Aurelijaus Tumulevičiaus nuotr.
Vilnietė Edita lankė nėščiųjų mokymus apie žindymą ir puikiai suprato, kad gali kilti visokiausių problemų, tačiau kad beveik visos atiteks jai vienai? Skaitykite Editos pasakojimą, kuriame rasite gerų patarimų ir sau.
6 mėnesiai problemų
10 mėnesių Aleksandras žindomas iki šiol, nors sėkmingu žindymu Edita vadina tik paskutinius 4 mėnesius. Pirmus 6 mėnesius ji žindė lydima problemų, kurios sekė viena po kitos. Tai buvo tarsi bėgimas su barjerais, ir ne kartą Edita susvyruodavo – o gal nebešokti? Šiandien moteris išdidi. Atkaklumas davė savo, Aleksandras auga sveikas, valgo mamos pieną ir neketina sustoti.
„Po visų kančių dabar jaučiu tokį malonumą žindydama, kad kai sūnus pavalgo košės, aš jau po valandos jam siūlau krūtį“, – juokiasi Edita ir dalinasi savo istorija.
Nėščiųjų kursuose „pasakų“ nežadėjo
„Apie tai, kaip žindyti, kad kūdikis nesužalotų spenelių, kiek laiko ir kokiu eiliškumu duoti krūtį, šiek tiek sužinojau nėščiųjų kursuose. Ten išgirdau ne tik pozityvių dalykų apie mamos pieno naudą ir ryšio su kūdikiu kūrimą, bet ir realių buities patarimų. Konsultantė tiesiai šviesiai pasakojo, kad iš pradžių žindant gali skaudėti, kad jei ligoninėje kūdikiai gauna mišinio iš buteliuko, jie nebenori imti krūties, kad kartais krūtis pasidaro „medinė“, sunki ir iš jos nuolatos varva pienas“, – pasakoja Edita. Tačiau, kaip dažniausiai būna, gerąją informaciją Edita girdėjo, o negatyvioji kažkaip neužsifiksavo. Ir štai – po Aleksandro gimimo prasidėjo tikroji drama.
1 problema. Nesėkminga žindymo pradžia ligoninėje
Edita prisimena: „Iškart po gimdymo sūnelį paguldė man ant krūtinės, vyras nukirpo virkštelę. Žinojau, kad vaikutis turi pats susirasti krūtį ir pradeda žįsti. Bet realybė buvo kitokia – su sūneliu man leido pabūti vos 5 minutes ir, nors jis buvo visiškai sveikas, išvežė stebėti, nes gimė sėdmenų pirmeiga. Mane paguldė į palatą, o sūnelis buvo laikomas naujagimių skyriuje, kartu su mažyliais, kurie gimė neišnešioti ir reikalavo nuolatinės priežiūros. Į tą skyrių galima buvo užeiti tam tikromis valandomis, tada leisdavo pažindyti. Deja, negalėčiau to pavadinti žindymu, nes sūnus pieną traukė labai vangiai, ir pienas netekėjo upėmis. Eidavau į naujagimių skyrių visomis leistinomis valandomis ir išbūdavau, kiek tik leisdavo. Jaučiausi klaikiai, nes buvau palatoje be vaiko, negalėjau juo pasidžiaugti. Pavydėjau palatos kaimynei, kuri gulėjo su vaikučiu, ir galvojau, kad ji yra laimingiausia pasaulyje.
Aurelijaus Tumulevičiaus nuotr.
Sūnaus pirmąją dieną man taip ir neatidavė, o naktimis lankyti buvo draudžiama. Verkiau ir kaltinau save, kad vaikas tikrai gavo mišinuko ir dabar nebeims mano krūties! Taip ir nutiko – kai nuėjau lankyti antrą dieną, sūnus akivaizdžiai buvo sotus, jis tik laikė burnoje spenelį ir nieko nedarė.
Negalėjau to ištverti be ašarų, į palatą buvo atsiųsta psichologė. Ji klausė, ar nekaltinu savęs ir guodė, kad viskas susitvarkys. Vieno psichologės vizito, žinoma, neužteko, kad aš nusiraminčiau. Jaučiausi bejėgė.
Su vyru paprašėme, kad paaiškintų priežastį, kodėl vaiką taip ilgai laiko atskirtą. Skyriaus vedėja neturėjo argumentų, tad atidavė sūnų mums. Atsimenu, kokia laiminga ėjau kartu su vaikučiu į savo palatą. Užsuko žindymo specialistė, kad pamokytų, kaip žindyti gulint ir sėdint, tačiau nesėkmingas žindymo startas tarsi užsuko kitų nesėkmių karuselę“.
2 problema. Skausmingi speneliai
Dėl skausmingų spenelių žindant (kol įsivažiuoja) kenčia beveik kiekviena mama. Tačiau yra ribos. Edita manė, kad skausmas yra normali būsena, visoms skauda, visos kenčia, todėl sukandusi dantis leisdavo Aleksandrui žįsti krūtį valandų valandas.
„Gyvenimas buvo tik žindymas. Nutarėme su vyru, kad dabar susitelksime į tai, kas svarbiausia. Net užsakinėjome maistą į namus, nes apie gaminimą nebuvo nė kalbos. Maitinimo įmonė veždavo lazanijas, troškinius, krūtinėlės kepsnius, varškės apkepus. Tik sriubas išsivirdavome patys.
Vyras likdavo dirbi iš namų, kad galėtų mumis pasirūpinti, o aš vis žindžiau. Žindymas kelia didelį alkį, aš keldavausi valgyti naktimis. 2–3 valandą nakties pažindžiusi eidavau į virtuvę šildytis normalaus maisto. Ne obuoliuko! O sriubos, blynų“, – dabar jau linksmai pasakoja Edita.
Nepaliaujamo žindymo pasekmė – sužaloti speneliai – stipriai išgąsdino šeimos gydytoją, kuri davė žindymo konsultantės telefoną ir liepė skubiai skambinti. Žindymo konsultantė Laima atvyko tą pačią dieną.
Kompresai ir tepalai Editai jau nebepadėjo, nes žaizdos buvo gilios, tarsi speneliai būtų atkąsti. Apžiūrėjusi spenelius konsultantė rekomendavo gydymą geriamaisiais vaistais. Gydytoja skyrė vaistų, ir per dvi savaites žaizdos sugijo.
2 problema. Neauga kūdikio svoris
Aurelijaus Tumulevičiaus nuotr.
Pirmąjį mėnesį Aleksandras paaugo tiek, kiek reikia, apie 700 g, užtat antrą mėnesį laukė nemaloni staigmena – svoris nukrito 200 g. Gydytoja sutriko, liepė skubiai papildomai maitinti ir ateiti po savaitės. „Aš nepastebėjau, kad sūnus nestorėja. Žinau, kad kai kurios mamos sveriasi su kūdikiais, o aš maniau – juk viską gamta žino geriau, žiūrėsiu į tai natūraliai, tegul vaikutis valgo tiek, kiek jam reikia. Užsisvajojau.
Situacija buvo tokia, kad jeigu būčiau nors kiek labiau palaužiama, tikrai būčiau nutraukusi žindymą. Net mama mane atkalbinėjo, sakė, kad mano pienas mėlynas, kad mūsų giminės moterys nežindo, ką aš čia išsigalvoju“, – prisimena Edita.
Bet ir čia buvo išeitis. Žindymo konsultantė Editai papasakojo apie papildomo maitinimo sistemas, kurios skirtos, jei kūdikiui nepakanka mamos pieno, bet mama nenori nutraukti žindymo. Sistema veikia taip: kūdikis apžioja mamos spenelį ir kartu plonyčius šiaudelius, per kuriuos iš rezervuaro teka mišinukas. Kūdikis žinda mamos krūtį, bet kartu gauna ir mišinio. Konsultantė pirmiausia atvežė išbandyti maitinimo šiaudelius, kurie yra ploni kaip siūlai. „Yra vargo, kol įpranti naudotis ta sistema, bet kai įgundi, metodika labai pasiteisina. Tik dėl šios sistemos išvengėme buteliukų ir čiulptukų. Beje, sistemą galima įpilti ne tik mišinuko, bet ir mamos pieno, bet man tai buvo ne išeitis. Pientraukiu negalėjau ištraukti reikiamo kiekio pieno, tik rankiniu būdu, bet tai buvo labai didelis vargas – per 30 min. pritraukdavau 30 ml, kai vaikas turėjo suvalgyti bent 100 ml per vieną kartą“, – pasakoja Edita.
