Jūratės Čiakienės nuotr. www.fotojurate.lt
Vaisingumas – unikali duotybė, kaip akių rainelė ar pirštų antspaudai. Jei skaitote „Mamos žurnalą“, matyt, šią duotybę pasitikrinote kartą ar net kelis. Ar galime savo vaisingumui kaip nors daryti įtaką, klausiame akušerio-ginekologo Rolando Žiobako.
Vaisingumas – dovana
Nuo senų laikų vaisingumas buvo laikomas palaimingu.
Daug vaikų – vadinasi, Dievulis šeimą myli. Su tuo sutiks bet kuri nevaisinga pora. O tokių – labai daug. Dauguma tokių porų sako, kad nevaisingumas – labiausiai slegianti jų gyvenimo problema. Prieš 25 metus statistika rodė, kad vaisingumo problemų turi apie 10 proc. porų. O dabar tokių yra 15 proc. Vadinasi, kas šešta pora negali susilaukti vaikų. Mokslinėje literatūroje teigiama, kad po 10-15 metų vaisingumo problemų turės kas trečia pora (30 proc.). Nevaisingumo situacija Lietuvoje niekuo nesiskiria nuo padėties kitose pasaulio ir Europos šalyse. Lietuvoje nevaisingomis laikoma apie 50 000 šeimų.
Nevaisingumas – subtili, medicininė tema, ją nagrinėti reikėtų atskirai. Šį kartą pakalbėkime apie šeimas, kurios yra vaisingos, bet vienoms pavyksta pastoti „iš karto“, o kitoms tenka palaukti.
Kiek žmonių, tiek istorijų
Jeigu paprašytume skaitytojų papasakoti savo pastojimo istorijas, visos jos būtų skirtingos. Išgirstume, kad viena pastojo net su „dviguba apsauga“ ar po gimdymo tepraėjus kelioms savaitėms, kita – iškart po mėnesinių, o trečia nesisaugojo metus, ir tik antrų viduryje pamatė dvi juosteles. Išgirstume ir klasikinių istorijų, kaip šeima vaikų nesusilaukė ilgus metus, o kai įsivaikino (ar ryžosi dirbtiniam apvaisinimui), vaikai pasipylė. Daugybę tokių patirčių esame aprašę žurnale, jas komentavo medikai, tačiau kol kas specialistai nežino vieno atsakymo, nuo ko priklauso vaisingumas.
Nuo ko priklauso vaisingumas
Anksčiau buvo sakoma, kad jei pora nepastojo per 2 metus, jau turėtų kreiptis į medikus. Dabar šis laikas trumpinamas, siūloma nebelaukti ilgiau nei metus. Kalbame apie lytinį gyvenimą nesisaugant, bet ir neplanuojant, neskaičiuojant vaisingų dienų. Atliktų tyrimų duomenimis, nesisaugant per metus 84 proc . vaisingų porų turėtų pastoti, 92 proc. vaisingų porų pastoja per dvejus metus. Jei pora nepastojo, vadinasi, reikia ieškoti priežasčių. Štai pagrindinės jų:
Metams bėgant moterys tampa vis mažiau vaisingos. Po 35 metų biologinis ląstelių senėjimas vyksta labai sparčiai, ir pastojimo tikimybė mažėja staiga. Žinoma, kai kurios moterys gali pastoti ir sulaukusios 45 metų, tačiau tai neturi būti siekiamybė. Amžiaus poveikis vyrų vaisingumui nėra toks svarbus.
Viena svarbiausių trukdžių – lytiniu keliu plintančios infekcijos, kurios gali pakenkti tiek vyro, tiek moters vaisingumui.
Dažniausios – chlamidijos, rečiau – gonorėja, trichomonos.
Pastoti trukdo begalės kitų reprodukcinės sveikatos problemų: kiaušintakių nepraeinamumas, policistinių kiaušidžių sindromas, endometriozė ar mažas spermatozoidų skaičius vyro spermoje.
Vaisingumui įtakos turi ir moters svoris. Lieknesnių moterų hormonų apykaita geresnė, todėl norinčioms pastoti moterims siūloma atsikratyti nereikalingų kilogramų. Medikai nepataria prieš nėštumą laikytis dietos, nes taip moteris išeikvos naudingų medžiagų atsargas, o paskui jų pritruks vaikučiui. Geriau mesti svorį sportuojant, atsisakant beverčio maisto.
