• Apie mus
  • Reklama
  • Prenumerata
  • Kontaktai
Mamos Žurnalas
  • Nėštumas ir gimdymas
    • Nėštumas
    • Gimdymas ir po jo
    • R. Šemetos mokyklėlė
    • Mano gimdymo istorija
    • Nėštumo kalendorius
    • Renkame vardą
    • Retas vardas
  • Žindymas
    • Žindymo ABC
    • Žindymo problemos
    • Žindymo konsultanto K.Vitkausko puslapis
    • Žindymo istorijos
    • Klausimai – atsakymai
  • Kūdikis
    • Naujagimis
    • Kūdikio raida
    • Papildomas maitinimas
    • Kūdikio priežiūra
    • Kūdikių ligos
    • Redakcijos kūdikiai
  • Vaiko sveikata
    • Ekologija
    • Pediatras atsako
    • Miego problemos
    • Vaikų ligos
    • Alergiškas vaikas
    • Sveiki dantukai
    • Logopedo konsultacija
    • Liaudies medicina
    • Imuniteto stiprinimas
    • Vaikų mityba
  • Lavinimas
    • Darželinukas
    • Mokinys
    • Būreliai
  • Psichologija
  • Laisvalaikis
    • Ką veikti su vaiku
    • Krikštynos
    • Gimtadieniai
    • Šeimos šventės
    • Kelionės
    • Horoskopai
    • Kalba vaikai
  • Mamos puslapis
    • Ginekologė atsako
    • Psichologija
    • Mamos sveikata
    • Šeimų istorijos
    • Lieknėjimas
    • Receptai
    • Tėčiams
    • Buitis
    • Motinystė svetur
    • Karjera
  • Redakcija
    • Tinklaraštis
    • Naujienos
    • Redakcijos projektai
  • Projektai
    • Žalia šeima
    • Savanorystės pamokos šeimoje
    • Knygų žiurkės prieš kompiuterių peles
    • Animacija Z kartos vaikams
    • Teatras Z kartos vaikams
    • Jaunas kaimas
    • Mūsų namai – tavo namai
    • Keturi milijonai
    • Vaikai, pažinę karą
    • Vaikams atsiveria senovė
  • Nėštumo skaičiuoklė
  • E.parduotuvė
No Result
Žiūrėti visus rezultatus
  • Nėštumas ir gimdymas
    • Nėštumas
    • Gimdymas ir po jo
    • R. Šemetos mokyklėlė
    • Mano gimdymo istorija
    • Nėštumo kalendorius
    • Renkame vardą
    • Retas vardas
  • Žindymas
    • Žindymo ABC
    • Žindymo problemos
    • Žindymo konsultanto K.Vitkausko puslapis
    • Žindymo istorijos
    • Klausimai – atsakymai
  • Kūdikis
    • Naujagimis
    • Kūdikio raida
    • Papildomas maitinimas
    • Kūdikio priežiūra
    • Kūdikių ligos
    • Redakcijos kūdikiai
  • Vaiko sveikata
    • Ekologija
    • Pediatras atsako
    • Miego problemos
    • Vaikų ligos
    • Alergiškas vaikas
    • Sveiki dantukai
    • Logopedo konsultacija
    • Liaudies medicina
    • Imuniteto stiprinimas
    • Vaikų mityba
  • Lavinimas
    • Darželinukas
    • Mokinys
    • Būreliai
  • Psichologija
  • Laisvalaikis
    • Ką veikti su vaiku
    • Krikštynos
    • Gimtadieniai
    • Šeimos šventės
    • Kelionės
    • Horoskopai
    • Kalba vaikai
  • Mamos puslapis
    • Ginekologė atsako
    • Psichologija
    • Mamos sveikata
    • Šeimų istorijos
    • Lieknėjimas
    • Receptai
    • Tėčiams
    • Buitis
    • Motinystė svetur
    • Karjera
  • Redakcija
    • Tinklaraštis
    • Naujienos
    • Redakcijos projektai
  • Projektai
    • Žalia šeima
    • Savanorystės pamokos šeimoje
    • Knygų žiurkės prieš kompiuterių peles
    • Animacija Z kartos vaikams
    • Teatras Z kartos vaikams
    • Jaunas kaimas
    • Mūsų namai – tavo namai
    • Keturi milijonai
    • Vaikai, pažinę karą
    • Vaikams atsiveria senovė
  • Nėštumo skaičiuoklė
  • E.parduotuvė
No Result
Žiūrėti visus rezultatus
Mamos Žurnalas
No Result
Žiūrėti visus rezultatus

Apie raidą – ne tik iš google

Kūdikio raida, Kūdikis
0
Sigitos Vengraitienės nuotraukoje – Ridas2

Sigitos Vengraitienės nuotraukoje – Ridas

Sigitos Vengraitienės nuotraukoje – Ridas2
Sigitos Vengraitienės nuotraukoje – Ridas

Kūdikio raida – daugiausia nerimo ir mamų klausimų sukelianti sritis. Ar vaikas viską daro laiku? O jei vėluoja – gal atsilikęs?

Regis, raida kūdikiui užprogramuota, ar turėtume dėl to jaudintis? Pokalbiui pakvietėme patyrusią neurologę.

Vaikų neurologė dr. Jurgita Grikinienė

Raidos normos nesikeičia

Terminas „raida“, gali būti traktuojamas labai plačiai ir gali apimti visą organizmo vystymąsi: augimą (ūgio, svorio, galvos, apimčių), lytinį brendimą, psichomotorinį vystymąsi, dantų, kaulų ir visų organų bei sistemų raidą. Bet dažniausiai šis terminas taikomas kalbant apie psichomotorinį vaiko vystymąsi, kartais tam naudojamas terminas neuroraida.

Dr. Jurgita Grikinienė vaikų neurologe dirba 14 metų. Per tą laiką dagelyje kūdikių auginimo sričių vyko radikalūs perversmai – keitėsi papildomo maitinimo, gydymo, higienos taisyklės, net požiūris į paprasčiausią bambos priežiūrą. O kaip dėl raidos?

„Šioje srityje pokyčiai nedideli. Raidos vertinimo metodikos, ypač kalbant apie judesių (motorikos) raidą, taikomos Lietuvoje, buvo ir yra tokios pačios, kai studijavau, baigiau ir dabar. Keičiasi tik tai, kad atsiranda naujų, subtilesnių metodų, kurie leidžia anksčiau ir tiksliau nustatyti autizmą, protinį atsilikimą. Gera žinia ta, kad nėra duomenų, jog raidos sutrikimų daugėtų. Jie tik anksčiau atpažįstami, tiksliau įvardijami. Dabar diagnozuojami ir lengvi sutrikimai, į kuriuos anksčiau nebūdavo kreipiamas dėmesys, todėl gali pasirodyti, kad jų daugėja, tačiau iš tikrųjų mūsų vaikai vystosi panašiai, kaip ir anksčiau, o intelektualiai jie vystosi net sparčiau, nes tai neišvengiama, esant tokiam informacijos, srautui, technologijoms“, – sako vaikų neurologė.

Miuncheno raidos skalė

Lietuvoje kūdikių raidai įvertinti plačiai naudojama vadinamoji Miuncheno funkcinės vystymosi diagnostikos metodika (Miuncheno raidos skalė). Tai sena vokiečių sudaryta metodika. Ja remiantis, jau 1973 m. buvo išleista knyga tėvams vokiečių kalba, 1994 m. jos pagrindu išleista knyga „Pirmosios 365 dienos, kūdikio vystymasis“ lietuviškai.

„Pasaulyje yra įvairių kūdikių raidos vertinimo metodikų (skalių), populiariausios yra Bayley, Denver, Griffits skalės, visame pasaulyje naudojamas Wekslerio intelekto testas. Pagal šias metodikas vertinami tie patys vaiko įgūdžiai – judesiai, protavimas, kalba, bendravimas, socialinis elgesys, tik metodikos ir pateikimas kiek skiriasi. Pvz., Miuncheno funkcinės vystymosi diagnostikos metodika pateikia vėlyviausią įgūdžio įgijimo terminą, kurį peržengus, raida laikoma sutrikusia, o, pvz., Denverio skalė pateikia laiko intervalą, nuo kada iki kada tą įgūdį vaikas turi išmokti… Iš tikrųjų viso pasaulio vaikai vystosi panašiai, ir skales galima taikyti įvairiose pasaulio šalyse, ypač tarp tos pačios rasės žmonių“, – sako gydytoja.

Ką turėtų daryti mama

Jurgita Grikinienė
Med.dr. vaikų neurologė Jurgita Grikinienė

„Kūdikį nuo pirmos dienos turi stebėti tėvai, tik jie pamatys pokyčius, kuriuos galės aptarti su gydytoju. Juk gydytojo kabinete per apžiūrą vaikutis gali būti mieguistas, blogos nuotaikos ar išsigandęs, todėl kartais neparodys savo gebėjimų. Medicininės apžiūros trumpos. Kad ir kaip gydytojas stengiasi kuo objektyviau įvertinti kūdikį, mažylis gali net nespėti pademonstruoti savo gebėjimų. Štai kodėl labai svarbu, kad tėvai kuo daugiau žinotų apie kūdikio raidą“, – sako pašnekovė.

