Mokslo tyrimai jau ne kartą įrodė, jog motinos pienas – geriausias maistas mažyliui, o tais atvejais, kai gimsta neišnešiotas ar sunkiai sergantis naujagimis, jis gali net išgelbėti gyvybę. Kiekvienas pieno lašas yra aukso vertės, tik ar mokame jį išsaugoti? Konsultuoja Audronė Mulevičienė, vaikų ligų gydytoja, sertifikuota žindymo konsultantė (IBCLC)** UAB „Pabiručių sveikata“, www.pabiruciusveikata.lt
Ankstyvas žindymo nutraukimas
Dažniausiai mamos pirmaisiais mėnesiais po gimdymo žindymą nutraukia, susidūrusios su žindymo sunkumais ar galvodamos, jog vaikučiui neužtenka pieno. Vis dėlto daugeliu atveju tai reiškia tik viena: moteris negavo laiku ir tinkamos pagalbos. Iš tiesų kūdikio išmaitinti savo pienu negali vos 1–2 proc. moterų. Bet ir jos gali žindyti (!), primaitindamos mažylį mišiniu, pasitelkdamos papildomą sistemėlę. Tai užtikrina mamos ir vaiko artumą, prisirišimą, jų bendrystę – visa, kas svarbiausia kuriant santykius.
Kodėl „pritrūksta pieno“?
Patyręs gydytojas ar žindymo konsultantas žino: norint įvertinti žindymą, nepakanka tiesiog pasverti kūdikį. Pirmosiomis paromis akušerijos stacionare tai daroma kasdien, bet parvykusi į namus šeima lieka viena iki kito vizito pas šeimos ar vaikų ligų gydytoją po… savaitės? dviejų? mėnesio? Štai ir girdime siaubą keliančias istorijas: „Mūsų vaikelis pirmą mėnesį beveik nepriaugo svorio (gal tik kokius 50 gramų). Maitinu krūtimi. Ar tai reiškia, kad jis badauja?“.
Vertinant žindymą labai svarbu sužinoti, kaip dažnai ir ilgai žindomas kūdikis tiek dieną, tiek naktį, ar jam duodamas čiulptukas, buteliukas, kaip dažnai keičiamos krūtys. Stebima, kaip žindydama įsitaiso mama, kaip ji laiko mažylį, kaip šis apžioja krūtį ir žinda. Neretai ši apžiūra, trunkanti visą valandą, suteikia kur kas daugiau informacijos nei vien tik mamos pasakojimas ir kūdikio svėrimas.
Rizika, jog šeimą ištiks nesėkmė, didžiausia, kai pastebime, jog mažylis netinkamai priglunda ir apžioja krūtį, žinda neefektyviai, yra žindomas per retai ir per trumpai, kai mamos speneliai sužaloti, krūtys pritvinkusios, kartojasi krūtų uždegimai ar jai nuo pirmų dienų prireikia papildomų priemonių (antspenių, buteliuko ir pan.), kurios tik sustiprina žindymo problemas.
Kaip pastebėti problemą ir nepavėluoti?
Pirmosios paros po gimdymo akušerijos stacionare – tai laikas, kai kiekviena žindyvė turėtų būti stebima, mokoma žindyti.
Išleidžiant namo, būtina įsitikinti, jog šeima sugeba įvertinti, ar kūdikis gauna užtektinai maisto. Tai padaryti labai paprasta, nereikia jokių brangių priemonių: sveikas naujagimis nuo ketvirtos gyvenimo paros pasišlapina ne mažiau kaip šešis kartus per parą bespalviu ir bekvapiu šlapimu, nuo penktos gyvenimo paros pasituština ne mažiau kaip tris– keturis kartus per parą geltonomis išmatomis. Jeigu jūsų vaikutis atitinka šiuos rodiklius, galite būti ramūs: šiuo metu pienuko jam tikrai užtenka, ir jo svoris auga. Užsirašykite pasišlapinimų ir pasituštinimų skaičių kiekvieną dieną – taip labai anksti pastebėsite bet kokius nesklandumus ir nepavėluosite kreiptis pagalbos. Jei kreipsitės vėliau – tik tada, kai pastebėsite, jog neauga svoris, – dirbti teks dvigubai sunkiau ir ilgiau!
