Dirglus kūdikis. Ir pavalgęs, ir sausas, ir apkamšytas. Bet vis zirzia, raitosi, neramiai miega. Kas jam nepatinka?
Blogai miega, blogai valgo
Padidėjusio dirglumo kūdikis gali būti neramus, jis dažnai be aiškios priežasties verkia, jautriai reaguoja į bet kokį dirgiklį. Paprastai tokio kūdikio tėvai skundžiasi, kad vaikutis blogai miega: jo miegas trumpas, negilus, per miegus jis dažnai verkia, prabunda, krūpčioja, rodos, nuo menkiausio garso. Jo neramumo nepavyksta susieti su jokia aiškesne priežastimi. Atrodo, vaikutis ir sotus, ir sausas, ir šilumos bei artimųjų dėmesio netrūksta, o vis nepatenkintas, kniurkia.
Tarsi koks liūdnojo vaizdo riteris, kuriam viskas negerai ir negerai. Dažnai mamai kyla mintis, kad kūdikiui maža pieno, tuo labiau kad toks vaikas ir valgo nervingai – griebia krūtį ar buteliuką, patraukia, vėl meta. Mat tokių vaikų gali būti sutrikę valgymo, čiulpimo refleksai, jie atpylinėja, viduriuoja, jiems diegia pilvuką ar užkietėję viduriai. Dažnokai blogiau auga ir jų svoris.
Juda, kruta, dreba
Dirgliems kūdikiams būdinga padidėjęs spontaninių judesių aktyvumas – atrodo, kad jie nuolat kruta, juda. Dreba smakras ir galūnės, tai vadinama tremoru. Tokie vaikučiai spontaniškai skėsčioja rankytėmis (naujagimystės periodo refleksas). Dirgliems kūdikiams būdingas kintantis raumenų tonusas: vaikas tai įsitempęs, tai atsipalaidavęs. Gali būti blogesnė tikslingų judesių koordinacija.
Marmurinė oda
Tokie vaikai jautriai ir paprastai nepalankiai reaguoja į bet kokį aplinkos pasikeitimą, būna jautrūs temperatūros pokyčiams. Sustiprėjusi jų reakcija į visus dirgiklius – garsą, šviesą, lietimą, padėties keitimą. Todėl judrūs kūdikiai nemėgsta būti rengiami, kai kurie nemėgsta maudytis.
Jų ir kūno temperatūra, ir pulsas, ir kvėpavimas gali būti greitai kintantys: tai kvėpuoja dažnai ir paviršutiniškai, tai lėtai ir giliai. Oda dažnai marga, marmurinė.
Kodėl dirglus?
Padidėjusio dirglumo priežastys dažnai glūdi nėštumo ir gimdymo nesklandumuose, kai besivystančio ar gimstančio vaikučio smegenims trūksta deguonies. Kūdikio dirglumą gali lemti gimdymo traumos, infekcijos, įgimti medžiagų apykaitos sutrikimai. Kaltos gali būti ir mamos ligos – širdies kraujagyslių, plaučių, endokrininės (padidėjusi skydliaukės funkcija, diabetas ir kt.), ginekologinės, mamos karščiavimas, sloga nėštumo metu, toksikozė, įvairios infekcijos (toksoplazmozė, citomegalija, herpes virusas). Nereikia pamiršti ir dažnėjančių socialinių ligų – rūkymo, narkotikų, alkoholio. Nėštumo metu galimi sutrikimai dėl placentos ir virkštelės patologijos, mamos Rh faktoriaus, pernešiojimo ar neišnešioto vaikučio gimimo. Gimdymo metu deguonies trūkumą ar gimdymo traumą gali sukelti tiek ilgas, sunkus, tiek per greitas gimdymas.
Tačiau ne mažiau svarbi nei fizinė sveikata, yra mamos emocinė būsena nėštumo metu, išgyvenimai, stresai, įtampa darbe ar egzaminų sesijos.
O gal karšto temperamento?
Neradus kūdikio dirglumo priežasčių, reikia pagalvoti ir apie įgimtus būdo, temperamento ypatumus. Todėl šnekėdama su neramaus, dirglaus kūdikio tėvais mėginu kartu su jais ieškoti priežasties: kokie buvo kūdikio tėvai vaikystėje, kokie jie dabar, ar mamos įtampa ir nerimas nepersiduoda mažyliui? Jautrūs tėvai savo dirglumu užkrečia kūdikį. Pavyzdžiui, pediatras puse lūpų pakalba apie kokį vaiko sutrikimą, mama įsijautrina, įsitempia, nuo to vaikelis dar neramesnis. Verta aptarti ir kūdikio dienos režimą, priežiūros ypatumus (maitinimą, migdymą).
Nurimus mamai, žiūrėk, ramesnis tampa ir kūdikis.
Kliūvantis ir griūvantis
Jei padidėjusio dirglumo priežastis – lengvi sutrikimai po gimdymo, dažniausiai jie praeina per pirmą gyvenimo mėnesį, kartais gali užtrukti kelis mėnesius. Toliau vaikutis vystosi normaliai, tačiau tokį vaiką sunkiau auginti – jo miegas gali būti neramus ir metus, ir ilgiau, paros miego poreikis mažesnis. Paaugęs jis gali būti lyg gyvas sidabras – judantis, bėgantis, kliūvantis ir griūvantis. Kartais išlieka kiek blogesnė judesių koordinacija. Tokie vaikai aktyvesni, judresni už bendraamžius.
Kartais jie nedėmesingi, nesugeba ramiai pažaisti bent kelias minutes. Mažųjų gyvsidabrių greita nuotaikų ir emocijų kaita, impulsyvus elgesys.
Kartais tokie vaikai labiau prakaituoja, jautresni temperatūrų svyravimams. Jų nervų sistema gali jautriau reaguoti į įprastas vaikų infekcijas su karščiavimu (pvz., gali būti temperatūrinių traukulių). Paaugusiems tokiems vaikams gali dažniau pasireikšti baimės, tikai, mikčiojimas.
Auginant dirglų, neramų kūdikį siūlyčiau pasitarti su gydytoju, nes mažo vaikelio neramumo priežasčių – daugybė. Kūdikis gali būti neramus ir dėl įvairių ligų – rachito, ausų uždegimo, pilvo problemų, todėl visai numoti ranka į jo zirzimą nereikėtų.
Vaikų neurologė Aušra Vosylienė
„Mamos žurnalas“