Iš kur gauti tų objektyvių žinių? Paprasčiausia – paprašyti šeimos gydytojo, kad duotų nusikopijuoti raidos normas. Galima susirasti knygelę „Pirmosios 365 dienos. Kūdikio vystymasis“, ja labai patogu naudotis, deja, knyga leista prieš 20 metų ir knygynuose jos jau nebėra.

Sugriežtintas raidos stebėjimas

Sutikite, šiais patarimais (ieškoti senos knygos ar nusikopijuoti pediatro duotus lapus) pasinaudos nedaugelis. Dauguma mamyčių tiesiog suves google paieškos sistemoje žodžius „to ar ano mėnesio raida“ ir ras daugybę puslapių. Ar visa ši informacija patikima? Ar pakanka, jei mama, paskaičiusi forumuose kitų mamų pasakojimų, vertins savo kūdikio gebėjimus?

Neurologė Jurgita Grikinienė sako: „Dabar kiekvienam mūsų prieinama gausybė literatūros ir elektroninės informacijos, kur apie raidą galima rasti viską – net pažiūrėti „Yuotube“ filmukų apie normalią ir sutrikusią raidą, ką neretai daro mano mokomi studentai. Mamų forumai yra labai reikalingi mamų bendravimui, tarpusavio pagalbai. Mamos viena kitai gali suteikti daug skubios informacijos, juk taip greitai pas gydytoją nenueisi. Tik reikia būti kritiškiems ir aklai viskuo netikėti, nes šiandien Lietuvoje labai populiarūs įvairūs su sveikata ir medicina susiję mitai, daug nepasitikėjimo medikais.

Visus vaikus stebi šeimos gydytojai (bendrosios praktikos gydytojai) ar vaikų ligų gydytojai (pediatrai). Kiekvieno apsilankymo metu įvertinę vaiko neuroraidą, jie turi aptarti su tėvais, ar vaikas laiku viso išmoksta. Šiemet sulaukėme palengvinimo – nuo 2015 lapkričio įsigaliojo naujas Sveikatos apsaugos ministrės įsakymas, kad šeimos gydytoja ar slaugytoja turi stebėti kūdikio raidą pagal specialią metodiką bei kas 3 mėnesius specialioje lentelėje pažymėti realiai pamatytus vaiko įgūdžius. Pastebėjus menkiausią nukrypimą, vaikutis bus siunčiamas konsultuotis pas raidos specialistą ar vaikų neurologą. Ši tvarka apsaugos vaikus nuo pavėluoto raidos sutrikimų nustatymo.

Kam reikia dienoraščio

Aktyvesnės mamos rašo kūdikio raidos dienoraščius, kada mažiukas nusišypsojo, persivertė ant šono, perėmė žaisliuką į kitą ranką. Ar tokie mamų užrašai gali padėti medikams? „Tie mamų dienoraščiai yra ir informacija gydytojui ir gali būti naudingi kaip prisiminimas, dovana vaikui suaugus, meilės ir rūpesčio ženklas. Kartais šeimos ypatumai gali būti labai svarbūs: pasitaiko šeimų, kur vaikai neropoja, bet vėliau jie būna visiškai sveiki, tą žinant, ramiau, jei kūdikis neropoja. Arba – faktas, kad kažkuris šeimos narys ar keli labai vėlai pradėjo kalbėti, bet vėliau tai jiems nesukėlė jokių problemų, gali būti kiek raminantis, laukiant, kol prakalbės tos šeimos mažylis. Bet tai nėra taisyklės, greičiau išimtys“.

Kaip tiriama raida

Jei kūdikio raida atsilieka, jis siunčiamas į raidos centrą ar į kitą panašią įstaigą tyrimams. Mamos nerimauja, kaip vyksta tie tyrimai? Forumuose kalbama, kad vaikas, išplėštas iš namų aplinkos, visai nieko nebepadaro, tada nurašomas kaip atsilikėlis.

Ar užsienyje kūdikiai irgi tiriami ne savo namuose, o raidos centruose? Ar ne informatyviau būtų juos tirti namie, filmuojant?

