Sigitos Vengraitienės nuotraukoje – Ridas
Kūdikio raida – daugiausia nerimo ir mamų klausimų sukelianti sritis. Ar vaikas viską daro laiku? O jei vėluoja – gal atsilikęs?
Regis, raida kūdikiui užprogramuota, ar turėtume dėl to jaudintis? Pokalbiui pakvietėme patyrusią neurologę.
Vaikų neurologė dr. Jurgita Grikinienė
Raidos normos nesikeičia
Terminas „raida“, gali būti traktuojamas labai plačiai ir gali apimti visą organizmo vystymąsi: augimą (ūgio, svorio, galvos, apimčių), lytinį brendimą, psichomotorinį vystymąsi, dantų, kaulų ir visų organų bei sistemų raidą. Bet dažniausiai šis terminas taikomas kalbant apie psichomotorinį vaiko vystymąsi, kartais tam naudojamas terminas neuroraida.
Dr. Jurgita Grikinienė vaikų neurologe dirba 14 metų. Per tą laiką dagelyje kūdikių auginimo sričių vyko radikalūs perversmai – keitėsi papildomo maitinimo, gydymo, higienos taisyklės, net požiūris į paprasčiausią bambos priežiūrą. O kaip dėl raidos?
„Šioje srityje pokyčiai nedideli. Raidos vertinimo metodikos, ypač kalbant apie judesių (motorikos) raidą, taikomos Lietuvoje, buvo ir yra tokios pačios, kai studijavau, baigiau ir dabar. Keičiasi tik tai, kad atsiranda naujų, subtilesnių metodų, kurie leidžia anksčiau ir tiksliau nustatyti autizmą, protinį atsilikimą. Gera žinia ta, kad nėra duomenų, jog raidos sutrikimų daugėtų. Jie tik anksčiau atpažįstami, tiksliau įvardijami. Dabar diagnozuojami ir lengvi sutrikimai, į kuriuos anksčiau nebūdavo kreipiamas dėmesys, todėl gali pasirodyti, kad jų daugėja, tačiau iš tikrųjų mūsų vaikai vystosi panašiai, kaip ir anksčiau, o intelektualiai jie vystosi net sparčiau, nes tai neišvengiama, esant tokiam informacijos, srautui, technologijoms“, – sako vaikų neurologė.
Miuncheno raidos skalė
Lietuvoje kūdikių raidai įvertinti plačiai naudojama vadinamoji Miuncheno funkcinės vystymosi diagnostikos metodika (Miuncheno raidos skalė). Tai sena vokiečių sudaryta metodika. Ja remiantis, jau 1973 m. buvo išleista knyga tėvams vokiečių kalba, 1994 m. jos pagrindu išleista knyga „Pirmosios 365 dienos, kūdikio vystymasis“ lietuviškai.
„Pasaulyje yra įvairių kūdikių raidos vertinimo metodikų (skalių), populiariausios yra Bayley, Denver, Griffits skalės, visame pasaulyje naudojamas Wekslerio intelekto testas. Pagal šias metodikas vertinami tie patys vaiko įgūdžiai – judesiai, protavimas, kalba, bendravimas, socialinis elgesys, tik metodikos ir pateikimas kiek skiriasi. Pvz., Miuncheno funkcinės vystymosi diagnostikos metodika pateikia vėlyviausią įgūdžio įgijimo terminą, kurį peržengus, raida laikoma sutrikusia, o, pvz., Denverio skalė pateikia laiko intervalą, nuo kada iki kada tą įgūdį vaikas turi išmokti… Iš tikrųjų viso pasaulio vaikai vystosi panašiai, ir skales galima taikyti įvairiose pasaulio šalyse, ypač tarp tos pačios rasės žmonių“, – sako gydytoja.
Ką turėtų daryti mama
Med.dr. vaikų neurologė Jurgita Grikinienė
„Kūdikį nuo pirmos dienos turi stebėti tėvai, tik jie pamatys pokyčius, kuriuos galės aptarti su gydytoju. Juk gydytojo kabinete per apžiūrą vaikutis gali būti mieguistas, blogos nuotaikos ar išsigandęs, todėl kartais neparodys savo gebėjimų. Medicininės apžiūros trumpos. Kad ir kaip gydytojas stengiasi kuo objektyviau įvertinti kūdikį, mažylis gali net nespėti pademonstruoti savo gebėjimų. Štai kodėl labai svarbu, kad tėvai kuo daugiau žinotų apie kūdikio raidą“, – sako pašnekovė.
Iš kur gauti tų objektyvių žinių? Paprasčiausia – paprašyti šeimos gydytojo, kad duotų nusikopijuoti raidos normas. Galima susirasti knygelę „Pirmosios 365 dienos. Kūdikio vystymasis“, ja labai patogu naudotis, deja, knyga leista prieš 20 metų ir knygynuose jos jau nebėra.
Sugriežtintas raidos stebėjimas
Sutikite, šiais patarimais (ieškoti senos knygos ar nusikopijuoti pediatro duotus lapus) pasinaudos nedaugelis. Dauguma mamyčių tiesiog suves google paieškos sistemoje žodžius „to ar ano mėnesio raida“ ir ras daugybę puslapių. Ar visa ši informacija patikima? Ar pakanka, jei mama, paskaičiusi forumuose kitų mamų pasakojimų, vertins savo kūdikio gebėjimus?
Neurologė Jurgita Grikinienė sako: „Dabar kiekvienam mūsų prieinama gausybė literatūros ir elektroninės informacijos, kur apie raidą galima rasti viską – net pažiūrėti „Yuotube“ filmukų apie normalią ir sutrikusią raidą, ką neretai daro mano mokomi studentai. Mamų forumai yra labai reikalingi mamų bendravimui, tarpusavio pagalbai. Mamos viena kitai gali suteikti daug skubios informacijos, juk taip greitai pas gydytoją nenueisi. Tik reikia būti kritiškiems ir aklai viskuo netikėti, nes šiandien Lietuvoje labai populiarūs įvairūs su sveikata ir medicina susiję mitai, daug nepasitikėjimo medikais.
Visus vaikus stebi šeimos gydytojai (bendrosios praktikos gydytojai) ar vaikų ligų gydytojai (pediatrai). Kiekvieno apsilankymo metu įvertinę vaiko neuroraidą, jie turi aptarti su tėvais, ar vaikas laiku viso išmoksta. Šiemet sulaukėme palengvinimo – nuo 2015 lapkričio įsigaliojo naujas Sveikatos apsaugos ministrės įsakymas, kad šeimos gydytoja ar slaugytoja turi stebėti kūdikio raidą pagal specialią metodiką bei kas 3 mėnesius specialioje lentelėje pažymėti realiai pamatytus vaiko įgūdžius. Pastebėjus menkiausią nukrypimą, vaikutis bus siunčiamas konsultuotis pas raidos specialistą ar vaikų neurologą. Ši tvarka apsaugos vaikus nuo pavėluoto raidos sutrikimų nustatymo.
Kam reikia dienoraščio
Aktyvesnės mamos rašo kūdikio raidos dienoraščius, kada mažiukas nusišypsojo, persivertė ant šono, perėmė žaisliuką į kitą ranką. Ar tokie mamų užrašai gali padėti medikams? „Tie mamų dienoraščiai yra ir informacija gydytojui ir gali būti naudingi kaip prisiminimas, dovana vaikui suaugus, meilės ir rūpesčio ženklas. Kartais šeimos ypatumai gali būti labai svarbūs: pasitaiko šeimų, kur vaikai neropoja, bet vėliau jie būna visiškai sveiki, tą žinant, ramiau, jei kūdikis neropoja. Arba – faktas, kad kažkuris šeimos narys ar keli labai vėlai pradėjo kalbėti, bet vėliau tai jiems nesukėlė jokių problemų, gali būti kiek raminantis, laukiant, kol prakalbės tos šeimos mažylis. Bet tai nėra taisyklės, greičiau išimtys“.
