Žindymo konsultantai sutaria – pirmosios žindymo savaitės yra pačios svarbiausios. Jei mama atsilaikys, – žindys ilgai ir sklandžiai. Atsakome į dažniausius pirmą mėnesį kylančius klausimus.
PATRAUKIA IR MIEGA
Kūdikis gimė nedidelio svorio, 2 700 g, todėl išleisdami iš gimdymo namų liepė žindyti kas 2 valandas. Kaip tai padaryti, jei pažadintas kūdikis nenori imti krūties, arba, jei ima, tai po kelių patraukimų vėl užmiega?
Net ir labai maži ar net neišnešioti kūdikėliai sugeba pavalgyti iš krūties, pasisotinti, auginti svorį ir stiprėti kasdien, jei jie giliai asimetriškai (iš apačios) apžioja krūtį. Taip mažylis gali ryti pieną dideliais gurkšniais ir dėl to neužmigti prie krūties, o aktyviai ją tuštinti. Esant negiliam apžiojimui, vaikutis, iš esmės, yra apžiojęs tik spenelį, dėl ko gauna pieną lašais, kuriuos dar ir sunku traukti. Toks lėtas ir sunkus žindimas vargina, ir dažnas naujagimis ima tiesiog snausti. Tad reikia siekti gilaus asimetriško apžiojimo ir žindyti pagal mažylio prašymą, bet ne rečiau nei kas 2–3 val. dieną bei kas 3–4 val. naktį, skaičiuojant tarp dviejų maitinimų pradžių. Verta pasitikrinti liežuvio pasaitėlį, nes net esant giliam apžiojimui „prisegtas liežuvis“ greitai pavargsta, vakuumas silpnėja ir krūtis tuštinama lėtai bei ne iki galo.
LABAI MAŽAI PRIAUGA
Per savaitę kūdikis priaugo vos 100 g, nepasiekė dar gimimo svorio, bet pediatrė liepė toliau maitinti pienu, tik nusitraukti ir patikrinti, kiek jo yra. Pavyko nusitraukti 40 ml iš vienos krūties, ar to pakanka? Ar nevertėtų pasiskolinti ar išsinuomoti svarstyklių, jei svoris taip mažai didėja?
Žindomi kūdikiai gali prarasti iki 10 proc. savo svorio per kelias dienas po gimimo, o po to turi prasidėti svorio augimas. Geriausia, kad gimimo svoris būtų atgautas per 7–10 dienų po gimimo, vėliausiai – 14 parą. Priešingu atveju turi būti nedelsiant skiriamas papildomas maitinimas, idealiausia – mamos ištrauktu pienu, jei jo nepavyksta surinkti, – donoriniu pienu, o jei tokio nėra, – mišiniu. Rankomis ar pientraukiu ištraukto pieno kiekis parodo tik tai, kiek sugebama iš krūties ištraukti mechaniškai, iš esmės – per prievartą, nes tai nėra įprastas dalykas mamos kūnui, užtat giliai ir asimetriškai krūtį apžiojęs kūdikis pieno gaus visada daugiau. Pasiskolintos svarstyklės čia nelabai padės, nes jos tik fiksuoja svorį, bet nesprendžia negilaus apžiojimo ir pieno trūkumo problemos. Tokiu atveju tikslinga kreiptis profesionalios žindymo konsultacijos, kurios metu bus įvertintas ir koreguotas apžiojimas, sudarytas individualus laktacijos atstatymo planas.
KIEK TURI PRIAUGTI PER MĖNESĮ
Randame skirtingų nuomonių apie pirmo mėnesio svorio priaugimą – vienur rašo, kad skaičiuojama nuo gimimo svorio, kitur – kad skaičiuojama nuo mažiausio nukritusio svorio. Jei naujagimis priaugo 300 g nuo gimimo svorio (bet 550 g nuo žemiausio svorio), ar tai normalu? Gal jau maitinti papildomai?