Neurologė sako: „Vaiko raida niekur netiriama namuose. Daugelyje šalių į namus galima išsikvieti tik greitąją pagalbą skubiu atveju. Vaiko raida vertinama gydymo įstaigose – poliklinikose, raidos centruose, ligoninėse, reabilitacijos įstaigose. Vyresnių vaikų protinė ir socialinė raida vertinama psichologinėse pedagoginėse tarnybose. Dėl raidos įvertinimo objektyvumo nereikia jaudintis, tai daro patyrę specialistai, kurie vertina labai daug tokio amžiaus vaikų. Jie paprastai moka vaikus sudominti, paskatinti, ir tada vaikas parodo, ką moka. Kad vaikas nesijaustų išplėštas iš namų, tai jau tėvų atsakomybė. Juk vaikai, kad ir patys mažiausi, šiais laikais nebūna vien namie. Jie eina į kiemą, į svečius, į žaidimų aikšteles, į darželius, taigi, jei tėvai su tokiu pat nusiteikimu juos atves į raidos centrą, polikliniką ar kitą įstaigą „pažaisti“, vaikas bus gerai nusiteikęs.

Dažniausia bijo tėvai, o ne vaikai. Tėvams kartais sunku pripažinti, kiek nerimo sukelia akivaizdus įtarimas, kad vaiko raida sutrikusi, ir kaip baisu išgirsti patvirtinimą iš specialisto, kaip norisi neigti ir kaltinti blogus testus ar specialistus. Vaiko raidos įvertinimas niekada „nenurašo“ vaiko, jis parodo problemą, jei ji yra, ir tai yra pirmas žingsnis jos sprendimo link. Juk dalis problemų išsprendžiamos“.

Sulėtėjusi raida pirmaisiais metais – nuosprendis ateičiai?

„Raidos sutrikimai nėra nuosprendis, tai realybė, būklės konstatavimas. Kitas žingsnis – adekvati pagalba. Visiems galima ir reikia padėti, ankstyva intervencija (abilitacija) dažnai yra labai efektyvi, bet ne visi pasveiks. Kiekvienai šeimai jos kūdikis svarbiausias, ir raidos atsilikimas sukelia daug nerimo. Yra toks klausimas: „Koks skausmas yra pats didžiausias?“ – atsakymas – „Savas“. Ar tai sureikšminimas? Tai realybė. Raidos sutrikimo diagnozė visada bus šiek tiek sureikšminta, nes kiekvienam tėvui rūpi jo vaiko ateitis, sėkmė, laimė, o sutrikusios raidos vaiko ir jo šeimos gyvenimas ir laimė – kitokie“, – sako dr. Jurgita Grikinienė.

Senovėje atsilikusios raidos vaikų niekas nestebėjo ir negydė. Dalis jų net negimdavo, dalis mirdavo vos gimę, dalis mirdavo kūdikystėje ar vaikystėje – tai silpnieji, kurie šiandien, moderniosios medicinos dėka, išgyvena, kai kurie visiškai sveiki. Stipresni išgyvendavo ir tada, būdavo kaimų „keistuoliai“, luoši, šlubi, kiti net nevaikštantys.

Viename medicininiame tekste (žinoma, iš google) parašyta: „Vaikų neurologijos statistikos duomenimis, su pakenktomis smegenim gimsta apie 90 proc. žmonių“. Minimas aplinkos užterštumas. Jeigu taip, vadinasi, turėtų daugėti ir nemokytinų, neviso proto žmonių… Bet tokių mes nematome, tarsi jų nė nebūtų. Gydytoja sako: „Tikrai nėra taip, kaip cituojate. Sudėjus visus raidos sutrikimus (judėjimo, proto, kalbos, bendravimo, emocijų, elgesio), tai siektų apie 25 proc. Žinoma, daugiausia yra lengvų sutrikimų, kuriuos ne visi ir pastebi. Protinis atsilikimas nustatomas 2–3 proc. vaikų, tai nemažai (Lietuvoje kasmet gimsta >30000 vaikų), o nematome jų todėl, kad jie vis dar slepiami nuo žmonių akių, nes visuomenė nemoka jų priimti, jų toleruoti, adekvačiai su jais elgtis“.

Ar skatinti raidą

Kaip saldu, kai kieme galime pasigirti, – mano vaikučiui 6 mėnesiai, o jau sėdi, manajam 10 mėnesių, o jau vaikšto. Dažnai tokie pasiekimai ne iš dangaus nukrenta – tėvai labai stengiasi raidą spartinti, stimuliuoti žaisliukais, muzikėlėmis, mankštinti, masažuoti. Ar reikia stengtis, kad kūdikio raida būtų spartesnė?

„Tėvai privalo tiesiog užtikrinti sąlygas normaliai vaiko raidai. Kad vystytųsi motorika, vaikas turi turėti laisvę judėti – vartytis, ropoti, stotis, eiti. Tarkime, pusmečio kūdikiui būtų naudinga vis atsidurti plačioje laisvoje erdvėje – ant minkštos antklodės, patiestos ant šiltų grindų – kad ten galėtų vartytis, vėliau mokytis šliaužti, ropoti, priropojus iki minkšto baldo, stotis ir eiti, tada vedžioti jį už rankutės, eiti kartu į lauką, judėti, žaisti. Kad vystytųsi kalba, – jis turi girdėti kalbą, su juo turi būti kalbama, bendraujama. Kad vystytųsi protas, – vaikas turi būti lavinamas, mokomas, turi matyti suaugusiųjų veiklą, turėti galimybę ją mėgdžioti, turėti amžių atitinkančių žaislų, vėliau – knygelių, pieštukų. Kad vystytųsi emocinė-socialinė sritis, vaikas turi būti mylimas, turėti artimus, prieinamus, patikimus žmones, užtikrinančius jo poreikius, saugumą, matyti normalų aplinkinių žmonių elgesį ir bendravimą, vėliau – bendrauti su kitais vaikais. Tėvų elgesį vaikas mėgdžios, jų pavyzdžiu remsis didžiąją savo gyvenimo dalį.

Asmeninis klausimas

Gydytoja, ar tai, kad turėjote labai daug informacijos, Jums padėjo pačiai auginant savo kūdikius? Kaip stebėjote jų raidą?

Taip, gydytojams, ypač vaikų, visada lengviau auginti savo vaikus. Man didesnę paniką sukelia sugedęs automobilis ar spyna, o ne vaiko liga ar kita medicininė problema, nes čia aš žinau, ką reikia daryti. Jų raidą stebėjau pagal jau minėtą knygelę „Pirmosios 365 dienos, kūdikio vystymasis“. Joje ir šiandien tebėra pieštuku pažymėta, kada mano vaikai ką išmoko daryti.

Sigitos Vengraitienės nuotraukoje – Ridas2
Sigitos Vengraitienės nuotraukoje – Ridas

Esminiai raidos punktai, kuriuos turi prisiminti tėvai:

Kada kūdikis nusišypso žmogui, žiūrėdamas į jį.

Kada ranka pasiekia kitą ranką (kerta vidurio liniją).

Kada tikslingai siekia pakabinto ar rodomo žaislo.

Kada tikslingai paima.

Kada tikslingai meta.

Kada apsiverčia nuo nugaros ant pilvo.

Kada pasodintas pats bent 1 min. pasėdi.

Kada pats atsisėda, atsistoja, ropoja, eina prisilaikydamas ar vedamas.

Kada pasako pirmuosius prasmingus garsus (ate, mama, baba, brr – bet prasmingai, ne bet kada ir bet kam).

raida
Vitos Jurevičienės nuotr. www.fotovita.lt

Tai, ką turėtų vaiko psichomotorinės raidos tikrinimo lape pažymėti gydytojas ar slaugytoja

3 mėnesiai

Gulėdamas ant pilvo, gerai laiko galvą, ją sukinėja į visas puses.

Gulėdamas ant nugaros, rankas suveda ant krūtinės, gali viena ranka suimti kitą.

Kai šypsodamasis suaugusysis kalbina kūdikį, šis atsako šypsena.

6 mėnesiai

Gulėdamas ant nugaros, visiškai arba iš dalies apsiverčia ant pilvo.

Gulėdamas ant nugaros arba sėdėdamas mamai ant kelių, paima duodamą kaladėlę.

Vaikui sėdint mamai ant kelių, iš nugaros pusės 10–15 cm atstumu nuo ausies pabarškinama barškučių ar paskambinama varpeliu. Vaikas pasuka galvą ir akis garso link.

9 mėnesiai

Ilgai ir laisvai sėdi tiesia nugara ant kieto pagrindo.

Tvirtai remiasi abiem kojomis, stovėdamas ant kieto pagrindo. Gali svorį perkelti nuo vienos kojos ant kitos.

Abiem rankomis paima po daiktą (kaladėlę, barškutį) ir laiko.

Stengiasi paimti daiktą, kurį gali pasiekti tik pakeitęs kūno padėtį.

Sako dvigubus skiemenis (da–da, ba– ba ir pan.).

12 mėnesių (1 metai)

Juda kryžminės koordinacijos būdu (ropoja).

Eina laikydamasis už baldų.

Įdeda žaislą į dėžutę arba padaužo du žaislus vieną į kitą.

Pakartoja suaugusiojo atliekamus veiksmus arba sakomus skiemenis.

Pašauktas vardu, vaikas suklūsta, atsisuka.

Sako „mama“, „tete“, kreipdamasis į mamą ir tėtį.

Gali paimti rankomis maistą (sausainį), įsidėti į burną ir valgyti.

18 mėnesių

Pereina per kambarį.

Žaisdamas naudoja žaislus pagal paskirtį: važiuoja su mašinėle, piešia pieštuku, šukuoja šukomis, varto knygutę.

Paprašytas paduoda daiktą artimam asmeniui.

Pats vaikas prašo daikto, rodydamas pirštu.

Sako 3 prasmingus žodžius daiktams ir veiksmams įvardinti.

24 mėnesiai (2 metai)

Sudeda 2 kaladėles vieną ant kitos.

Braižo popieriuje netaisyklingas linijas.

Parodo bent vieną kūno dalį, ją įvardijus.

Parodo bent vieną paveikslėlį knygoje, jį įvardijus. Sako frazes, pvz., „mama, duok“, „mama, niam“ ir pan.

Gali suvalgyti kelis šaukštus maisto savarankiškai.

Savarankiškai atneša parodyti daiktus tėvams.

36 mėnesiai (3 metai)

Žaidžia su konstruktoriais, kaladėlėmis, lego, statydamas statinius.

Sudeda 3 formų dėlionę nesuklysdamas.

Nupiešia popieriuje apskritimą savarankiškai arba pagal pavyzdį.

Parodo bent vieną spalvą iš 3.

Supranta bent vieną sąvoką iš 5: „toks pats“, „didelis“, „mažas“, „vienas“, „daug, prašant parodyti žaislus ar paveikslėlius“.

Sako trijų žodžių frazes, sakinius.

48 mėnesiai (4 metai)

Žaisdamas su kitais asmenimis, gali vaidinti įvairius vaidmenis (žmonių, gyvūnų).

Nupiešta atpažįstamą objektą (mašiną, žmogų) iš 2–3 dalių.

Nupiešia pliusą (+) savarankiškai arba pagal pavyzdį.

Įvykdo bent 3 iš 4 prašymų su prielinksniais: „padėk ant kėdės“, „padėk po stalu“, „įdėk į dėžę“, „padėk už nugaros“.

Paklaustas gali keliais sakiniais papasakoti apie įvykius, įvykusius namuose ar ugdymo įstaigoje.

„Mamos žurnalas“

mamoszurnalas.lt_630x400

Susiję straipsniai

  • 24 mėnesiai
    2 metų vaikas: ką jis turi mokėti ir ką jam veikti per dienas
  • 23 mėnesių vaikas
    23 mėnesių vaiko raida
  • sėdėjimas
    3 mėnesių, o jau sėdi!
  • Ankstyvoji kūdikių edukacija: šiandien mažylis, ryt – genijus
  • raida
    Atmintinė, kada dėl raidos kreiptis į gydytoją
  • Ergoterapija gali padėti vaikams, turintiems įvairių raidos sutrikimų ar stokoja koordinacijos
  • motorika
    Išlupo saldainį, išmoko žodį
  • dasiva7
    Jei kūdikis prakalbėtų, jis štai ką pasakytų
  • smulkioji motorika
    Kada pats užsisegs sagą? Pakalbėkime apie smulkiosios motorikos raidą
  • Kaip kalbėti su kūdikiu? Psichologė Žydrė Dargužytė su 6 mėnesių dukra kalbasi, kaip su suaugusiu žmogumi
  • Kodėl mamoms reikia nenudailintų ir tikroviškų pokalbių
  • raida
    Ką moka rankytės ir kojytės
  • 3 metai
    Ką turi mokėti 3 metų vaikas
  • raida
    Kūdikio raidos atmintinė – visada smalsu pasitikrinti
  • kūno kalba
    Kūdikių kūno kalba: ištiesta ranka šį tą reiškia
  • Mamos balso terapija – smegenis stimuliuojantis metodas, kuris prieinamas ir Lietuvoje
  • Patarimai, kaip greičiau išmokyti kalbėti mažą vaiką
  • Pijus
    Pijus-2007. Metų apžvalga
  • Smulkiaja motorika lavina ir alfa kartos vaikus itraukia konstravimas
    Specialistai sunerimę: vis daugiau mokinių nemoka tinkamai laikyti rašymo priemonės
  • sėdi
    Sėdėjimo kanonai – treniruokite nuo 3 mėnesių
  • minko
    Tešlos minkymas – geriausia kalbos pamoka
  • raida
    Vienas jau eina, kitas vos sėdi
Gairės: Kūdikio raidaRaidos normosSutrikusi raida
Kitas pranešimas
vaisingumas

Kaip padidinti savo vaisingumą?