Kaip tiriama raida
Jei kūdikio raida atsilieka, jis siunčiamas į raidos centrą ar į kitą panašią įstaigą tyrimams. Mamos nerimauja, kaip vyksta tie tyrimai? Forumuose kalbama, kad vaikas, išplėštas iš namų aplinkos, visai nieko nebepadaro, tada nurašomas kaip atsilikėlis.
Ar užsienyje kūdikiai irgi tiriami ne savo namuose, o raidos centruose? Ar ne informatyviau būtų juos tirti namie, filmuojant?
Neurologė sako: „Vaiko raida niekur netiriama namuose. Daugelyje šalių į namus galima išsikvieti tik greitąją pagalbą skubiu atveju. Vaiko raida vertinama gydymo įstaigose – poliklinikose, raidos centruose, ligoninėse, reabilitacijos įstaigose. Vyresnių vaikų protinė ir socialinė raida vertinama psichologinėse pedagoginėse tarnybose. Dėl raidos įvertinimo objektyvumo nereikia jaudintis, tai daro patyrę specialistai, kurie vertina labai daug tokio amžiaus vaikų. Jie paprastai moka vaikus sudominti, paskatinti, ir tada vaikas parodo, ką moka. Kad vaikas nesijaustų išplėštas iš namų, tai jau tėvų atsakomybė. Juk vaikai, kad ir patys mažiausi, šiais laikais nebūna vien namie. Jie eina į kiemą, į svečius, į žaidimų aikšteles, į darželius, taigi, jei tėvai su tokiu pat nusiteikimu juos atves į raidos centrą, polikliniką ar kitą įstaigą „pažaisti“, vaikas bus gerai nusiteikęs.
Dažniausia bijo tėvai, o ne vaikai. Tėvams kartais sunku pripažinti, kiek nerimo sukelia akivaizdus įtarimas, kad vaiko raida sutrikusi, ir kaip baisu išgirsti patvirtinimą iš specialisto, kaip norisi neigti ir kaltinti blogus testus ar specialistus. Vaiko raidos įvertinimas niekada „nenurašo“ vaiko, jis parodo problemą, jei ji yra, ir tai yra pirmas žingsnis jos sprendimo link. Juk dalis problemų išsprendžiamos“.
Sulėtėjusi raida pirmaisiais metais – nuosprendis ateičiai?
„Raidos sutrikimai nėra nuosprendis, tai realybė, būklės konstatavimas. Kitas žingsnis – adekvati pagalba. Visiems galima ir reikia padėti, ankstyva intervencija (abilitacija) dažnai yra labai efektyvi, bet ne visi pasveiks. Kiekvienai šeimai jos kūdikis svarbiausias, ir raidos atsilikimas sukelia daug nerimo. Yra toks klausimas: „Koks skausmas yra pats didžiausias?“ – atsakymas – „Savas“. Ar tai sureikšminimas? Tai realybė. Raidos sutrikimo diagnozė visada bus šiek tiek sureikšminta, nes kiekvienam tėvui rūpi jo vaiko ateitis, sėkmė, laimė, o sutrikusios raidos vaiko ir jo šeimos gyvenimas ir laimė – kitokie“, – sako dr. Jurgita Grikinienė.
Senovėje atsilikusios raidos vaikų niekas nestebėjo ir negydė. Dalis jų net negimdavo, dalis mirdavo vos gimę, dalis mirdavo kūdikystėje ar vaikystėje – tai silpnieji, kurie šiandien, moderniosios medicinos dėka, išgyvena, kai kurie visiškai sveiki. Stipresni išgyvendavo ir tada, būdavo kaimų „keistuoliai“, luoši, šlubi, kiti net nevaikštantys.