Dažna nevaisingumo priežastis – hormoniniai sutrikimai, jie sudaro apie 30 proc. moterų nevaisingumo priežasčių. Tokie sutrikimai gali būti įgimti, pavyzdžiui, lėtinės anovuliacijos sindromas, kai kiaušialąsčių yra pakankamai, tačiau ovuliacija arba nevyksta, arba vyksta nereguliariai, todėl moteris negali pastoti. Hormonų apykaitą paveikia daugybė priežasčių – skydliaukės ligos, buvę nėštumo nutraukimai, net gimdymai. Šiaip patys nėštumo nutraukimai, jei jie atlikti gydymo įstaigoje, vaisingumui nekenkia, tačiau jie laikinai gali sutrikdyti hormonų pusiausvyrą. Juk organizmas buvo pasiruošęs ilgam nėštumui, o staiga šis baigėsi! Hormonų apykaitą sutrikdo ir stresai, įtampa, juk kartais dėl įtampos gali net dingti mėnesinės.
Kartais ilgo nepastojimo priežastis gali būti… per dažni lytiniai santykiai, kurie neleidžia vyro spermai tapti kokybiška. Norint pastosi mylėtis patariama ne dažniau nei kas 2-3 dienas.
Būna, kad abu tėvai sveiki, o vaikelis neateina. Taip gali būti dėl vadinamojo imunologinio nesuderinamumo. Jis nėra iki galo ištyrinėtas, kai kurie mokslininkai bando šią hipotezę kritikuoti. Manoma, kad spermatozoidai negali praeiti pro gimdos kaklelį, nes jo gleivėse gaminasi specialių antikūnų, kurie nepraleidžia būtent to vyro spermos.
Svarbūs abu!
Prieš 15-20 metų buvo manoma, kad 70 proc. nevaisingumo priežasčių priklausydavo nuo moters. Dabar nevaisingumo priežastys pasiskirsčiusios taip: 30 proc. priklauso nuo moterų, 30 proc. – nuo vyrų, 10 proc. priklauso nuo abiejų, o 30 proc. priežasčių lieka neaiškios. Vadinasi, tiek vyrai, tiek moterys vienodai „kalti“ dėl nevaisingumo. Deja, nevaisingų vyrų daugėja, spermos kokybė blogėja. Tam įtakos turi ne tik rūkymas ir alkoholis, kaip mes įsivaizduojame, bet ir aplinkos bei maisto užterštumas. Yra dvi blogybės – arba per mažas spermatozoidų judrumas, arba per maža jų koncentracija. Deja, medikai nieko negali pasiūlyti, kad spermos kokybė pagerėtų. Pasaulyje dar nėra išrasta vaistų, gerinančių spermatozoidų judrumą ar didinančių jų skaičių.
Jei planuojate pastoti
Jei pastoti norite kuo greičiau, galima šį įvykį paspartinti apskaičiuojant vaisingiausias ciklo dienas. Paprastai ovuliacija vyksta 12-16 ciklo dieną, kiaušialąstė išgyvena apie 24 valandas. Spermatozoidai gali būti gyvybingi iki 5-7 parų. Maksimali vaisingo periodo trukmė yra maksimalios kiaušialąstės ir spermatozoidų gyvybingumo parų suma, t.y., esant bet kokiai menstruacinio ciklo trukmei, didžiausias vaisingų dienų skaičius gali siekti iki 8 parų. Norinčioms pastoti poroms siūloma stebėti ovuliaciją.
Kaip sužinoti apie vaisingas dienas?
Neringos Laurinaitienės nuotr. www.neringosfoto.lt
Apskaičiavimas. Jeigu ciklas reguliarus, žymėdama mėnesinių kalendorių, moteris gali apskaičiuoti, kada įvyks ovuliacija. Ovuliacija paprastai įvyksta likus 14 dienų iki kitų mėnesinių. Kalendoriuje pažymėjusi kitų mėnesinių dieną, nesunkiai apskaičiuosite numatomą ovuliacijos datą. Didžiausia tikimybė pastoti turint lytinių santykių per keturias dienas – dvi dienas iki ovuliacijos ir dvi dienas po.
Deja, jei ciklas nereguliarus, tokiu būdu apskaičiuoti ovuliacijos dienos negalėsite.
Pojūčiai. Moteris dėl pasikeitusios savijautos pati gali nuspėti, kada įvyko ovuliacija. Prieš įvykstant ovuliacijai juntamas maudimas apatinėje pilvo dalyje šone, kuris stiprėja, ir įvykus ovuliacijai pasklinda visoje pilvo apačioje. Per ovuliaciją kurį laiką juntamas pilvo pūtimas, kartais – skausmingas noras tuštintis, o pilvas būna įtemptas ir jautrus. Vėliau nemalonūs pojūčiai pilvo apačioje tolydžio mažėja ir išnyksta, pagausėja skystų, skaidrių išskyrų iš makšties. Šių pojūčių visuma vadinama „ciklo vidurio skausmu“ ir rodo įvykusią ovuliaciją bei didžiausią tikimybę pastoti.
Temperatūra. Ovuliaciją galima nustatyti matuojant bazinę temperatūrą, nors šis būdas nėra labai tikslus. Bazinė temperatūra matuojama natūraliose organizmo angose (makštis, tiesioji žarna, po liežuviu) anksti ryte, tik pabudus ir dar neatsikėlus iš lovos. Pirmojoje ciklo pusėje kūno temperatūra būna apie 36,5°C, po ovuliacijos ji pakyla virš 37°C. Tokia vieno ciklo bazinės temperatūros kreivė vadinama bifazine, ir ji rodo, jog ovuliacija įvyko. Jei moteriai neprasideda mėnesinės ir bazinė temperatūra nekrinta (būna virš 37°C), vadinasi, moteris yra pastojusi. Jei moters kūno temperatūra padidėjusi dėl kitų įvairių priežasčių, šis metodas negali būti patikimas.
Ovuliacijos testai. Tiksliausias vaisingų dienų skaičiavimo metodas –ovuliacijos testai (šie testai puikiai tinka ir natūraliai kontracepcijai). Ovuliacijos laikas ne visada būna pastovus, ir ne visada – ciklo viduryje. Kartais būna kazuistinių situacijų, kai ovuliacija įvyksta iškart po mėnesinių ar tuoj prieš kitas mėnesines. Norint pastoti, reikėtų taikyti būtent tą parą, kai vyksta ovuliacija.
Mitai apie pastojimą
Apie pastojimą sklando daugybė klaidingų mitų, pvz., kad mergaitė pirmųjų lytinių santykių metu negali pastoti, kad moteris pastoja tik orgazmo metu arba kad pastoti neįmanoma per mėnesines. Netiesa! Subrendusi mergaitė gali pastoti jau pirmųjų lytinių santykių metu. Pastoti taip pat gali mergaitė, kuriai įvyko ovuliacija ir ji pasimylėjo, nors iki pirmųjų mėnesinių jos gyvenime buvo likę dvi savaitės. Na, o moterims, kurių ciklas trumpas, o mėnesinės trunka ilgai, paskutinėmis kraujavimo dienomis pastojimo tikimybė gali būti didžiausia. Kūdikio žindymas slopina ovuliaciją ir vaisingumą, tačiau tik tol, kol žindoma reguliariai ir dažnai (naktį ir dieną) ir kol kūdikis negauna papildomo maisto.
Daug mitų susiję su kontraceptikų vartojimu. Moterys vis dar įtariai žiūri į kontracepciją „be mėnesinių“, siedamos tai su neva sumažėjančiu vaisingumu. Tai neteisingas požiūris. Naudojant sudėtines kontraceptines tabletes (SKT) ar hormoninę gimdos spiralę mėnesinės būna negausios, o kartais gali visai dingti – taip yra dėl laikinai sustabdyto gimdos gleivinės vešėjimo, kuris atsinaujina iš karto, kai tik nutraukiamas tablečių vartojimas arba ištraukiama hormoninė spiralė.
Vaisingumui toks poveikis gimdoje neturi įtakos. Pavyzdžiui, ištraukus hormoninę spiralę vaisingumas atsistato taip pat greitai, kaip ištraukus varinę spiralę, ir prilygsta kontracepcijos nevartojančių moterų tikimybei pastoti. Ilgalaikis kontraceptinių tablečių vartojimas irgi neturi įtakos vaisingumui. Neretai nepastojančios moterys, kurios ilgai vartojo tabletes, linkusios dėl nepastojimo „kaltinti“ būtent kontraceptikus. Iš tiesų yra kitaip. Kontraceptinių tablečių vartojimas laikinai „paslepia“ moters nevaisingumo priežastį, kuri vėl išryškėja nutraukus tablečių vartojimą.
Dažnai būna net atvirkščia situacija – SKT ar hormoninė spiralė skiriamos… gydyti nevaisingumo priežastims – endometriozei, nereguliariam ciklui ar policistinių kiaušidžių sindromui. Hormoniniais kontraceptikais koreguojami hiperandrogenemijos (kai moters organizmas gamina per daug vyriškų lytinių hormonų) simptomai.
Buvo tiriama grupė moterų, kurioms SKT buvo skirta ne tik dėl apsisaugojimo, bet ir menstruacinio ciklo sutrikimų korekcijai. Paaiškėjo, kad moterys, kurios vartojo hormoninę kontracepciją, lengviau savaime pastojo negu tos, kurios jos nevartojo bei turėjo menstruacinio ciklo sutrikimų. Remdamiesi šio tyrimo duomenimis, galėtume teigti, kad hormoninė kontracepcija pagerino moters vaisingumą.
Kaip galime padidinti vaisingumą?
Harvardo visuomenės sveikatos mokyklos tyrėjai aštuonerius metus stebėjo per 17 000 ištekėjusių moterų. 2007 m. mokslininkai paskelbė tyrimo išvadas apie mitybos ir gyvenimo būdo įtaką vaisingumui, kurios sulaukė atgarsio visame pasaulyje. Įrodyta, jog moterų, kurios laikėsi penkių ir daugiau sveikos mitybos ir gyvensenos principų, ovuliacijos sutrikimų lemta nevaisingumo rizika buvo daugiau kaip 80 proc. mažesnė nei tų, kurios bandydamos pastoti nesirūpino gyvenimo būdu ir valgiaraščiu. Tyrimas atskleidė, kad tinkama mityba ir fizinis aktyvumas gerokai padidina moters, turinčios ovuliacijos sutrikimų, galimybę pastoti. Ovuliacijos sutrikimai yra dažna priežastis, dėl kurios poros negali susilaukti palikuonių, jie lemia 18-30 proc. visų nevaisingumo atvejų.
Tyrime aprašomi vaisingumą didinantys veiksniai turėjo panašų poveikį tarp įvairaus amžiaus moterų, nepaisant to, ar jos buvo gimdžiusios. Tad stengiantis greičiau pastoti, įvairaus amžiaus moterims patartina laikytis „vaisingumo dietos“ ir daugiau judėti.
Mitybos ir gyvensenos principai, gerinantys moters vaisingumą:
Mažiau hidrintų (trans) riebalų. Daugiausiai šių dirbtinai sukietintų riebalų yra greitame maiste, margarine ir konditerijos gaminiuose: sausainiuose, pyragaičiuose. Jų reikėtų vengti.
Mažiau cukraus ir angliavandenių.
Daugiau augalinės kilmės baltymų nei gyvulinės kilmės baltymų.
Daugiau riebesnių pieno produktų nei lieso pieno. Tai labai įdomus atradimas, juolab kad dažnai įprasta manyti, jog vertingesni yra lieso pieno produktai!
Daugiau ląstelienos ir geležies.
Daugiau multivitaminų.
Normalus kūno masės indeksas (KMI). Galimybės pastoti yra mažesnės, kai moteris yra nutukusi, t.y. KMI viršija 30.
Kasdienis fizinis aktyvumas.
Šaltinis: “Diet and Lifestyle in the Prevention of Ovulatory Disorder Infertility.” Jorge E. Chavarro, Janet W. Rich-Edwards, Bernard A. Rosner, Walter C. Willett. Žurnalas „Obstetrics & Gynecology“, 110 leidinys, nr. 5, 2007 m. lapkritis
„Mamos žurnalas“
