Kiekvienas mažo kūdikėlio laimėjimas sukelia daug džiaugsmo ir pasididžiavimo tėveliams.
„Mūsų 3 savaičių mažylis moka vaikščioti, šliaužti, jis taip stipriai suima mano pirštą“, – dažnai džiūgauja tėvai, kai ateina su kūdikiu į konsultaciją. Kas gi tie nepaprasti vos gimusio vaikelio sugebėjimai?
Tai ir bandysiu paaiškinti.
Įgimti ir „tikrieji“ refleksai. Jau kalbėjome, kad jau pirmųjų susitikimų su vaikų gydytoju metu mamos dažnai išgirsta apie raumenų tonusą, galvos dydį ar momenėlį. Dar vienas terminas – įgimti naujagimio refleksai.
Vaikas gimsta turėdamas keletą refleksų, kurie svarbūs jo tolesnei raidai. Palaipsniui, besivystant nervų sistemai, šie primityvūs refleksai slopsta, išnyksta ir vietoj jų atsiranda kiti, „tobulesni“. Šie tikrieji „tobulesni“ refleksai padeda pakelti galvą, atsisėsti, pereiti į vertikalią padėtį. Todėl vertinant naujagimio ir kūdikio sveikatą bei raidą tiriami ir įgimti refleksai bei jų išnykimas.
Kokie jie – įgimti refleksai. Tokius refleksus, kaip čiulpimą, visi žinome. Visos mamos pastebi ir kitą refleksą – ieškojimo – kai palietus vaiko burnytės sritį, jis sukasi ieškoti krūties. Geriausiai šis refleksas išreikštas prieš maitinimą. Vėliau šis refleksas turi įtakos veido mimikos vystymuisi.
Paspaudus kūdikio delniukus vaikutis irgi išsižioja. Lengvai pastebimas ir griebimo refleksas. Jei įdėsite savo pirštą į naujagimio delniuką, jis griebs, suspaus pirštą visa jėga (tėveliai tuo labai džiaugiasi). Panašiai jis griebia ir pėdutėmis. Vėliau, nuo 3-4 mėnesių, šio reflekso pagrindu formuojasi tikslingas daikto ėmimas, tik čia jau dirgiklis yra rega, o ne lietimas. Taip vystosi akių- rankų koordinacija.
Yra ir Moro refleksas: vaikutis „išsigąsta“ – skėsteli rankomis į šonus išskėtęs pirštukus, ir vėl rankos sugrįžta atgal. Šis refleksas normaliai gali būti iki 4 mėnesių, taigi nereikia gąsdintis vaiko „gąsdinimosi“.
Jautriems vaikams tuo momentu gali drebėti rankos. Atramos ir automatinio žengimo refleksas verčia tėvus jaustis išdidžiai – jų naujagimis jau moka žingsniuoti! Bet džiaugsmas trunka tik apie 1,5-2 mėnesius, vėliau kūdikis žengti pamiršta ir iš naujo mokosi metų pabaigoje, tik jau kokybiškai.
Panašus fenomenas – naujagimio šliaužimas: jei pridėsime delną prie padukų, kūdikis atsispirs ir pašliauš į priekį. Apie 3-4 mėnesį kūdikis šį sugebėjimą praranda ir vėl mokosi būdamas 7-8 mėnesių, tik vėlgi jau kitaip, „sąmoningai“.
Iki kada normalūs įgimti refleksai. Paprastai šie įgimti refleksai yra nuo pat gimimo iki 2-3 mėnesių, vėliau silpnėja ir dingsta. Kai kuriems kūdikiams šie refleksai būna iki 4-5 mėnesių. Neišnešiotiems kūdikiams šis terminas prasitęsia. Kuo labiau neišnešiotas naujagimis, tuo ilgiau liks įgimti refleksai.
Kodėl kartais įgimti refleksai labiau ryškūs, kartais – mažiau. Refleksų išreikštumas gali priklausyti ir nuo paveldėto nervų sistemos tipo. Be to, skirtingai jie bus išreikšti būdraujančio, aktyvaus, mieguisto, pavargusio, sotaus ar alkano kūdikio. Todėl, kai kartais apžiūrint gydytojui vaikutis kažko nemoka, nepadaro, iš vienkartinės apžiūros nesprendžiama, reikia atsižvelgti į sąlygas. Jei įgimtų refleksų nėra ar jie labai silpni, jei, atvirkščiai, įgimti refleksai per daug išreikšti ar per ilgai neišnyksta, tai gali rodyti nervų sistemos pažeidimą.
Vaikų gydytojai žino šiuos ir dar kitus naujagimių ir kūdikių refleksus, žino, kada jie turi būti ir išnykti.
Pagal refleksus ir kitus apžiūros rezultatus gydytojai vertina mažo vaikelio sveikatos būklę. Kilus abejonėms ar įtarimams, gydytojas gali pasiūlyti specialisto konsultaciją ar tyrimus. Mamoms ir tėčiams dabar gal bus aiškiau, ką gydytojas „buria“ su jų vaikeliu visaip vartydamas ir bandydamas.
Konsultavo vaikų neurologė Aušra Vosylienė
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai
