„Turiu 3 mėnesių sūnų. Jis labai blogai valgo. Maitinu mišinėliu. Per parą jis suvalgo apie 500 ml mišinio. Gaminu pagal instrukcijas. Kaip pažadinti kūdikio apetitą? Kur kreiptis? Kokius tyrimus atlikti?“
***
„Mano sūnui – 3 mėnesiai ir 1 savaitė, jo svoris – 6,5 kg. Prieš 1,5 mėn. pradėjo nenoriai valgyti. Kuo toliau, tuo blogiau. Mano pieno nevalgo, bandėme įvairius mišinukus, irgi nenori. Per parą suvalgo 600-650 ml, per vieną maitinimą – 30-60 ml ir tai labai nenoriai. Daugiau jokių skysčių nevartoja. Per 5 savaites priaugo 500 g. Šiaip sveikas, guvus.
Pediatrė patarė pradėti maitinti ir daržovių koše. Bet ar ne per anksti?
Dėl kokių priežasčių vaikas gali atsisakyti valgyti? Kaip elgtis? Ar tam įtakos gali turėti vitaminas D?“
Atsakome į Jūsų klausimus apie nevalgius kūdikius.
Nuo ko priklauso kūdikio apetitas?
Kūdikio apetitas priklauso nuo jo augimo tempo, kurį įtakoja ir paveldėtas medžiagų apykaitos greitis. Kūdikystėje, ypač 1-3 gyvenimo mėnesį žmogus auga sparčiausiai, tad tuo metu jo apetitas didžiausias. Daugumos mažylių svoris penktą gyvenimo mėnesį padvigubėja. Kūdikis, žįsdamas pagal savo poreikius, iš mamos gauna tiek pieno, kiek užtikrina spartų augimą.
Būtina suvokti, kad mažasis pats žino, kada ir kiek valgyti.
Kūdikis neturėtų būti niekaip įtakojamas, kad daugiau suvalgytų.
Negalima mažylio prievartauti įkyriai siūlant ištuštinti puoduką ar buteliuką. Suaugusieji ir kūdikis nėra tuščių buteliukų draugijos nariai. Įkyriai siūlomas buteliukas kūdikiui sukelia pasibjaurėjimą maistu, ir tai yra viena iš priežasčių, kodėl jis pradeda mažiau valgyti.
Ir dar viena smulkmenėlė – bet kokio amžiaus kūdikio, vaiko apetitas nėra matuojamas suaugusiojo apetitu. Neabejoju, kad esate pastebėję, kad ir jūsų apetitas paros metu svyruoja – kiekvieną kartą suvalgote skirtingą maisto kiekį, išgeriate skirtingą kiekį skysčių. Mažylis juk yra jūsų, ir todėl jis negali elgtis kitaip ne jūs.
Apetitą įtakoja kūdikio sveikatos būklė – susirgusio apetitas sumažėja, o jei sunkiai suserga, atsisako valgyti. Jei gerai valgęs mažylis staiga atsisakė valgyti kelis maitinimus iš eilės, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Pasiligojęs kūdikis noriau geria nei valgo (jei jis maitinamas iš krūties, mažiau intensyviai ir trumpiau žinda).
Kiek kūdikis turi suvalgyti mažiau normos, kad jau reiktų kreiptis į gydytoją?
Tikslios normos nėra, yra tik apytikrė. Vieną kartą mažylis suvalgo daugiau, kitą kartą mažiau.
Sveikas, išnešiotas naujagimis pirmąją savo gyvenimo dieną iš krūties ištraukia 50-100 ml pieno, antrą parą – 120-140 ml ir toliau kasdien apie 70 ml daugiau.
Savaitės naujagimis per parą iščiulpia apie 500 ml, po to kas savaitę apie 50 ml daugiau.
Mėnesio kūdikis vieno žindymo metu išgeria 90-100 ml savo motinos pieno, o per parą – apie 600 ml.
Paros maisto norma gali būti paskaičiuojama pagal mažylio kūno svorį:
10 d.-2 mėn. – 1/5 kūno svorio (apie 600-900 ml);
2-4 mėn. – 1/6 kūno svorio (apie 800-1000 ml);
4-6 mėn. – 1/7 kūno svorio (apie 900-1000 ml);
6-8 mėn. – 1/8 kūno svorio (apie 1000-1100 ml);
8-12 mėn. – 1/9 kūno svorio (apie 1000-1200 ml).
Augdamas kūdikis suvalgo vis daugiau ir daugiau, tačiau tas didėjimas nėra begalinis. Žindanti mama nenusitraukinėja pieno ir nematuoja, kiek mililitrų jo yra, ir kiek mililitrų mažasis suvalgė.
Jeigu mažylio oda švelniai rausva, jei ant rankų, liemens ir šlaunų formuojasi gilios raukšlės, kūdikis dažnai šlapinasi, normaliai tuštinasi, o audiniai pačiupinėjus rankutes, kojas yra standūs – jis auga gerai ir pieno užtenka.
Nors kūdikio išvaizda ir normali, kartą per mėnesį jį pasverkite. Kai kūdikiui trūksta maisto, jis tampa neramus, verkia tarp žindymų, pablykšta, rečiau tuštinasi ir šlapinasi.
Norma, kai mažylis vieną kartą ilgiau žinda, o kitą kartą krūtis greitai tampa „lengvesnė“ (mama tai jaučia), vieną parą prašo dažniau valgyti, kitą kartą rečiau. Mama mato, ar kūdikis po žindymo išbūna kelias valandas neprašęs valgyti, ar jis „pilnėja“ – darosi putlesnis, apvalesnis, ar tuštinasi ir šlapinasi.
Žindomo kūdikio išmatos gali būti labai minkštos, o tuštinimosi dažnis – nuo kelių kartų per parą iki karto per 2-3 paras. Išmatų spalva kinta nuo žalsvos (pirmomis gyvenimo dienomis) iki ryškiai geltonos, o kvapas – kaip rūgščios varškės. Kilus abejonių dėl kūdikio valgumo dera nedelsiant pasikonsultuoti su gydytoju.
O gal suvalgyta maisto dozė nieko nereiškia, svarbiausia – kiek priauga svorio?
Gamtos užprogramuota – gimęs turi augti. Tačiau kiekvienas auga tik jam būdingu tempu. Vienas nuolat yra nepasisotinęs, kitas „kaip laikrodukas“ paiso jo paties nusistatyto laiko, kada valgyti, miegoti, bendrauti, kada vėl valgyti.
Pagrindiniai rodikliai, kad mažajam užtenka maisto, yra proporcingas svorio ir ūgio didėjimas, o ne išgerti mililitrai.
Gydytojas kūdikį kas mėnesį pasveria, pamatuoja ir šeimą informuoja, kaip mažasis auga.
Kas mažina kūdikių apetitą?
Pagrindinės priežastys:
Žindymas/maitinimas tuomet, kai kūdikis nenori. Dėl to valgymas kūdikiui pradeda sukelti nemalonius jutimus, ir jis pradeda atsisakyti valgyti.
Liga (ūmi ir/arba lėtinė).
Aplinkoje per šilta.
Duodamas vienarūšis maistas (pradėjus papildomai maitinti).
Į kūdikio maistą (pradėjus papildomai maitinti) dedama daugiau nei vienas arbatinis šaukštelis riebalų per dieną, maistas saldinamas.
Duodamas toks maistas, kurio pagal amžių kūdikis ar mažas vaikas negali pasisavinti.
Duodamas per karštas ar per šaltas maistas. Kūdikio patiekalų temperatūra turi būti apie 30-35°C, juk mamos pieno temperatūra yra jos kūno temperatūra – 36,6°C.
Nuolatinis nevalgumas, apetito stoka gali būti vienas iš įvairių ligų požymių. Tai gali nustatyti tik gydytojas. Tai natūralu, nes organizmui reikia jėgų kovoti su ligos sukėlėjais. Sveikstant apetitas pagerėja ir greičiau arba lėčiau tampa toks, koks buvo iki ligos. Klysta tie suaugusieji, kurie iš sergančio vaiko reikalauja daug valgyti. Tai tampa kančia visiems. Kyla klausimas – kam jos reikia?