Pirmojo mėnesio svorio priaugimas vienareikšmiškai skaičiuojamas TIK nuo mažiausio žinomo po gimimo svorio, nes prarasto po gimimo svorio kūdikiui niekas „į kišenę“ neįdeda, visus iki vieno prarastus gramus reikia priaugti iš naujo pačiam iš gaunamo pieno. Tad skaičiuojama tik taip: jei vaikutis gimė 3500 g, jei mažiausias žinomas svoris po gimimo yra 3300 g, o pirmojo mėnesio pabaigoje mažylis sveria 4200 g, tai bendras svorio prieaugis bus 4200 – 3300 = 900 g.
Kartais tėvai net nežino, koks buvo mažylio mažiausias svoris po gimimo, nes, grįžus iš ligoninės namo, svoris krenta toliau (jei žindoma neefektyviai ar pagal valandas ir pan.). Tokiu atveju pasvėrus po mėnesio ir sužinojus, kad prieaugis yra mažokas, verta mintyse prisiminti visus faktus, kokia buvo žindymo pradžia, kaip keitėsi vystyklų sunaudojimo situacija ir pasitarti su žindymo konsultante dėl žindymo efektyvumo ir galimų klaidų taisymo.
Pati apatinė svorio prieaugio pirmaisiais mėnesiais riba yra 500 g, tačiau tokiu atveju būtina vertinti apžiojimą (ar gilus ir asimetriškas), ar nėra „prisegto liežuvio“, ar mažylis sveikas ir nesirgo, ar naudojamas čiulptukas, ar žindoma pagal naujagimio prašymą, bet ne per retai, ar žindoma naktį, ar pasiūloma kita krūtis, jei pirmos akivaizdžiai neužteko ir pan. Ir tik tuomet sprendžiama, ar užtenka tik apžiojimo/žindymo korekcijų, ar jau reikia ir primaitinimo.
SPENELIAI NUŽUDYTI
Kūdikis noris krūties kas valandą, bet patraukia ir užsnūsta, o spenelio nepaleidžia iš burnos. Speneliai sutrūkinėję, skausmingi, vos tveriu iš skausmo. Kaip juos užsigydyti, jei taip dažnai žindau? Nes jie net nespėja normaliai apdžiūti, kai vėl reikia žindyti.
Šis klausimas – tai pirmojo klausimo variacija, kuomet kūdikis negiliai apžiojęs krūtį bando gauti pieno čiulpdamas tik spenelį. Tokiu atveju dantenos suspaudžia spenelį ir jį žaloja, o pienas išgaunamas vos po lašelį, ir kuo labiau kūdikis spaudžia, tuo lėčiau valgo, kuo lėčiau valgo, tuo ilgiau valgo, kuo ilgiau taip valgo, – tuo labiau žalojamas spenelis. Užsisuka ydingas ratas, kai mamai labai skauda spenelius, o mažylis labai neefektyviai ir ilgai valgo. Būtina koreguoti apžiojimą tol, kol neskaudės žindant. Taip pat būtinai turi būti įvertinti liežuvio ir lūpų pasaitėliai.
KAIP SUPRASTI, AR PAKANKA PIENO
Pediatrė pasakojo, kad į jos kabinetą patenka kūdikiai, kurie per pirmąjį mėnesį ne tik kad nepriauga, bet net numeta svorio, nors mamos sako, kad šlapinasi, tuštinasi, nerėkia, pavalgo ir miega, pavalgo ir miega. Kaip tada suprasti, ar pakanka pieno? Juk sakoma, kad nepakanka tada, kai nebesišlapina…
Pirmomis gyvenimo savaitėmis kūdikiai išties dažniausiai tik valgo, šlapinasi/tuštinasi ir daug miega. Būdravimas yra gana trumpas, nauja aplinka mažylis domimasi mažai, tad tėvams kartais sudėtinga suprasti, kad kažkas negerai dėl žindymo. Tiesa, kad pienas didžiąja dalimi yra vanduo, tad jei jo nepakanka, tuomet kūdikis retai šlapinasi. Tačiau viską reikia vertinti bendrame kontekste.
Gimęs kūdikis per 24 val. turi pasituštinti mekonijumi ir bent kartą pasišlapinti.
Iki 3–5 paros (tikrojo pieno atėjimo) jis gali šlapintis po kelis kartus per dieną, šviesiu šlapimu, jame gali būti šlapimo druskos kristalų (oranžinės ar ryškiai raudonos spalvos liekanų vystykle), gali tuštintis bent kartą per parą šviesiomis išmatomis ir jos vis labiau šviesėja (tamsiai žalios, po to rudos ir pan.), gali būti gelta.
Atėjus tikrajam pienui (vėliausiai iki 5–6 paros), išmatos tampa maždaug garstyčių spalvos ir konsistencijos, gali būti su grūdeliais, šlapimas skaidrus, beveik bespalvis, be jokių kristalų, gelta pradeda mažėti.
7–10 parą atgaunamas gimimo svoris (mažylis atgauna žandukus, ima pilnėti šlaunytės, rankytės, pilvukas), šlapinamasi tikrai gausiai ir beveik be spalvos (jau daugiau kaip 10 kartų per parą, dažniausiai – net iki 20), tuštinamasi vos ne kiekvieno maitinimo metu, išmatų spalva geltonos gamos, su ar be grūdelių.
Jei po 2 gyvenimo savaičių išmetama tikrai daug vienkartinių vystyklų (10 ir daugiau per parą po 10 gyvenimo paros), geltos neliko, o mažylis guvus, laimingas, aktyviai prašo krūties bent kas 2–4 val. pats, valgo godžiai, aiškiai girdėti rijami gurkšniai, pavalgęs dažniausiai užmiega (jei nekankina pilvuko skausmai), akivaizdžiai putlėja, o kasdien dėvimi drabužėliai ima „trauktis“, – jis tikrai auga, ir jo svoris didėja. Jei kyla nors mažiausių abejonių, visada reikėtų rasti galimybę pasverti mažylį ir pasitarti su žindymo konsultante dėl efektyvaus žindymo ir laktacijos skatinimo, jei to reikia.
AR SVERTI PRIEŠ IR PO MAITINIMO
Kokiais atvejais rekomenduojate pirmąjį mėnesį sverti prieš ir po maitinimo?
Tokią rekomendaciją iš gydytojų gauna tėvai, kuriuos išleidžia iš ligoninės su žindomu ankstuku. Realiai žindimo efektyvumas vertinamas ne pagal svėrimo rezultatą prieš ir po maitinimo, o pagal tai, kaip vaikutis apžioja krūtį, ar aiškiai girdimi dideli pieno gurkšniai, kai krūtis atleidžia pieną, ar pakankamai greitai mažylis pasisotina ir užmiega sotus ir atsipalaidavęs, kaip auga sunaudotų vystyklų kalnas.
Jei labai norisi sverti, geriau tai daryti tuo pačiu paros metu ir kartą per kelias paras, o ne kasdien prieš ir po maitinimo, nes toks vertinimo būdas yra labai neinformatyvus, jei vertinamas tik šis rodiklis, o ne visa žindymo vertinimo rodiklių visuma.
Išimtiniais atvejais rekomenduojama daryti tokius prieš ir po maitinimo svėrimus, kai reikia sužinoti reikiamą primaitinimo kiekį, kad nustotų kristi ir greičiau priaugtų kūdikio svoris. Tada sveriama prieš ir po visų vienos paros maitinimų ir tuomet nustatomas būtinas primaitinimo kiekis, jei to reikia.
* IBCLC laikosi profesinio elgesio kodekso ir jai už šį straipsnį nėra sumokėta nei paties žurnalo, nei bet kokių jame besireklamuojančių kompanijų.
„Mamos žurnalas“