3 problema. Per trumpas pasaitėlis
Ketvirtą žindymo mėnesį viena iš įžvalgų, kodėl blogai auga vaikučio svoris, buvo trumpas pasaitėlis. Po konsultacijos paaiškėjo, kad jis tikrai per trumpas, ir reikia pakirpti. Tad Aleksandro su Edita laukė dar vienas išbandymas.
5 problema. Sausa oda
Nuo antrojo mėnesio Aleksandro oda buvo sausa, ypač kojyčių. Konsultantė Editai pasakė, kad taip yra dėl alergijos mamos valgomam maistui. Išsamių tyrimų, kurie atskleistų, kokiam produktui kūdikis jautrus, atlikti nerekomendavo, nes jie nėra efektyvūs. Užtat pasiūlė naudotis universaliu galimų ir draudžiamų produktų sąrašu, kuris padeda daugumai. Iš pradžių reikia išimti iš mamos raciono visus draudžiamus produktus, o paskui po vieną vėl įvedinėti ir stebėti, ar vaikutį beria, ar ne.
Edita gavo tokią lentelę:
| Mamai nevartoti:
|
Mamai valgyti:
|
| Karvės, ožkos pienas
|
Rūgštūs pieno produktai
|
| Sojos produktai
|
Ryžiai, miežiai, avižos, rugiai, kukurūzai
|
| Kiaušiniai
|
Juoda duona
|
| Kiaušinių ir kviečių produktai (makaronai, blynai, bandelės, sausainiai, pyragai, tortai, batonai)
|
Kiauliena, triušiena, kalakutiena
|
| Vištiena, veršiena, jautiena
|
Bulvės, kopūstai, žiediniai kopūstai, brokoliai, cukinijos
|
| Žuvis | Agurkai
|
| Morkos
|
Baltieji serbentai, mėlynės, bruknės
|
| Pomidorai
|
Obuoliai (ne raudoni)
|
| Juodieji serbentai, vyšnios, avietės, braškės, žemuogės, citrusiniai vaisiai, kiviai
|
Bananai
|
| Riešutai
|
Cukrus
|
| Šokoladas
|
Avižiniai batonėliai
|
| Kakava
|
Vitaminai A, C, D, kalcis, magnis, cinkas be skonį reguliuojančių medžiagų
|
| Multivitaminai (ypač B grupės)
|
|
| Sirupinės vaistų formos
|
|
| Medus
|
s būklė pagerėjo. Iki tol nežinodama valgiau nemažai riešutų, gėriau pieną“, – sako Edita.
Editos mintys likimo draugėms
Aurelijaus Tumulevičiaus nuotr.
Kai po daugybės nesėkmingų bandymų norėjau viską mesti ir maitinti iš buteliuko mišinuku, konsultantė Laima pasakė, kad kūdikio imunitetui net ir 10 ml mamos pieno yra labai svarbu. Man tai buvo kertiniai žodžiai, kurie padėjo tvirtai apsispręsti ir toliau maitinti pačiai.
Dabar, prisiminusi savo istoriją, nusišypsau, bet tada buvo be galo sunku ir skaudu, kai vaiko svoris neaugo; kai draugės (kurios neturi vaikų) vis komentuodavo, kad vaikas alkanas, nes verkia; kai močiutė geriau už mane žinojo, ko nori mano vaikas. Tai buvo tikras pragaras, kartais neištverdavau ir tiesiog naktimis paverkdavau, o ryte viską dariau iš naujo.
Labai vertingų patarimų apie žindymą gavau iš mamų savanorių, pavyzdžiui, kad vertingiausias pienas yra naktinis (vadinamas auksiniu), kad dažnai maitinti naktį yra gerai, vaikas geriausiai pavalgo, kad naktį pienas turi kitokių cheminių savybių nei dieną, jame daug endorfinų, kurie padeda vaikui užmigti ir t.t.
Savanorėms galima buvo skambinti bet kuriuo metu, dalinuosi jų puslapiu: http://pradzia.org/mama-mamai-savanores/
Šį savanorių puslapį radau atsitiktinai, skaitydama knygą apie žindymą (paskutiniame puslapyje).
„Mamos žurnalas“