Kas didina kūdikio apetitą?
Gera nuotaika, kai mama ir kiti šeimos nariai kūdikiui nuolat skiria daug dėmesio, kai suaugusieji po gimimo per kelias savaites perpranta kūdikio verksmo tonus ir pagal juos nustato, ko kūdikis prašo, ir patenkina jo norus.
Ar judėjimas apetitą mažina, ar didina?
Kūdikiui judėjimas – gyvybinis poreikis. Judėjimas lavina ir tobulina fiziškai ir protiškai, dėl to sveikas mažylis nuolat juda.
Mažasis pradėjo judėti ir įsčiose – tai žino kiekviena mama. Taigi šio malonumo jam negalima atimti. Kuo daugiau energijos atiduodama judant, tuo didesnis yra jos poreikis – judėjimas gerina apetitą. Juk fiziškai gerai padirbėjus norisi daugiau valgyti.
Jei norime, kad suaugęs žmogus numestų svorio, siūlome daugiau judėti. Vadinasi, daug judantis, mankštinamas kūdikis išeikvos daugiau kalorijų ir nepriaugs daug svorio… Gal nevalgų kūdikį mažiau judinti?
Valgiam ir nevalgiam kūdikiui, ir bet kurio amžiaus vaikui būtina leisti judėti tiek, kiek jis nori ir visaip skatinti norą judėti.
Nuo 2-3 mėnesių valgus ir nevalgus kūdikis turi būti masažuojamas, mankštinamas tam, kad jis sparčiau tobulėtų. Jis turi būti aprengtas taip, kad drabužėliai nevaržytų judesių. Visi šeimos nariai turi ugdyti kūdikio norą judėti – jį užiminėdami žaidimais, kurie yra susiję su judėjimu.
Kada verta daryti tyrimus ir kokius, jei kūdikis nevalgus?
Kai manoma, kad kūdikis ar bet kurio amžiaus vaikas mažiau valgo, dera pasikonsultuoti su jo gydytoju. Jis, įvertinęs konkretaus mažylio fizinį augimą, pasakys, ką ir kaip reikia ar nereikia daryti. Normalu, kad antraisiais gyvenimo metais vaikas valgo mažiau nei pirmaisiais.
Ar bandyti sužadinti kūdikio apetitą vitaminais ir papildais? Kokiais?
Kūdikiams ir vaikams nėra tokių vitaminų ir maisto papildų, kuriais būtų galima įtakoti apetitą. Žmogaus organizmas iš karos į kartą yra įpratęs visas jam reikalingas medžiagas pasisavinti iš maisto. Todėl valgytojas, priklausomai nuo jo amžiaus, nuolat turi gauti maisto, kurį jis sugeba pasisavinti. Geriausias apetito sužadintojas yra teisingas mažylio maitinimas.
Ar gardinti maistą (saldinti, sūdyti), jei kūdikis nevalgo? Pavyzdžiui, jis nevalgo pieniškos košės, jei ji nepasaldinta, o kai pasaldini – valgo. Ką patariate?
Jokio kūdikio maisto nereikia papildomai saldinti ir sūdyti. Tai žino visos mamos. Mažyliui užtenka angliavandenių (saldumynų) tiek, kiek yra tuose maisto produktuose, iš kurių pagamintais patiekalais jis yra maitinamas. Prie saldaus skonio, (pvz., cukraus), ir sūraus (pvz., druskos) pripratina suaugusieji. Kūdikis išmoks pajusti tikrąjį kiekvieno patiekalo skonį tik tuomet, kai jis nebus suaugusiųjų iškreipiamas saldymu arba sūdymu, arba prieskoniais, dažniausiai skirtais suaugusiesiems.
Angliavandenių perteklius veda prie viršsvorio, o tai kūdikiui nenaudinga, nes trukdo jam judėti, tobulėti. Todėl „truks plyš“ bet kokiu būdu „sukišti“ vaikui bet kokį patiekalą yra tiesiog jo skriaudimas. Patariu jokių mažojo patiekalų nesaldinti, nesūdyti – mažojo neskriausti, leisti jam būti pačiu savimi. Jei mažasis nevalgo vieno patiekalo, suvalgys kitą.
Kiek valandų gali kūdikis išbūti nevalgęs, ir tai jam nekenkia? Yra kūdikių, kurie neprašo valgyti – gali praeiti 5-6 valandos, ir jie neišalksta. Ką daryti – žadinti, kad pavalgytų?
Gimęs naujagimis per 4-6 savaites nusistato tik jam būdingą valgymo dažnio ritmą. Normalu, kad vieną parą jis prašys valgyti dažniau, kitą – rečiau. Tarkime, vieną parą kūdikis gali norėti valgyti 9 kartus, kitą parą 7 kartus. Dauguma kūdikių kol jiems sukanka 6-7 mėn., prašo valgyti 6-7 kartus per parą, kas 3,5-4 val.
Normalu, kad kūdikis valgymo laiką pramiega 30-60 min. arba tiek pat laiko atsibunda anksčiau ir paprašo valgyti. Jei pramiegojo valgymo laiką, jaudintis neverta – prabudęs valgys geriau. Valgymui kūdikio nereikia žadinti.
Yra kūdikių, kurie naktį gali išmiegoti ir 6 val. neprašydami valgyti.
Kiekviena mama turi būti pastabi ir nuovoki – jei kūdikis atrodo gerai, yra linksmas, jaudintis dėl to, kad pramiegojo pasirinktą valgymo laiką arba atsibudo anksčiau, tikrai neverta. Tačiau jei kyla abejonių dėl kūdikio savijautos, dera pasikonsultuoti su mažylio gydytoju. Baigiantiems pirmiesiems gyvenimo metams dauguma kūdikių valgo 5 kartus per parą.
Tarp jų yra mėgstančių valgyti ir naktį.
Teko skaityti, kad jei gimė vangus kūdikis, kuris nenori valyti, o miega, reikia net ir naktį jį žadinti kas 2 valandas, kad valgytų. Ar tiesa?
Jei gimė vangus kūdikis, dažniausiai tai pastebima jau gimdymo skyriuje. Tuomet jo būklę įvertina gydytojai specialistai ir pradeda reikiamą gydymą. Jei grįžus į namus naujagimis pasidaro vangus, būtina nedelsiant pasikonsultuoti su vaiko gydytoju ir gydytoju neurologu. Tik jie, įvertinę konkretaus naujagimio būklę, gali pasakyti, ar reikia ką nors daryti. Tačiau, tai, kad naujagimis miega apie 20 val. per parą, nereiškia, kad jis yra vangus.
Gal yra kokių nors liaudiškų priemonių kūdikių apetitui sužadinti?
Deja, nėra. Vaistažolės daugelį amžių buvo liaudiški vaistai. Tačiau dabar priimta nuomonė, kad jokių vaistažolių arbatų kūdikiams nereikėtų duoti. Juk kiekvienoje vaistažolėje yra daug įvairių medžiagų, kurių veikimo mažylio organizme neįmanoma nuspėti.
Jei nevalgus kūdikis yra žindomas krūtimi, gal mamai valgyti ką nors, kas keltų kūdikio apetitą per pieną (šokoladą, saldainius, kad pienas būtų skanesnis)?
Į motinos pieną pereina įvairios medžiagos iš jos suvalgytų patiekalų. Pieno skonį pakeičia daug eterinių aliejų turintys produktai – česnakai, svogūnai. Dėl to mažylis gali žįsti nenoriai arba iš viso atsisakyti žįsti. Per didelis saldumynų kiekis motinos piene gali būti viena iš mažylio pilvo pūtimo priežasčių. Šokoladas, saldainiai ir kiti saldumynai, kuriuos suvalgo mama, kūdikio apetito nežadina.
Kaip apetitą veikia laukas, maudymasis, mankšta, masažas, plukdymas baseine?
Grynas oras, mankšta, masažas pagyvina medžiagų apykaitą, dėl to pagerėja apetitas. Kūdikio maudymas 2-3 kartus per savaitę (dažniau maudyti dabar nerekomenduojama) vakarais jo apetito neveikia. Dabar kūdikiai jokiuose baseinuose bei namų vonioje (kurią greitai „išauga“) nebeplukdomi. Įrodyta, kad po plukdymo pagerėjęs apetitas veda prie viršsvorio. Nuo lopšio įprotis daug valgyti gali likti visam gyvenimui.
Ar nevalgumas augant dingsta? Ar vis dėlto nevalgus kūdikis paskui tampa nevalgiu vaiku, ir vėliau – nevalgiu paaugliu?
Nėra jokių priemonių nustatyti, ar nevalgumas dings… Pranašystės yra tas pat, kaip vėjo gaudymas laukuose. Kai nustatoma nevalgumo priežastis, negalavimas išnyksta.
Ar jei kūdikis nevalgus, pateisinamos visos priemonės, pavyzdžiui, leisti kūdikiui žiūrėti reklamą, per tą laiką mechaniškai sukišti jam košę?
Jokie bandymai skatinti kūdikio ar bet kurio amžiaus vaiko apetitą yra nepateisinami. Mechaniškai kišamas maistas išugdo mažojo žmogaus pasišlykštėjimą valgiu. Vaikas pradeda kovoti atsisakydamas maisto. Pastebėjęs, kad jo nevalgymas veikia suaugusiuosius, jis greitai pajunta, kad turi galingą ginklą reguliuoti suaugusiųjų elgesį. Taip suaugusieji nuolat statomi „ant blakstienų“. Gaila, kad vis dar yra gaji mintis, kad storas, putlus kūdikis ar vaikas yra sveikas ir gražus. Storas vaikas yra nesveikas vaikas.
Dirbate daugybę metų su kūdikiais. Kokių dažniau pasitaiko – nevalgių ar per daug valgių, nuolat alkanų?
Dažniausiai yra valgančių tiek, kiek kiekvienam iš jų reikia. Per daug valgių, kaip nuolat alkanų pasitaiko beveik vienodai retai. Džiaugiuosi, kai tėvai leidžia kūdikiui, bet kurio amžiaus vaikui būti pačiu savimi, nematuoja vaiko apetito savo apetitu, neperlenkia lazdos sakydami „nieko nevalgo“, nes taip nebūna…
Geri patarimai
Kūdikis gali blogai žįsti krūtį, suvalgyti mažiau, jei jam tarp žindymų duodamas čiulptukas. Kitais žodžiais tariant – čiulptukas gali sulėtinti kūdikio svorio priaugimą.
Didelė klaida siūlyti vaikui mišinio, jei mama turi pieno. Pieno mišiniai yra gelbėjimosi šiaudas, kai neįmanoma žindyti.
Trečiąjį gyvenimo mėnesį 500 g priaugimas per 5 savaites yra mažai. Reikia ieškoti priežasties, kodėl svorio augimas sutriko.
Su kūdikio gydytoja dera išsamiai aptarti mažylio maitinimą. Gydytoja, atsižvelgdama į konkrečias aplinkybes, pakoreguos maitinimą. Trečiąjį gyvenimo mėnesį kūdikis gali priaugti mažiau svorio, jei pirmuosius gyvenimo mėnesius priaugo po 800-1000 g.
Išimties tvarka, kai kūdikiui sukanka 4 mėnesiai, galima pradėti duoti daržovių košės, pagamintos su motinos pienu arba pieno mišiniu. Ją, kaip ir kiekvieną naują maistą, reikia įvesti palaipsniui. Košės nereikia sūdyti ir saldinti.
Valgumą mažina bloga žindymo ar maitinimo iš puoduko ar buteliuko technika, pavyzdžiui, kai kūdikis neapžioja tamsaus laukelio apie spenelį, o žinda tik spenelį, puodukas yra užverčiamas taip, kad kūdikis nespėja ryti – springsta, arba žinduke yra per maža ar per didelė skylė.
Vitamino D perdozavimas gali būti viena iš apetito netekimo priežasčių. Profilaktinės ir gydomosios vitamino D dozės apetito neveikia.
Konsultavo docentas Algimantas Vingras
„Mamos žurnalas“