Žindomų kūdikių svorio augimas
Niekam neturėtų kelti nuostabos tai, jog žindomų ir dirbtinai maitinamų kūdikių svoris auga skirtingai. Įrodyta, jog pastarieji dažniau būna nutukę, nors išimčių būna kiekvienoje taisyklėje.
Normalu, jeigu dažnai, pagal poreikį žindomas naujagimis pirmosiomis paromis praranda 7–10 proc. gimimo svorio. Per pirmąjį mėnesį priaugtas svoris skaičiuojamas būtent nuo šios – pačios mažiausios – ribos. Juk šį prarastą svorį vaikučiui reikia susigrąžinti žindant krūtį, ir tai jis padaro per 10–14 d. Vėliau jis dar intensyviai auga ir per visą pirmąjį mėnesį turi priaugti ne mažiau kaip 500 g svorio.
Toks pats svorio augimas išlieka visus tris mėnesius: ne mažiau kaip 500 g per mėnesį arba 1500 g per tris mėnesius. Vėliau matome, kad vaikučio ūgis ir galvos apimtis ir toliau didėja tolygiai, o svorio augimas sulėtėja – tai yra natūralus žindomo kūdikio augimas ir visiškai nereiškia, jog būtina skubėti duoti papildomo maisto. Įdomu, kad net ir pradėjus primaitinti šie mažyliai išlieka liesesni, o psichomotorine raida net aplenkia dirbtinai maitinamus bendraamžius, rečiau serga ūmiomis infekcinėmis ligomis!
O jeigu priaugo per mažai?
Kūdikis iš tiesų gali priaugti per mažai svorio, kai žindomas per retai (neatsižvelgiant į jo poreikius ir psichomotorinį subrendimą), per trumpai, dažnai keičiamos krūtys, kai neteisingai apžioja krūtį, nesugeba žįsti. Retais atvejais mamai nepakanka pieno (ir dažniausiai tai antrinis nepakankamumas, kurio priežastis – neefektyvus krūties ištuštinimas ir dėl to mažėjanti pieno gamyba!).
Tokiu atveju rekomenduojama kuo skubiau kreiptis specialisto pagalbos*: daugelį žindymo nesklandumų galima įveikti, susigrąžinti tokį brangų mamos pieną ir toliau sėkmingai žindyti. Ar teks mažylį pamaitinti papildomai, priklausys nuo daugelio veiksnių: kaip jis jaučiasi, kaip jis sugeba žįsti, ar anksti pastebėtos problemos ir t.t. Visuomet pirmiausia turi būti užtikrinta normali kūdikio mityba bei sveikata!
Kuo pamaitinti papildomai? Pirmas pasirinkimas – ištrauktas motinos pienas. Jis sumaitinamas iš taurelės ar šaukštelio. Tik tais atvejais, kai pieno gamyba sumažėjusi ir neįmanoma užtikrinti vaikučio poreikių, skiriamas mišinys. Jį irgi reikia sumaitinti iš taurelės ar šaukštelio. Tačiau ir tada būtina dirbti sprendžiant žindymo problemas: mokytis vaikučiui įduoti krūtį, užtikrinti tinkamą apžiojimą ir efektyvų žindimą, žindyti dar dažniau ir ilgiau nei anksčiau. Kartais tenka gausinti pieno kiekį jo papildomai išsitraukiant po kiekvieno maitinimo.
Jeigu mama tiesiog pakeis savo pieną mišiniu ir nebandys išspręsti žindymo problemų, galų gale liks tik viena vienintelė problema – pieno gamyba pasibaigs visiškai. Ar vaikutis toleruos mišinį, ar nebus alergiškas, ar nepradės sirgti infekcinėmis ligomis, vienas Dievas težino. Mišinių gamintojai, deja, gali pasiūlyti tik kiekybę – dar nė vienas mišinys savo kokybe neprilygo motinos pienui.
Atsakymas mamoms ir pediatrėms
Skaitytoja rašo: „Kai po mėnesio vaikelis buvo priaugęs tik 100 gramų, gavau didžiausios pylos nuo savo pediatrės, mane išbarė ir išgąsdino, kad marinu badu vaiką ir kuo skubiau bėgčiau į parduotuvę mišinio primaitinti…“
Komentaras: Deja, tokių istorijų teko girdėti ne vieną ir ne dvi. Ką tai reiškia? Pagimdžiusi mama nei akušerijos stacionare, nei vaiko gydytojai ir slaugytojai apsilankius namuose negavo informacijos, kaip teisingai įvertinti, ar mažylis gauna pakankamai pieno. Jeigu ji jau pirmosiomis dienomis po gimdymo būtų pradėjusi stebėti sauskelnių turinį ir rašiusi, kiek naujagimis pasišlapino ir pasituštino, problema būtų pastebėta labai anksti. Sulaukusi tinkamos pagalbos, ši moteris būtų sėkmingai žindžiusi ir nebūtų tekę su siaubu lėkti į parduotuvę mišinio.
Kiekviena mama savo vaikui nori tik geriausio ir nesiekia numarinti badu. Tai, kad šeimos patenka į tokias situacijas, atsakomybę turėtume prisiimti mes, sveikatos priežiūros specialistai: nepamokėme, neįteikėme atmintinės, neįsitikinome, kad tėvai viską suprato.
Rekomenduojama:
1. Visus naujagimius žindykite pagal poreikį, bet ne rečiau kaip kas 2 – 3 val. dieną ir 3–4 val. naktį. Jeigu vaikutis miega ilgiau, pažadinkite (dieną ir naktį): jam būtina valgyti dažnai, kad puikiai priaugtų svorio.
2. Žindykite bent 15–20 min. ir ilgiau, kol mažylis pats paleis krūtį.
3. Vieno žindymo metu duokite vieną krūtį. Krūtis keiskite ne dažniau kaip kas 1–1,5 val.
4. Stebėkite, kaip šlapinasi mažylis: nuo ketvirtos gyvenimo paros turite suskaičiuoti ne mažiau kaip 6 pasišlapinimus per parą bespalviu ir bekvapiu šlapimu.
5. Stebėkite, kaip tuštinasi vaikutis: nuo penktos gyvenimo paros jis turi pasituštinti ne mažiau kaip 3–4 kartus per parą.
Nelaukite ir pasikonsultuokite*, jeigu:
• Žindant skauda, speneliai sužaloti.
• Mažylis žinda retai (mieguistas) arba labai dažnai.
• Kūdikis žinda trumpai arba nesitraukia nuo krūties.
• Kūdikis prie krūties muistosi, nenurimsta, neišlaiko krūties, čepsi.
• Kūdikis šlapinasi mažiau nei 6 kartus per parą ir/arba šlapimas yra koncentruotas.
• Naujagimis numeta daugiau nei 10 proc. svorio po gimimo.
• Nepriauga iki gimimo svorio per 14 dienų.
• Priauga mažiau nei 500 g per mėnesį.
• Mamai kartojasi pieno sąstoviai, krūtų uždegimai.
*Rekomenduojame kreipiantis pagalbos į žindymo konsultantą paprašyti sertifikato: visame pasaulyje pripažįstama Tarptautinė egzaminuotojų taryba (IBLCE), suteikdama šį vardą žmogui, garantuoja, jog jis turi reikalingą išsilavinimą, praktinės patirties ir geba teikti pagalbą žindančioms moterims, bei įpareigoja laikytis Tarptautinio motinos pieno pakaitalų rinkodaros kodekso.
**Profesinės etikos nuostata:
Laikausi Tarptautinio motinos pieno pakaitalų rinkodaros kodekso nuostatų ir neturiu jokių finansinių ar kitokio pobūdžio ryšių su kūdikių mišinių ar dirbtinio kūdikių maitinimo priemonių gamintojais ir platintojais.
„Mamos žurnalas“