Viename medicininiame tekste (žinoma, iš google) parašyta: „Vaikų neurologijos statistikos duomenimis, su pakenktomis smegenim gimsta apie 90 proc. žmonių“. Minimas aplinkos užterštumas. Jeigu taip, vadinasi, turėtų daugėti ir nemokytinų, neviso proto žmonių… Bet tokių mes nematome, tarsi jų nė nebūtų. Gydytoja sako: „Tikrai nėra taip, kaip cituojate. Sudėjus visus raidos sutrikimus (judėjimo, proto, kalbos, bendravimo, emocijų, elgesio), tai siektų apie 25 proc. Žinoma, daugiausia yra lengvų sutrikimų, kuriuos ne visi ir pastebi. Protinis atsilikimas nustatomas 2–3 proc. vaikų, tai nemažai (Lietuvoje kasmet gimsta >30000 vaikų), o nematome jų todėl, kad jie vis dar slepiami nuo žmonių akių, nes visuomenė nemoka jų priimti, jų toleruoti, adekvačiai su jais elgtis“.
Ar skatinti raidą
Kaip saldu, kai kieme galime pasigirti, – mano vaikučiui 6 mėnesiai, o jau sėdi, manajam 10 mėnesių, o jau vaikšto. Dažnai tokie pasiekimai ne iš dangaus nukrenta – tėvai labai stengiasi raidą spartinti, stimuliuoti žaisliukais, muzikėlėmis, mankštinti, masažuoti. Ar reikia stengtis, kad kūdikio raida būtų spartesnė?
„Tėvai privalo tiesiog užtikrinti sąlygas normaliai vaiko raidai. Kad vystytųsi motorika, vaikas turi turėti laisvę judėti – vartytis, ropoti, stotis, eiti. Tarkime, pusmečio kūdikiui būtų naudinga vis atsidurti plačioje laisvoje erdvėje – ant minkštos antklodės, patiestos ant šiltų grindų – kad ten galėtų vartytis, vėliau mokytis šliaužti, ropoti, priropojus iki minkšto baldo, stotis ir eiti, tada vedžioti jį už rankutės, eiti kartu į lauką, judėti, žaisti. Kad vystytųsi kalba, – jis turi girdėti kalbą, su juo turi būti kalbama, bendraujama. Kad vystytųsi protas, – vaikas turi būti lavinamas, mokomas, turi matyti suaugusiųjų veiklą, turėti galimybę ją mėgdžioti, turėti amžių atitinkančių žaislų, vėliau – knygelių, pieštukų. Kad vystytųsi emocinė-socialinė sritis, vaikas turi būti mylimas, turėti artimus, prieinamus, patikimus žmones, užtikrinančius jo poreikius, saugumą, matyti normalų aplinkinių žmonių elgesį ir bendravimą, vėliau – bendrauti su kitais vaikais. Tėvų elgesį vaikas mėgdžios, jų pavyzdžiu remsis didžiąją savo gyvenimo dalį.
Asmeninis klausimas
Gydytoja, ar tai, kad turėjote labai daug informacijos, Jums padėjo pačiai auginant savo kūdikius? Kaip stebėjote jų raidą?
Taip, gydytojams, ypač vaikų, visada lengviau auginti savo vaikus. Man didesnę paniką sukelia sugedęs automobilis ar spyna, o ne vaiko liga ar kita medicininė problema, nes čia aš žinau, ką reikia daryti. Jų raidą stebėjau pagal jau minėtą knygelę „Pirmosios 365 dienos, kūdikio vystymasis“. Joje ir šiandien tebėra pieštuku pažymėta, kada mano vaikai ką išmoko daryti.
Sigitos Vengraitienės nuotraukoje – Ridas
Esminiai raidos punktai, kuriuos turi prisiminti tėvai:
Kada kūdikis nusišypso žmogui, žiūrėdamas į jį.
Kada ranka pasiekia kitą ranką (kerta vidurio liniją).
Kada tikslingai siekia pakabinto ar rodomo žaislo.
Kada tikslingai paima.
Kada tikslingai meta.
Kada apsiverčia nuo nugaros ant pilvo.
Kada pasodintas pats bent 1 min. pasėdi.
Kada pats atsisėda, atsistoja, ropoja, eina prisilaikydamas ar vedamas.
Kada pasako pirmuosius prasmingus garsus (ate, mama, baba, brr – bet prasmingai, ne bet kada ir bet kam).
Vitos Jurevičienės nuotr. www.fotovita.lt
Tai, ką turėtų vaiko psichomotorinės raidos tikrinimo lape pažymėti gydytojas ar slaugytoja
3 mėnesiai
Gulėdamas ant pilvo, gerai laiko galvą, ją sukinėja į visas puses.
Gulėdamas ant nugaros, rankas suveda ant krūtinės, gali viena ranka suimti kitą.
Kai šypsodamasis suaugusysis kalbina kūdikį, šis atsako šypsena.
6 mėnesiai
Gulėdamas ant nugaros, visiškai arba iš dalies apsiverčia ant pilvo.
Gulėdamas ant nugaros arba sėdėdamas mamai ant kelių, paima duodamą kaladėlę.
Vaikui sėdint mamai ant kelių, iš nugaros pusės 10–15 cm atstumu nuo ausies pabarškinama barškučių ar paskambinama varpeliu. Vaikas pasuka galvą ir akis garso link.
9 mėnesiai
Ilgai ir laisvai sėdi tiesia nugara ant kieto pagrindo.
Tvirtai remiasi abiem kojomis, stovėdamas ant kieto pagrindo. Gali svorį perkelti nuo vienos kojos ant kitos.
Abiem rankomis paima po daiktą (kaladėlę, barškutį) ir laiko.
Stengiasi paimti daiktą, kurį gali pasiekti tik pakeitęs kūno padėtį.
Sako dvigubus skiemenis (da–da, ba– ba ir pan.).
12 mėnesių (1 metai)
Juda kryžminės koordinacijos būdu (ropoja).
Eina laikydamasis už baldų.
Įdeda žaislą į dėžutę arba padaužo du žaislus vieną į kitą.
Pakartoja suaugusiojo atliekamus veiksmus arba sakomus skiemenis.
Pašauktas vardu, vaikas suklūsta, atsisuka.
Sako „mama“, „tete“, kreipdamasis į mamą ir tėtį.
Gali paimti rankomis maistą (sausainį), įsidėti į burną ir valgyti.
18 mėnesių
Pereina per kambarį.
Žaisdamas naudoja žaislus pagal paskirtį: važiuoja su mašinėle, piešia pieštuku, šukuoja šukomis, varto knygutę.
Paprašytas paduoda daiktą artimam asmeniui.
Pats vaikas prašo daikto, rodydamas pirštu.
Sako 3 prasmingus žodžius daiktams ir veiksmams įvardinti.
24 mėnesiai (2 metai)
Sudeda 2 kaladėles vieną ant kitos.
Braižo popieriuje netaisyklingas linijas.
Parodo bent vieną kūno dalį, ją įvardijus.
Parodo bent vieną paveikslėlį knygoje, jį įvardijus. Sako frazes, pvz., „mama, duok“, „mama, niam“ ir pan.
Gali suvalgyti kelis šaukštus maisto savarankiškai.
Savarankiškai atneša parodyti daiktus tėvams.
36 mėnesiai (3 metai)
Žaidžia su konstruktoriais, kaladėlėmis, lego, statydamas statinius.
Sudeda 3 formų dėlionę nesuklysdamas.
Nupiešia popieriuje apskritimą savarankiškai arba pagal pavyzdį.
Parodo bent vieną spalvą iš 3.
Supranta bent vieną sąvoką iš 5: „toks pats“, „didelis“, „mažas“, „vienas“, „daug, prašant parodyti žaislus ar paveikslėlius“.
Sako trijų žodžių frazes, sakinius.
48 mėnesiai (4 metai)
Žaisdamas su kitais asmenimis, gali vaidinti įvairius vaidmenis (žmonių, gyvūnų).
Nupiešta atpažįstamą objektą (mašiną, žmogų) iš 2–3 dalių.
Nupiešia pliusą (+) savarankiškai arba pagal pavyzdį.
Įvykdo bent 3 iš 4 prašymų su prielinksniais: „padėk ant kėdės“, „padėk po stalu“, „įdėk į dėžę“, „padėk už nugaros“.
Paklaustas gali keliais sakiniais papasakoti apie įvykius, įvykusius namuose ar ugdymo įstaigoje.
„Mamos žurnalas“