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *


devyni + = 13

Naujienos iš interneto

traffix.lt
REKOMENDUOJAMI VIDEO

TAIP PAT SKAITYKITE

Mamos puslapis

Spaudimas prieššventiniu laikotarpiu: kaip jo išvengti?
Apsipirkimas su vaiku: kaip išvengti dramų parduotuvėje?
Kaip teisingai išsirinkti šilko audinio spalvą?
Gyvybiškai svarbios prekės jūsų šuniui

Kūdikis

Ankstukas Benediktas: nesvėrė nė kilogramo, o jau žengia pirmuosius žingsnius
6 mėnesių Kajus ligoninėje nerodė jokių emocijų: viskas pasikeitė po savanorių apsilankymų
Pirmosios košės: virti namuose ar pirkti? Skaičiuojame „už“ ir „prieš“
Lašas kraujo iš naujagimio kulniuko – kodėl jis toks svarbus

Laisvalaikis

Šeiko šokio teatras kviečia mažuosius gruodį pasitikti teatre!
Kodėl svarbu su vaikais diskutuoti apie pasakų veikėjus?
Trakai SPA – pailsėkite ir pabėkite nuo kasdienės rutinos
Rašytoja Viktorija Butautis: „Pažadinau savyje dvylikametę ir lėkiau jos žingsniais per Kanarus“

Nėštumas

Sėkminga Igno istorija: Kauno klinikų medikai perpylė dar įsčiose esančiam vaisiui kraują
Trys dažniausi mitai apie sportuojančias nėštukes
Neigiamos emocijos besilaukiant. Kodėl nervinasi nėštukės
Nėščia vegetarė – niekas nenustebs ir nepasmerks, tik yra keletas taisyklių

Receptai

Obuoliai veržasi ant rudeninio stalo – trys receptai, kokių dar nežinojote
Tinklaraštis „Mama, ką valgom“ siūlo 4 rudeniškus patiekalus
Karina iš „Paprasta gaminti“ siūlo 3 receptus iš moliūgų
Vaišina „Mamos restoranas“ – tinklaraščio istorija ir 4 superreceptai

Tėčiams

Tėčio dienos proga siūlome dovanų idėją tėčiams, kuri bus įveikiama bet kokio amžiaus vaikams
8–12 proc. vyrų yra nevaisingi. Jeigu tai jūsų vyras, perduokite jam – yra gerų žinių
Kūdikio gimimo proga: 11 dovanų idėjų mamai nuo vyro
Tyrimas atskleidė: 1 iš 10 vyrų patiria pogimdyminės depresijos požymius

Vaiko psichologija

Namuose piktybiškas vaikas – mušasi, grasina, pravardžiuojasi
Siekdama padėti specialiųjų poreikių vaikams sukūrė „Šypsenų knygą“
5 vaikai klasėje – potencialūs psichologų klientai. Kaip suprasti, kad psichologinė vaiko sveikata šlubuoja?
Dėmesio, pykčio priepuolis prasidėjo!

Ekologija

Tylūs pavojai virtuvėje: ekspertė paaiškino, kaip indai gali iš lėto nuodyti organizmą
Natūralus, ekologiškas, be GMO ir konservantų, biodinaminis… Kaip išnarplioti šią etikečių dilemą
„Natūralus“, „ekologiškas“, „nekenksmingas aplinkai“ – šių žodžių gali nebelikti įvairių produktų etiketėse. Kodėl?
Sauskelnių eksperimentas: trys šeimos per tris mėnesius „sutaupė“ 3 780 sauskelnių. Kaip?

Kelionės

Rašytoja Viktorija Butautis: „Pažadinau savyje dvylikametę ir lėkiau jos žingsniais per Kanarus“
Keliaujančios mamos rekomenduoja: Austrija – parodysime vaikams visus kalnus!
„Keliaujančios mamos“ dalijasi mamos Lauros ir septynmečio Jono kelione į disneilendą Paryžiuje
Savaitgaliui į Tervetę, kuri jau tiesiasi po viesulo

Jaunas kaimas

Dėl ko gyvename kaime? Todėl, kad mieste nėra ką veikti
Kodėl vaikams augti kaime iki mokyklos yra nepalyginamai geriau
Sakalas Zacharijus ir jo ožkelės, kurios pozavo net „Playbojui“
Rojus Legų kaime: vilniečių šeima įsuko baidarių verslą ir nepasigenda sostinės
maistelis kūdikiams
šalmukai
merino vilna vaikams
kosmetika
treniruotės nėščiosioms
ecosh
TuTu kepurės
propolis
dantų klinika
vaistai
inhaliatorius
breketai ir kapos
skalbikliai
vaikiški kombinezonai
filmas
krizinio nėštumo centras
keistuolių teatras
Zuza.lt - Vaikų prekės
vitaminai mamoms ir vaikams
Iki pergalės

Vaikystės sodas

revu klinika
odo priežiūros priemonės kūdkiui
vežimėliai
kosmetika moterims
Deinavos baldai vaikų kambariui
Livin - ekologiški ir natūralūs produktai
tėvystės kodas
Mamos žurnalo prenumerata
kūdikių maistelis
papuošalai
žuvų taukai
auksomeistrai.lt-300X300
neutral
knygos tėvams

ŽYMOS

Antibiotikai Atopinis dermatitas Depresija Etnokultūra Garsi mama Gerosios bakterijos Gimdymo baimė Globa Imunitetas Imuniteto stiprinimas Kalbos raida Kalėdos Karantinas Knygos mamoms Knygos tėvams Knygos vaikams Ką veikti su vaiku Kūdikio raida Lieknėjimas Mamų bendruomenės Mažakraujystė Motinystė ir karjera Motinystė svetur Naujos knygos Neišnešiotukas Nevaisingumas Papildomas maitinimas Pirmokas Pogimdyminė depresija Skaitymas Skyrybos Svoris po gimdymo Teatras vaikams Vaikiškos knygos Vaikystė senovėje Vaikų ir tėvų santykiai viduriavimas Vieniša mama Vilma Grigienė Vitaminas C Vitaminas D Vėlyva motinystė Įvaikinimas Šemeta Žaislai
  • Apie mus
  • Reklama
  • Prenumerata
  • Kontaktai

Sekite mus:

  • Kontaktai
  • Sveiki pirmieji metai
  • Privatumo politika
  • Prenumerata
  • Nėštukė
  • liekna.com

© Mamos žurnalas 2023 Visos teisės saugomos

No Result
Žiūrėti visus rezultatus
  • Nėštumas ir gimdymas
    • Nėštumas
    • Gimdymas ir po jo
    • R. Šemetos mokyklėlė
    • Mano gimdymo istorija
    • Nėštumo kalendorius
    • Renkame vardą
    • Retas vardas
  • Žindymas
    • Žindymo ABC
    • Žindymo problemos
    • Žindymo konsultanto K.Vitkausko puslapis
    • Žindymo istorijos
    • Klausimai – atsakymai
  • Kūdikis
    • Naujagimis
    • Kūdikio raida
    • Papildomas maitinimas
    • Kūdikio priežiūra
    • Kūdikių ligos
    • Redakcijos kūdikiai
  • Vaiko sveikata
    • Ekologija
    • Pediatras atsako
    • Miego problemos
    • Vaikų ligos
    • Alergiškas vaikas
    • Sveiki dantukai
    • Logopedo konsultacija
    • Liaudies medicina
    • Imuniteto stiprinimas
    • Vaikų mityba
  • Lavinimas
    • Darželinukas
    • Mokinys
    • Būreliai
  • Psichologija
  • Laisvalaikis
    • Ką veikti su vaiku
    • Krikštynos
    • Gimtadieniai
    • Šeimos šventės
    • Kelionės
    • Horoskopai
    • Kalba vaikai
  • Mamos puslapis
    • Ginekologė atsako
    • Psichologija
    • Mamos sveikata
    • Šeimų istorijos
    • Lieknėjimas
    • Receptai
    • Tėčiams
    • Buitis
    • Motinystė svetur
    • Karjera
  • Redakcija
    • Tinklaraštis
    • Naujienos
    • Redakcijos projektai
  • Projektai
    • Žalia šeima
    • Savanorystės pamokos šeimoje
    • Knygų žiurkės prieš kompiuterių peles
    • Animacija Z kartos vaikams
    • Teatras Z kartos vaikams
    • Jaunas kaimas
    • Mūsų namai – tavo namai
    • Keturi milijonai
    • Vaikai, pažinę karą
    • Vaikams atsiveria senovė
  • Nėštumo skaičiuoklė
  • E.parduotuvė

© Mamos žurnalas 2023 Visos teisės saugomos

` `