Kūdikio raidos atmintinė – visada smalsu pasitikrinti

raida

Vitos Jurevičienės nuotr. www.fotovita.lt

Žmogaus raida vyksta visą jo gyvenimą, tačiau patys intensyviausi ir sparčiausi raidos procesai vyksta kūdikystėje. Tuo laikotarpiu vos ne kiekvieną dieną galima pamatyti vaikutį išmokstantį ko nors naujo.

Kiekvienas vaikas yra individualybė ir vystosi savaip, tačiau, jei viskas vyksta normaliai, galima pastebėti tam tikras to paties amžiaus kūdikių raidos bendrybes ir seką, t.y. iš eilės, vienas po kito įgaunamus naujus judėjimo, kalbos, savireguliacijos įgūdžius.

Pirmąjį gyvenimo mėnesį  kūdikis:

  • paprastai išlaiko fleksinę padėtį, kurią jis įgyja gimdoje – laiko sulenktas rankas ir kojas arčiau kūnelio;
  • būdraudamas ar verkdamas aktyviai ir simetriškai judina rankyte ir kojytes, spardosi, gali ištiesti ir vėl sulenkti.
  • pirštukai būna suspausti į nestiprų kumštį;
  • gulėdamas ant nugaros, vaikutis laiko galvą pasuktą į vieną ar į kitą pusę, o paguldytas ant pilvo, šiek tiek ją kilsteli ir gali pasukti į šoną;
  • gali sutelkti žvilgsnį į jį maitinančio žmogaus nosies-akių trikampį, esantį už 20-30 cm nuo jo. Akių kontaktas iš pradžių būna labai trumpas, paskui vis ilgėja;
  • energingai čiulpia, t.y. maitinasi iš krūties (ar buteliuko), pasinaudodamas čiulpimo, rijimo refleksais, jų tarpusavio koordinacija ir koordinacija su kvėpavimu;
  • geriau reaguoja į aukštą moterišką (mamos) balsą nei į žemą vyrišką;
  • poreikius ir nepasitenkinimą išreiškia verksmu;
  • paprastai nurimsta, paimtas ant rankų; mėgsta būti liečiamas ir nešiojamas;
  • pradeda tarti balsinius garsus; atsiranda „vidinė“ šypsena, t.y. šypsosi sau;
  • miega 16-20 val. per parą.

Antrąjį gyvenimo mėnesį: 

  • išlaiko fleksinę padėtį, bet judesiai darosi laisvesni, sklandesni;
  • gulėdamas ant nugaros, gali išlaikyti galvutę tiesiai vidurio linijoje, o ant pilvo – jau gana ilgai (apie 10 sek.) gali išlaikyti pakeltą galvą ar ją kilstelėti net kelis kartus;
  • gali įsidėti vieną ar abi rankas į burną ir čiulpti savo nykštį, ypač kai yra išalkęs;
  • gali trumpai išlaikyti į delną įdėtą žaislą;
  • pradeda sekti judantį veidą ar ryškų žaislą;
  • taria daug balsinių garsų;
  • reaguoja į garsą, nustodamas judėti – „suklūsta“;
  • nusistovi natūralus maitinimo-miego-būdravimo režimas: valgo kas 2-3 val., tarp maitinimų dažniausiai apie 2 val. pamiega ir pabunda, kai išalksta.

Trečiąjį gyvenimo mėnesį:

  • daug ir sklandžiai juda;
  • gulėdamas ant nugaros, gerai išlaiko galvą tiesioje linijoje, o ant pilvo – pradeda remtis dilbiais ir ilgai (apie 1 min.) laiko pakeltą galvą;
  • vertikalioje padėtyje pradeda išlaikyti galvutę;
  • atgniaužia kumštukus, sudeda rankutes viena su kita, jas apžiūrinėja ir kiša į burnytę;
  • stebi ir seka aplink esančius ar judančius daiktus;
  • kalbinamas arba nustoja judėti, arba pradeda dar labiau spurdėti, geba užmegzti gerą žvilgsnio kontaktą su kalbinančiu žmogumi bei pradeda jam šypsotis, t.y. atsiranda socialinė šypsena;
  • daug guguoja;
  • suklūsta į garsą, netgi bando pasukti galvą į jį;
  • tarp maitinimų jau ilgiau (apie 1-1,5 val.) išbūna budrus, dairosi, siekia bendravimo.

Ketvirtąjį gyvenimo mėnesį:

  • vis ilgiau būdrauja ir stebi aplinką;
  • gerai laiko galvą vertikalioje padėtyje;
  • gulėdamas ant pilvo, tvirtai remiasi dilbiais ir, iškėlęs galvą, dairosi;
  • gali pradėti verstis ant šono bei nuo pilvo ant nugaros;
  • gulėdamas ant nugaros, laisvai žaidžia savo rankomis, pakelia kojas, suranda savo pėdas ir gali žaisti jomis;
  • pradeda ranka siekti žaislų ir griebti juos visu delnu;
  • domisi jo rankoje esančiu daiktu, apžiūri ir deda į burną;
  • neklysdamas pasuka galvą į tą pusę, iš kurios sklinda garsas;
  • kalbinamas daug šypsosi, atsako gugavimu, krykštavimu, tačiau net ir nekalbinamas skleidžia daug garsų, purškia.

Penktąjį ir šeštąjį gyvenimo mėnesį:

  • paimtas už rankučių, riečiasi sėstis, gerai laikydamas galvą;
  • gulėdamas ant pilvo gali spurdėti, pakėlęs rankas ir kojas – daro „laivelį“;
  • gulėdamas ant nugaros, sugriebia pakeltas kojas ir jomis žaidžia;
  • siekia žaislų ir bando griebti juos visu delnu, apžiūrinėja, tiria burna;
  • skleidžia daug garsų, pradeda tarti pučiamuosius garsus, pirmuosius lūpinius garsus (m, b);
  • garsiai juokiasi balsu, daug šypsosi kalbinančiam žmogui;
  • pradeda skirti savus nuo svetimų;
  • išsižioja, pamatęs artėjantį buteliuką ar šaukštelį, ima maistą lūpomis iš šaukštelio;

Šešių mėnesių kūdikis:

  • verčiasi nuo nugaros ant pilvo;
  • atkakliai bando sėstis, ir jei tai pavyksta, sėdi pasirėmęs į priekį ar šonus rankomis;
  • sėdėdamas kėdutėje, siekia kabančių daiktų;
  • gulėdamas ant pilvo, gali pasisukti apie savo ašį, siekdamas kiek tolėliau esančio daikto;
  • statomas tvirtai remiasi kojomis pilnu padu;
  • gerai suvokia atstumą iki daiktų, todėl duodamą žaislą paima tiksliu judesiu, sugriebdamas visu delnu, perima žaislą iš vienos rankos į kitą;
  • daug čiauška, rikiuodamas įvairius garsus ir skiemenis, varijuoja balsu, t.y. garsus taria įvairiu stiprumu ir tonu, spygauja;
  • kalbinamas šypsosi visiems, garsiai džiaugiasi, pamatęs pažįstamus;
  • gali išsigąsti piktesnių intonacijų suaugusiųjų balse,
  • pradeda atpažinti, kai mama rengiasi jį maitinti: suaktyvėja ir garsiai džiaugiasi, pamatęs krūtį, buteliuką ar šaukštuką, jų siekia;
  • miega apie 15 val. per parą, dienos metu – 2-3-4 kartus.

7-8-mėn. kūdikis:

  • gerai vartosi ir nuo pilvo, ir nuo nugaros;
  • įsikibęs bando sėstis, gali trumpai pasėdėti savarankiškai, pasiremdamas į priekį rankomis;
  • statomas ir laikomas už liemens, šokčioja (spyruokliuoja): tai pasistiebia, tai vėl nusileidžia ant pilno pado;
  • bando paimti toliau esantį žaislą, pakeisdamas kūno padėtį;
  • geba paimti, išlaikyti po žaislą kiekvienoje rankoje, juos apžiūrinėti, sudaužti vieną į kitą (rankų koordinacija) ar į paviršių, kišti į burną;
  • bando imti smulkesnius daiktus jau nebe visu delnu, bet tik pirštukais ir ištiestu nykščiu;
  • taria daug garsų, šūkauja įvairiomis intonacijomis, šnabžda;
  • atidžiai seka, ką veikia jį supantys žmonės, pradeda mėgdžioti suaugusiojo atliekamus gestus („katutės“, „didelis“ ir pan.)
  • aiškiai skiria savus, pradeda bijoti svetimų;
  • gerai burnyte paima maistą iš šaukštuko, gali imti maistą ranka ir valgyti iš savo saujos, rengiasi atkąsti, gali perstumti maistą iš burnos vidurio į kraštą, pradeda kramtyti, pasirengęs gerti iš puodelio, kurį bando laikyti pats, gerai laiko buteliuką.

9 mėn. kūdikis:

  • šliaužia ant pilvo, laisvai judindamas rankas ir kojas;
  • atsisėda pats ir kurį laiką laisvai sėdi;
  • bando stotis lovytėje,
  • laikomas už rankų, tvirtai remiasi kojomis ir stovi, išlaikydamas pusiausvyrą;
  • meta žaislą ir žiūri jam įkandin; mėgsta žaisti šį žaidimą „aš metu, tu keli“ su mama, tuo džiaugiasi, juokiasi;
  • pamato dėžutėje ar krepšelyje esantį žaislą, gali jį išimti, apžiūri, barškina,
  • pradeda tarti jau nebe kelių skiemenų eilutes, bet vienodus sudvigubintus skiemenis: „te-te“, da-da“ ir pan.
  • ilgai stebi svetimą žmogų, jo bijo: verkia, kai kas nors svetimas paima ant rankų, tiesia rankas į mamą;
  • miega 14 val. per parą, dienos metu – paprastai 2 kartus.

10 mėn. kūdikis:

  • iš sėdimos padėties gali atsistoti keturpėsčias ir atvirkščiai – būdamas keturpėsčias pasisūpuoja ant keturių;
  • laisvai atsisėda ir ilgai sėdi tiesia nugara;
  • stovi įsikibęs lovytėje ar prie kokio kito baldo;
  • čiupinėja smiliumi smulkias objekto detales, pradeda imti dviem pirštais („pincetu“);
  • žvilgsniu laukia iš jo akiračio dingusio daikto toje vietoje, kur jis pradingo, žaidžia „ku-kū“;
  • pradeda mėgdžioti suaugusiojo veido mimiką, paprastus garsus;
  • taria aiškiai sudvigubintus (bet dar į konkretų asmenį nenukreiptus) skiemenis;
  • gali valgyti pirštais, kąsti ir kramtyti minkštą maistą, gerti iš puodelio.

11-12 mėn. kūdikis:

  • stabiliai sėdi, sklandžiai keičia padėtis – pereina iš sėdėjimo į ropojimą, vikriai ropoja, atsistoja prie atramos;
  • vedamas už abiejų rankų, pradeda žingsniuoti į priekį;
  • tiksliai paima smulkų daiktą dviem pirštais;
  • žaisdamas gerai manipuliuoja abiem rankomis;
  • išima daiktus ar žaislus iš dėžutės ir vėl bando į ją sudėti;
  • vis mažiau deda daiktus į burną, tampa aktyviu tyrinėtoju – veikia ir bando, stebi, kas iš to bus (formuojasi priežasties-pasekmės ryšių supratimas);
  • gali prisitraukti daiktą už virvutės (pvz., mašinėlę);
  • pradeda tarti pirmuosius prasmingus skiemenis (ma-ma, te-te), nukreiptus į motiną, tėvą;
  • aktyviai mėgdžioja garsus ir veiksmus;
  • pradeda suprasti paprastus pasakymus – „duok“,“ imk“, „niam-niam“ ir pan.
  • ima maistą ranka, pradeda naudotis įrankiais – atiminėja iš mamos šaukštą, ima puodelį ir bando atsigerti;
  • miega 13-14 val., pereina prie vieno karto dienos miego.

Kūdikių raidos specialistė Rimutė Grigelionienė

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos:

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


− 6 = vienas

Kitos temos: