Vyrų spermos tyrimas: kodėl ir kaip jis atliekamas? Atsako embriologė

Nevaisingumas tampa vis didesne rykšte. Nieko nebestebina, kai po vestuvių (ar net pirmo vaiko gimimo) slenka metų metai, kol šeima vėl pradeda lauktis. Tikimės, kad straipsnių ciklas, kurį parengė klinikinė embriologė, bus naudingas.

Ciklą pradėsime labai retai aprašoma tema – apie vyrų spermos tyrimą. Šio tyrimo neišvengia jokia pora, kuri ieško sutrikusio vaisingumo priežasčių.

Kalbiname puslapio svajoniuvaikas.lt autorę, HCPC (UK) licencijuotą vyr. klinikinę embriologę Aušrą Blažėnienę.

Vyro vaisingumo tyrimas užima svarbų vaidmenį, kai pora siekia susilaukti vaikelio.

Apibendrinus 158 mokslines studijas, atliktas 1973–2011 metais, pastebėtas žymus spermatozoidų koncentracijos (kiekio 1 mililitre) sumažėjimas, kuris per beveik 40 metų nukrito daugiau negu 52 proc. arba 1,4 proc. per metus ir toliau krenta (tokius duomenis pateikia epidemiologas dr. Hagai Levinas iš Hebrew Universiteto, Izraelyje).

Todėl manoma, jog stebėti savo vaisingumą ir juo rūpintis turėtų būti kiekvieno jaunuolio, sulaukusio 18 metų, pareiga.

Kiekvienas save gerbiantis jaunas vyras prieš kurdamas šeimą turėtų pagalvoti: ar mano sveikata, pasirinktas gyvenimo būdas sukūrus šeimą duos vaisingą rezultatą?

Vienas iš klausimų, kylančių vyrams jų vaisingumo lygio nustatymo kelyje, – kaip priduoti savo sėklinį skystį (spermą) tyrimui?

Gerbiama Aušra, turite didelę tarptautinę darbo patirtį pagalbinio apvaisinimo ir vyrų nevaisingumo tyrimo srityje. Papasakokite, kaip teisingai pasiruošti spermos tyrimui, kad būtų gauti patikimi tyrimo rezultatai?

Visada sakau pacientams – pasiruošimas sėklinio skysčio (spermos) tyrimui ir jo surinkimas yra labai svarbus momentas, nuo to priklauso jūsų tyrimų rezultatai. Tai nėra tas pats, kas duoti kraujo ar šlapimo tyrimams. Tai tyrimas, kurio metu bus vertinamos gyvos lytinės ląstelės, jų aktyvumas, gebėjimas apvaisinti.

Pagrindiniai dalykai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį, yra šie:

1. Susilaikymo laikas nuo sėklinio skysčio (spermos) išsiliejimo. Kitaip dar vadinama abstinencija.
2. Spermos surinkimas ir surinkimo būdas.
3. Pristatymas į laboratoriją.
4. Bendra paciento savijauta.
5. Kaip atidžiai užpildyta klausimyno/sutikimo tyrimui forma.

Pirmiausia labai svarbu įsiskaityti į paciento informacinį bukletą, kurį jums pateikia jus tyrimui siunčiantis gydytojas ar vaisingumo specialistas. Reikia įsidėmėti, kad optimaliausiam spermos vaisingumo įvertinimui reikėtų atlikti 2–3 spermos tyrimus, tarp kurių tūrėtų būti trijų mėnesių laiko tarpas.

Vienas iš pagrindinių nurodymų paciento buklete yra susilaikymo laikotarpis – 2–7 dienos, kodėl tai svarbu?

Susilaikymas yra svarbus, kad galėtume gauti patikimus rezultatus. Šiuo metu praktika remiasi WHO2010 gairėmis, kuriose teigiama, jog prieš priduodant spermą tyrimui būtina susilaikyti nuo lytinių santykių ar kitokio spermos išsiliejimo būdo ne mažiau kaip dvi dienas ir ne daugiau, kaip septynias dienas. Kadangi su kiekviena ejakuliacija (spermos išsiliejimu) spermatozoidų koncentracija (kiekis 1 mililitre) mažėja.

Susilaikius daugiau negu 7 dienas tikėtinas spermatozoidų sukibimas, sulipimas, vadinamas agregacija, dėl to tyrimo rezultatai nebus tikslūs.

Kaip svarbi higiena?

Higiena svarbi, nes bet kokios kitos biologinės ląstelės, esančios ant jūsų rankų ar lytinių organų, ir patekusios į sėklinį skystį, jį užteršia, o tai turi įtakos rezultatams. Todėl svarbu nusiplauti rankas ir lytinius organus prieš surinkimą.

Užtenka apsiplauti vandeniu ir muilu.

Labai svarbu nenaudoti jokių pudrų, kremų ar kitų lubrikantų, kurie turi cheminių kvapniųjų medžiagų, nes tai gali paveikti ląstelių gyvybingumą, judrumą, jų struktūrą ar net jas nužudyti.

Kiek reikia surinkti medžiagos tyrimui, kokiu būdu ir į kokį indelį?

Sėklinis skystis (sperma) turi būti surenkamas į vienkartinį, specialiai tam skirtą indelį, kuris prieš tai turi būti patikrintas dėl toksiškumo ir tuščias, pasvertas laboratorijoje. Tuščio indelio svoris turi būti pažymėtas ant indelio.

Gavus indelį iš laboratorijos nerekomenduojama jo atidarinėti ne surinkimo metu, nes yra galimybė užteršti indelį bakterijomis iš aplinkos.

Pagal WHO 2010 gaires, kad būtų gauti patikimi rezultatai, rekomenduojama sėklinį skystį (spermą) surinkinėti tik masturbacijos būdu. Sunkios erekcijos (susijaudinimo) ar ejakuliacijos (išsiliejimo) atveju gali būti taikomi ir kiti surinkimo būdai, tačiau juos naudojant rezultatai bus nepatikimi. Nerekomenduojama surinkinėti spermos nutraukta sueitimi, lytinių santykių metu, nes nebus surinktas visas sėklinis skystis (sperma) ir jis bus užterštas kito žmogaus gleivinėje esančiomis ląstelėmis, rezultatai bus nepatikimi.

Labai svarbu yra surinkti visą sėklinį skystį (spermą), gautą iš vienos ejakuliacijos (išsiliejimo), kadangi laboratorijoje bus skaičiuojama spermatozoidų koncentracija (kiekis 1 mililitre) ir bendras spermatozoidų skaičius visoje tuo metu gautoje porcijoje. Surinkimo procese labai reikšmingi pirmieji spermos lašai, kadangi būtent su jais išeina dauguma tuo metu išsivysčiusių spermatozoidų. Nesurinkus pirmųjų sėklinio skysčio porcijos lašų, kitoje sėklinio skysčio dalyje bus likutinis spermatozoidų kiekis, vadinasi, apskaičiuota koncentracija (kiekis 1 mililitre) ir bendras spermatozoidų skaičius visoje išsiskyrusioje spermoje tuo metu bus nepatikimi, o rezultatai – irgi.

Kada pristatyti spermos tyrimą į laboratoriją?

Aišku, idealiausia, kai pacientas atlieka spermos surinkimą klinikoje, specialiai tam pritaikytame kambaryje. Tačiau yra žmonių, kuriems aplinka daro įtaką erekcijai ir ejakuliacijai, todėl WHO 2010 gairės nedraudžia pristatyti spermą tyrimui tiesiai iš namų. Tačiau tai turi būti atlikta nepraėjus daugiau negu 1 val. nuo jos surinkimo. Spermatozoidai yra gyvos ląstelės, jos sėkliniame skystyje juda, plaukioja, todėl po surinkimo jautriai reaguoja į aplinkos pasikeitimą, temperatūros svyravimą, dėl to gali kisti sėklinio skysčio pH (rūgštingumas). Taip pat gali kisti ir ląstelių judrumas, kuris yra vienas iš svarbių parametrų spermos tyrime. Rekomenduojama palaikyti temperatūrą, pristatant ląsteles į laboratoriją, laikant indelį arčiau kūno.

Ar bendra paciento savijauta, sveikata turi įtakos tyrimo rezultatams?

Be abejo, paciento bendra būsena daro įtaką visą spermatozoidų vystymosi procesą. Turbūt didžiausias priešas spermatozoidams vystytis yra kūno temperatūros svyravimas. Todėl sergant, esant pakilusiai kūno temperatūrai, nerekomenduojama atlikinėti spermos tyrimo, jį reikėtų atidėti, o jei jį atliekame, ir rezultatai rodo pakitimus, – būtina kartoti tyrimą po trijų mėnesių, tiek užtrunka pilnas spermatozoidų vystymosi ciklas. Aukšta temperatūra daro įtaką pagrindiniams parametrams: spermijų koncentracijai, bendrajam jų kiekiui, judrumui ir morfologijai (struktūrai), bei gali pažeisti spermatozoidų DNR. Svarbią įtaką daro ir šalutinių medžiagų vartojimas: alkoholis, įvairių medžiagų rūkymas, tam tikrų medikamentų vartojimas. Nuolatinis stresas irgi kenkia visam spermatozoidų vystymosi procesui.

Tad jeigu norite, kad rezultatai būtų patikim, visada turite pagalvoti ir apie viso organizmo bendrą būseną.

Į kokius klausimus reikia atkreipti dėmesį klausimyno/sutikimo tyrimui formoje?

Svarbiausi klausimai formoje, kurių atsakymai turi reikšmės tyrimų rezultatų apibendrinimui ir į kuriuos būtina atsakyti, yra: susilaikymo laikotarpis (abstinencija), sėklinio skysčio (spermos) surinkimo laikas, data, ar pavyko surinkti visą spermos turinį į indelį (jeigu kažkuri dalis buvo nesurinkta, būtina pažymėti, kuri dalis). Ar nesirgote per paskutinius tris mėnesius ir ar neturėjote aukštos temperatūros, ar nevartojate vaistų.

Tada formą reikia pasirašyti, kad sutinkate, jog laboratorija gali atlikti reikalingas tyrimams laboratorines manipuliacijas su jūsų lytinėmis ląstelėmis jūsų vaisingumui nustatyti, ir viską kartu pristatyti į laboratoriją.

Nesilaikant visų prieš tai išvardintų rekomendacijų, jūsų tyrimo rezultatai gali būti nepatikimi.

Dėkojame už patarimus.

Skaitytojai, kurie nori asmeniškai aptarti savo tyrimų rezultatus ar gauti patarimus pagalbinio apvaisinimo procedūrų, embriologijos klausimais, kurie norėtų pasitarti po nepavykusios pagalbinio apvaisinimo procedūros, gali susisiekti su vyr. klinikine embriologe Aušra Blažėniene virtualiai konsultacijai per skaipą, prieš tai apsilankę puslapyje svajoniuvaikas.lt ir įsiregistravę pokalbiui. Embriologė pasilieka teisę duoti tik patarimus. Nevaisingumo priežastims nustatyti, gydyti, bei medikamentams skirti prašome kreiptis į ginekologijos, endokrinologijos bei urologijos specialistus, kurie ir priima galutinį sprendimą jūsų vaisingumo lygio nustatymo ir gydymo kelyje.

„Mamos žurnalas“