas – tai nesuvirškinto maisto atrūgimas į burną, nelydimas minėtų vegetacinių simptomų.

Žiaukčiojimas – tai spazminiai pilvo ir kvėpuojamųjų raumenų susitraukimai, nesukeliantys vėmimo ar atpylimo.

Vėmimas – tai diafragmos, pilvo ir krūtinės ląstos raumenų susitraukimas, dėl kurio skrandžio turinys pašalinamas į aplinką. Vėmimui būdinga tai, kad jis būna susijęs su vegetaciniais simptomais. Vėmimas – tai simptomas, kuris gali būti susijęs su įvairiomis lengvesnėmis ir sunkesnėmis ligomis. Vėmimas gali pasireikšti sergant savaime praeinančiomis infekcijomis ar esant apsinuodijimui maistu bei tokioms grėsmingoms būklėms, kaip galvos trauma ar žarnų užsisukimas.

Kiek ilgai atpylinės

Apie 6–8 gyvenimo mėnesį kūdikiai nustoja atpylinėti savaime, nes stiprėja stemplės raukas ir pilvo sienos raumenys, vaikutis pradeda sėdėti, daugiau būna vertikalioje padėtyje bei pradeda valgyti tirštesnį maistą.

Jei norite išvengti atpylinėjimų, neleiskite kūdikiui peralkti. Peralkęs mažylis godžiai čiulpia pieną ar mišinį, prisiryja oro, tuomet pradeda jausti diskomfortą pilve, nustoja žįsti, darosi neramus, parausta, gali pradėti verkti, raitytis, kol galiausiai atrūgsta oro burbulus, atpila dalį pieno ir nurimsta.

Patarimai, kad mažiau atpylinėtų

1. Kad kūdikis neprisirytų oro, jis turi taisyklingai apžioti spenelį, apžiojus tik spenelio galą, aplink jį burnytėje lieka laisvos erdvės tarpas, pro kurį ir priryjama oro.

2. Nelaukite, kol kūdikis peralks, pastebėję, kad vaikutis išalkęs, neatidėliokite maitinimo.

3. Maitinkite dažniau ir po nedaug. Maitindami darykite pertrauką. Jei maitinate mišiniu, sumaitinę 80–90 ml mišinio, padėkite vaikučiui atsirūgti ir toliau maitinkite.

4. Rinkitės žindukus su ne per didele skyle.

5. Neduokite kūdikiui tarp valgymų čiulptuko.

6. Mišiniui maitinti naudokite anti-colic buteliukus, kurių dugne yra įrengtas specialus vožtuvas orui išeiti.

7. Po kiekvieno maitinimo būtinai padėkite kūdikiui atsirūgti – pakelkite jį, priglauskite prie peties ir panešiokite stačią. Būkite kantrūs, vieni kūdikiai panešioti atsirūgsta beveik iškart, kitus tenka nešioti ilgiau nei pusvalandį. Galima pasodinti kūdikį sau ant kelių, jo liemenį šiek tiek palenkti į priekį ir glostant švelniai kiek paspausti pilvuką.

8. Po žindymo guldykite kūdikį ant dešiniojo šono.

9. Po žindymo ar maitinimo niekada neguldykite kūdikio ant nugaros, nes atpiltas skrandžio turinys gali patekti į kvėpavimo takus ir vaikutis gali užspringti.

10. Pienui sutirštinti galite naudoti specialius „Nutrilon“ miltelius, jie sumaišomi su nutrauktu pienu, mišiniu pažymėtu „Pepti“ arba „HA“ ženklais, arba ištirpinami vandenyje ir sugirdomi prieš maitinant. Galima rinktis mišinius pažymėtus „AR“ raidėmis.

11. Naudokite preparatą, skirtą atpylinėjimams mažinti. Šio vaisto sudėtinės dalys (magnio alginatas ir ksantano guma) sutirština kūdikio išgertą pienuką ar mišinį. Preparato pagalba iš skysto maisto formuojasi gumulėlis, kuris sunkiau pakyla į stemplę. Vėliau gumuliukas suyra.

Jei atpiltame piene pastebėjote kraujo gyslelių, neišsigąskite – tai gali būti kraujas iš jūsų įskilusio spenelio odos arba iš kūdikio stemplėje trūkusio kapiliaro (tai nepavojinga, praeina savaime).

Sunerimti reikėtų:

• Jei kūdikis atpila fontanu.
• Jei dėl gausaus ir dažno atpylinėjimo neauga svoris.
• Jei maitinamas mažylis nuolat kosėja, springsta.

Mamų klausimai

Ką daryti, jei atpila 9–10 mėn. kūdikis, bet patologijos nėra?

Jei 9–10 mėnesių kūdikis vis dar atpylinėja, bandykite po truputį tirštinti maistą, tokio amžiaus kūdikiai daugiau linkę apsivalgyti nei jaunesni, bet neatmetama ir nuryto oro tikimybė. Taigi neleiskite kūdikiui persivalgyti bei nešiokite jį vaiknešėlyje ant pilvo, nugaros ar prie šono – statmenoje padėtyje kūdikiai mažiau atpylinėja nei gulinėdami. Jei guldote pavalgiusį kūdikį miegoti, padėkite po galva kiek aukštesnę pakylą ar nedidelę pagalvėlę, kad iš skrandžio išeitų pakilęs oras, kartu neištekant pienui.

Ar atpylinėjančiam kūdikiui duoti daugiau maisto? Vaikutis suvalgo savo normą, bet pusę (taip atrodo) atpila. Vadinasi, jam pusė telieka.

Paprastas fiziologinis atpylinėjimas yra negausus, todėl dėl jo papildomai kūdikio maitinti nereikia. Jei atpylinėjimo priežastis yra prievarčio spazmas ar stenozė, kūdikis gausiai atpylinėja (vemia), dėl to jis nepasisavina pakankamai maisto medžiagų, prastai auga svoris.

Ar atpylinėjantį kūdikį geriau maitinti stačią?

Atpylinėjantį kūdikį, tiek maitinant iš krūties, tiek ir iš buteliuko, reikia laikyti vertikaliau. Be to, ir patį buteliuką bemaitinant reikia kreipti tokiu kampu, kad mišinio didžioji dalis visuomet būtų buteliuko apačioje, ir kūdikis neprisičiulptų oro iš buteliuko ertmės.

Kiek riboti atpylinėjančio kūdikio fizinę veiklą – mankštas, masažus, žaidimėlius?

Po maitinimo valandą laiko reikėtų leisti kūdikiui ramiai pabūti, nemasažuoti, nemankštinti, atidėti aktyvius žaidimus.

Kiek laiko praėjus po pavalgymo normalu atpilti, o kada jau nenormalu (praėjo per daug laiko)?

Vieni kūdikiai atsirūgsta ganėtinai greitai, beveik iškart po valgio, kiti sunkiau, kartais ir po valandos, todėl ir atpilti linkę vieni greičiau, kiti vėliau. Jei po valgio praėjo daugiau nei valanda, galima įtarti, kad kūdikis ne atpila, o vemia. Galbūt jis susirgo virškinamojo trakto infekcija, o gal įsikišo į burną plauką, žolę ar kitokį svetimkūnį.

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos: , , , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


du + 9 =

Kitos temos: