Kasdienės žindymo situacijos ir klasikinės klaidos

Jūratės Čiakienės nuotr.16

Jūratės Čiakienės nuotr. www.fotojurate.lt

KAMUOLIUKAS, KURS IŠKART NORI VALGYTI

Per kiek laiko po padėjimo ant krūtinės (iškart po gimdymo) naujagimis pradeda žįsti krūtį? Ar padėti vaikučiui ir įkišti jam į burnytę spenelį, ar leisti pačiam ieškoti ir apžioti?

Stebuklas, kad mažas kamuoliukas, kurį ką tik uždėjo mamai ant krūtinės, jau nori valgyti ir ieško spenelio. Kiekvienas vaikutis kitokio temperamento, kitaip jaučiasi po gimdymo (vienas gimė lengviau, kitas – sunkiau), todėl pirmiausia reikia uždėti ant krūtinės ir palaukti.

Naujagimis pagulės, pailsės, tada pradės sukinėti galvytę, nes užuos skaniausią pienelio kvapą. Galų gale kvapas jį taip apsvaigins, kad vaikiukas pradės kilnoti nosytę, muistytis, čepsėti lūpytėmis, ir – nuostabiausia – jos artės prie spenelio. Naujagimis nepradės žįsti mamos pilvo, jis atkakliai ieškos (ir ras) pieno šaltinėlį. Bet kartais po sunkaus ir ilgo gimdymo mažylis gali būti nuvargęs, o gal gimė mažesnio svorio ar silpnesnis. Tada jam reikia padėti – kilstelėti arčiau spenelio, kad lūpytės būtų visai šalia. Galima išspausti priešpienio lašiuką vaikučiui ant lūpų, tada jis skaniai laižysis, energingiau ieškos spenelio. Kodėl taip sureikšminami tie pirmieji lašiukai? Visi žinome, kad priešpienis – didelis antikūnų šaltinis. Tai tarsi pirmoji apsauga nuo visokiausių mikrobų, ligų. Kai buvo ištirta priešpienio galia, naujagimiai buvo pradėti dėti gimdyvėms ant krūtinių, kad vaikutis apsisėtų mamos mirkoflora ir gautų pirmuosius priešpienio lašus, o kartu – ir galingą ginklą kautis su mikrobais.

MASTITAS AR NE

Ar kiekvienas krūties „užsidegimas“ yra mastitas? Ar žindyti susirgus mastitu, karščiuojant?

Jei kiekvieną krūties paraudimą laikytume mastitu, tai nebūtų nesirgusios ir neoperuotos moters. Savo praktikoje konsultavau apie 6000 moterų, kurios turėjo krūtų problemų po gimdymo, ir tik vienai jų buvo tikras mastitas. Iš tikrųjų mastitas nėra dažna liga, operuojama tikrai retai. Kas gi tas mastitas? Tai krūties uždegimas, kai infekcija per spenelį patenka į pieno liaukas.

Gerokai dažnesnė (pasitaikanti vos ne kiekvienai) yra pieno stazė, kai krūtis atrodo karšta, paraudusi, ištinusi, gumbuota. Moters pieno liaukos – kaip ir pirštų antspaudai ar akių rainelės – kiekvienos skirtingos. Latakėliai, kuriais teka pienas, nėra tiesūs kaip smuiko stygos. Jie – tai susiaurėjančios ir praplatėjančios vagelės Jei viename tokių susiaurėjimų užstringa riebesnio pieno lašelis, susidaro pieno stazė.

Kai krūtis ištinsta, tampa karšta, skaudi, pirmoji pagalba – šiluma prieš maitinimą ir šaltis po maitinimo. Prieš maitinimą reikėtų krūtį palaikyti šiltai – uždėti šiltame vandenyje suvilgytą rankšluostį (tik nedėti ant spenelio). Žindant reikia pasirinkti tokią pozą, kad vaikučio apatinis žandikaulis atsirastų po skaudžia vieta. Po maitinimo pusvalandį reikia „degančią“ krūtį šaldyti. Tinka ledas ar sušaldyta skardinė gėrimo, tik reikia įsukti į rankšluostį, nedėti ledo tiesiai ant odos. Po to – iki kito maitinimo – reikėtų ant krūties uždėti kompresą. Čia įvairovė labai didelė – tinka bulvių tarkiai, kopūsto lapai, patepti medumi (tik reikia išpjauti baltą kopūsto šerdį). Ant kompreso viršaus reikia uždėti polietileno, o po 2 valandų kompresą nuimti. Tik jokiu būdu negalima kompreso dėti ant spenelio. Galima keptuvėje pašildyti druskos, ją supilti į drobinį maišelį ar kojinę ir dėti ant skaudamos krūties. Visada nuėmus kompresą krūtį reikia kruopščiai nuplauti. Jei po gimdymo jau praėjo 6 savaitės, ir moteris gali maudytis vonioje, galima tarp maitinimų pagulėti šiltame vandenyje – šiluma atpalaiduoja latakėlius ir pienukas lengviau išteka.

Masažo (kaip įprasta manyti) „užsidegusiai“ krūčiai nereikia, nebent švelnaus glostymo spenelio link. Masažuojant galima sutraiškyti gležnas pieno liaukutes. Deja, tenka išklausyti istorijų, kaip moterys taip masažavo krūtis, jog nuo jų… nusinėrė oda.

Pagrindinis vaistas, atsiradus pieno stazei – jį iščiulpti, todėl net jei pakilo temperatūra (iki 39°C) žindyti ne tik kad galima, bet ir būtina.

Kraštutiniu atveju galima paprašyti, kad pieną savo burna ištrauktų vyras.

AR DAUG GERTI

Ar tiesa, kad po gimdymo reikia daug gerti, kad atsirastų pieno? Jei taip –kiek?

Tikrai nereikia neštis į gimdymo namus „tetrapakų“, stiklainių, butelių su skysčiais. Ankstesniais laikais užsukę į moterų pogimdymines palatas matydavome ant palangių net išrikiuotus trilitrinius stiklainius (dabar yra modernesnių tarų, bet skysčio kiekiai liko tokie patys). Jei moteris po gimdymo be saiko gers, krūtys sutins, jas pradės veržti, tempti, skaudėti. Ir krūtyse bus ne pieno jūros, o jos paprasčiausiai ištins nuo suplūdusio skysčio ir kraujo.

Gimdymo namuose (kuriuose praleidžiamos 1-3 dienos) moteris gauna 1-1,2 litrus skysčių per dieną, tiek visiškai pakanka, nes pirmomis dienomis krūtys gamina tik priešpienį – o jo kiekis labai mažas. Tik pirmos savaitės po gimdymo pabaigoje moteris gali išgerti 2-2,5 litrus skysčių. Poreikis gerti atsiranda natūraliai – gaminasi pienas, ir moterį pradeda troškinti. Neįsiklausius į tą natūralų troškinimo jausmą ir nuo pat pirmos dienos geriant daug skysčių, labai apkraunamos ne tik krūtys, bet ir inkstai.

KĄ DARYTI, KAD APŽIOTŲ

Jei naujagimį pridedi prie krūties, o jis guli užsičiaupęs, ar galima pražiodyti jo burnytę ir įkišti spenelį?

Tai dažna mamų klaida – jos stengiasi įkišti spenelį naujagimiui į burnytę. Tuomet nenustebkite, jei ta maža burnytė labai skaudžiai susičiaups ir net sužeis spenelį. Reikia kantriai laukti, kol vaikutis pats plačiai išsižios ir apžios spenelį. Tačiau ką daryti, jei jis net neketina žiotis? Čia pasitarnaus maža gudrybė – reikia priglausti kūdikį prie krūties, kad užuostų pienelio kvapą. Po kurio laiko jis pradės čepsėti ir šiek tiek prasižios.

Tada reikia priartinti prie spenelio, o kai jau žiojasi – atitraukti. Taip „paerzinti“ kelis kartus, o tada, patikėkite, mažylis padarys didelį AM ir plačiai, giliai apžios spenelį bei pradės godžiai žįsti. Tik stebėkite, kad apžiotų teisingai (apatinė lūpa turi būti ne užsilenkusi į vidų, o atsilenkusi į išorę).

SPENELIŲ GRŪDINIMAS

pozos

Jūratės Čiakienės nuotr. www.fotojurate.lt

Sakoma, kad jau nėštumo metu reikia grūdinti spenelius, visaip juos tampyti, trinti, kad paskui nesuskilinėtų. Kaip tai daryti ir kiek laiko?

Jei speneliai labai plokšti ar net įdubę, jau nėštumo metu reikėtų nusipirkti spenelių korektorių ir spenelius treniruoti. Tačiau kažkaip specialiai „paveikinėti“ normalių spenelių tikrai nereikia. Krūtims visiškai pakanka oro vonių ir kontrastinio dušo (švelnaus, ne drastiško, ne nukreipto galinga srove, ne ledinio-verdančio, o vėsesnio-šiltesnio). Oro vonios irgi neturėtų būti kažkokios alinančios – tiesiog pabūkite vakare be liemenėlės, geriau prie atviro lango (žinoma, šiltuoju metų laiku), tegul krūtis paglosto vakaro vėsa. Kitokios liaudyje sklandančios „grūdinimo“ priemonės gali spenelius sužaloti. Tenka išklausyti įvairių istorijų, štai viena „narsuolė“ spenelius nėštumo metu trynė su pemza, o kita įsidėdavo į liemenėlės kaušelius puodų šveistukus. Rezultatas – nusinėrusi spenelių oda, skausmas, infekcijos pavojus. Nereikia spenelių trinti net šiurkščiu rankšluosčiu (nebent labai švelniai), nes speneliai yra susiję su gimda – jei maigysite, sukinėsite, trinsite spenelius, galite sukelti gimdos susitraukimus.

ŽINDYMAS IR LIEMENĖLĖ

Ar žindant būtina dėvėti liemenėlę? Jei taip – ar tik dieną, ar ir naktį?

Liemenėlė žindant būtina, jau vien dėl to, kad baigus žindymą krūtys išliktų gražios formos. Be liemenėlės krūtys nusvyra, ir esant spaudimui žemyn teka pienas. Reikia tokios liemenėlės, kuri gerai pakeltų krūtinę – plačiomis tvirtomis petnešėlėmis, tinkamo dydžio, žinoma – natūralaus pluošto, geriausia medvilninė, kad galima būtų išskalbti labai aukštoje temperatūroje (o dar geriau – pavirinti, nes tik tokioje temperatūroje pasišalina pieno rūgštis). Į liemenėlę reikėtų įsidėti įdėkliukus, tik ieškokite tokių, kurie neturi polietileno sluoksnio. Jei įdėkliukas nepraleidžia oro, speneliai nekvėpuoja, išburksta, sudrėksta ir tampa labai pažeidžiami. Medžiaginių įdėkliukų turėkite daug, juos dažnai keiskite ir skalbkite. Nešvarus, primirkęs, „sukepęs“ įdėkliukas duos ne naudos, o žalos.

Jei krūtinė nedidelė, naktį galima miegoti ir be liemenėlės, tačiau toms, kurių krūtys didelės, rekomenduojame liemenėlę ir naktį (miegant, jei krūtis didelė, ją galima nuspausti, nugulti, tada užsispaudžia pieno latakėliai, gali prasidėti pieno stazė). Ar miegate su liemenėle, ar be jos, ryte būtina krūtis ir vietą po krūtimis nusiplauti su muilu. Muilas turi būti be jokio kvapo, nes kūdikiai kvapams be galo jautrūs. Jei nusiprausite su kvapnia dušo žele, mažylis suks nosį nuo krūties tarsi sakydamas – „ne mano mamytė“.

KAIP SUPRASTI, AR PIENO GANA

Ką daryti, jei priešpienio – tik keli lašai? Ar naujagimiui jo pakanka?

Iš tikrųjų priešpienio per pirmąjį maitinimą naujagimiui pakanka vos kelių lašų: jei naujagimis sveria iki 3,5 kg – jam pakanka 3 ml, o jei sveria 3,5-5 kg – pakas 5 ml. Ir nuo tokio kiekio naujagimis sočiai pavalgo! Žinoma, kai išteka tik tie keli lašiukai, mamai topteli mintis – „nėra pieno!“.

Nesąmonė. Pienas ateis, kai jo reikės naujagimiui. Dabar jam reikia tų kelių lašiukų, todėl tiek ir tesigamina. Priešpienis be galo sotus, saldus, skalsus. Nereikia žiūrėti į kiekį, jo kokybė – unikali. Didžiulę klaidą daro tos mamos ar personalas, kurie pirmą dieną jau kiša naujagimiui mišinio.

O taip tikrai būna, ir net naujagimiams palankiose ligoninėse. Nors ten visi – nuo direktoriaus iki valytojos – turi būti apmokyti žindymo subtilybių, pasigirsta pasakojimų, kad jau pirmomis dienomis naujagimiai primaitinami mišiniais. O juk būna tokių naujagimių, kuriems pakanka vos vieno karto paragauti mišinio per žinduką ir jie nebeima krūties… Pirmą kartą gimdžiusioms moterims pienas „ateina“ antros paros pabaigoje-trečią parą.

Pakartotinai gimdančioms pienas pasirodo anksčiau – pirmos paros pabaigoje. Reikia pienuko išlaukti, o ne duoti mišinio.

MAITINIMAS PIRMOMIS DIENOMIS

Kaip užsukti patogų, sklandų žindymo ratą dar būnant gimdymo namuose? Pasiklausius pasakojimų atrodo, kad tai neįmanoma.

Pirmiausia reikia tvirtai nusistatyti, kad tikrai maitinsite – jokių abejonių.

Jau būnant palatoje, reikia susirasti patogiausią sau ir naujagimiui žindymo padėtį. Labai padeda žindymo pagalvės, kuriomis galima patogiai pasiramstyti. Gulint šonu reikėtų, kad galva būtų ant pagalvės, o petys ir ranka – žemiau, ne ant pagalvės (tada taip neįsitempia kaklas, nepaskausta rankos). Pirmomis dienomis reikia maitinti iš abiejų krūtų po 15 min. Pamaitinus iš vienos krūties reikėtų leisti mažyliui atsirūgti, tada duoti kitą krūtį. Jei vaikutis valgo „mandagiai“ (negodžiai, tolygiai, nepriryja oro), galima ir neatrauginti. Nebūtina leisti atsirūgti ir po naktinių maitinimų.

Mažylį, kuris gimė iki 3 kg svorio, reikėtų maitinimams žadinti kas 2 valandas. Tik kartą per naktį gali būti pertrauka, trunkanti 4 valandas (bet ne daugiau). Dieną tokių ilgų pertraukų nereikia. Kartais girdžiu, kaip tėvai giriasi, kad jų naujagimis „miega visą naktį“. Tai nieko gero – reikia žadinti ir pamaitinti.

Reikia suvokti, kad čiulpti moka visi naujagimiai, o žįsti reikia išmokti. Naujagimio kramtomieji raumenukai dar labai silpni, o darbą reikia atlikti didžiulį – ir stipriai patraukti, ir dar nuryti. Todėl mažiukas greitai pavargsta, užsnūsta. Būna tik atsigėręs, bet iš nuovargio jau miega. Jei paliksime jį miegoti kelias valandas, nepriaugs svorio, bus nusilpęs. Jei greitai užmigo vos patraukęs, tai prabudusį po valandos reikėtų dėti prie tos pačios krūties.

Po savaitės maitinimo ritmas po truputį nusistovi, pieno daugėja, tad reikia maitinti kiekvieną maitinimą iš kitos krūties. Kodėl? Kad vaikutis gautų visą pieno paletę, paragautų visų skonių. Juk pirminis pienas – skystesnis, jame daugiau angliavandenių (kaip sakoma, atsigėrimui), vėlesnis pienas – daug riebesnis, skanesnis, tai jau valgymui. Jei duosime po truputį iš abiejų krūtų, vaikutis tik gers, o taip ir neparagaus to sotaus ir riebaus vėlesnio pieno.

KLASIKINĖS KLAIDOS

Kokios dažniausios žindymo klaidos?

Tikriausiai didžiausia klaida, kai moterys klauso aplinkinių nusišnekėjimų. Populiariausi tokių: „Mūsų giminėje visos moterys nepieningos, tad ir tu neturėsi pieno“, „Tavo krūtys mažos, pieno nebus“, „Būtinai reikia nusitraukti pieną ir pažiūrėti, kiek jo turi“. Tokie mitai moterį išderina, suteikia nepasitikėjimo ir ji, atsiradus mažiausiai kliūčiai, nuleidžia rankas.

Dėl nusitraukinėjimo – tai seniai paneigtas dalykas. Likęs krūtyse pienukas yra saugus, jis – geriausioje talpykloje, tikrai nesurūgs, nesuges. Jei norite palinkėti jaunai mamai blogo, tai palinkėkite jai nusitraukinėti… Žinoma, vyresnės kartos žmonėms tai sunku suvokti. Aš pati kadaise pamaitinusi savo sūnų nusitraukinėdavau, nes taip buvo liepiama. Dabar įrodyta, kad pieno gaminasi tiek, kiek reikia kūdikiui. Jei jo nutraukiame po maitinimo, vadinasi, kitą kartą jo pasigamins daugiau, teks vėl nutraukti, ir taip be galo.

AR PIENO GANA?

Kaip sužinoti, ar pieno pakanka? Ką daryti, jei kūdikis žinda, dirba prie krūties, o svoris labai lėtai auga arba neauga?

Norint įsitikinti, ar kūdikiui pakanka pieno, svarstyklių nereikia. Svarbu, kad kūdikis bet 6 kartus per parą pasišlapintų – tai ženklas, kad jam pieno pakanka. Jei sauskelnės lengvutės, jose – tik keli lašiukai, tie lašiukai tamsūs – pieno trūksta. Tuštinimasis nėra toks svarbus rodiklis, nes žindomi kūdikiai taip gerai pasisavina mamos pieną, jog gali tuštintis tik kartą per 9 paras (ir jiems nebūna vidurių užkietėjimo).

Viena iš pagrindinių neaugančio svorio priežasčių – prisegtas liežuvėlis, beje, dabar tokių atvejų kažkodėl labai daugėja.

Kartais mamos klausia, ar įmanoma savo pienu kūdikį permaitinti. Iš tikrųjų permaitinti galima nebent mišiniu, o motinos pieno vaikutis nepersivalgys.

Kūdikis kartais gali trumpam „netekti apetito“, pavyzdžiui, dėl karščio ar
mėnulio pilnaties, todėl, kai būna pilnatis, reikėtų užtraukti užuolaidas. Mamytės gali internete sužinoti, ir kada bus kokie nors mėnulio ar saulės užtemimai – šie irgi veikia kūdikius, tokiomis dienomis ar naktimis vaikutis gali blogiau valgyti ir prasčiau miegoti. Ir tai tikrai nereiškia, kad „trūksta pieno“ (apie ką mamos pirmiausia pagalvoja).

KĄ DARYTI, KAD PIENO PADAUGĖTŲ

Žinoma daug liaudiškų būdų pagausinti pieno gamybą. Ką Jūs rekomenduotumėte?

Pirmas patarimas – skysčių, kurie skatina pieno gamybą, gerkite ne litrais, o saikingai. Tinka juodoji arbata su pienu, morkų sultys su grietinėle. O kmynų arbatos, kurią žindančios moterys aukština (nes taip sako močiutės) reikėtų vengti, nes gali pūsti vaikučio pilvuką. Tinka valgyti saulėgrąžas, saulėgrąžų chalvą, bet nedideliais kiekiais – po 20-30 g per dieną. Pienu mamai nereikėtų piktnaudžiauti, nes karvės pienas – stiprus alergenas ir gali kūdikiui sukelti alergiją.

PUČIA PILVUKĄ

Ką valgyti mamai, kad kūdikiui nepūstų pilvuko?

Bent iki 7 mėnesių žindančiai mamai reikėtų atsisakyti kefyro, o jei labai norisi šaltibarščių, kefyrą keisti rūgpieniu. Skiriasi šių produktų bakterijos, nuo kefyro bakterijų kūdikiams labiau pučia pilvukus.

Pieno produktus reikėtų šiek tiek apriboti ir išdėstyti – jei šiandien valgėte varškę, tai rytoj – jogurtą, poryt – minėtus šaltibarščius su rūgpieniu, užporyt – pieno kokteilį.

Iš uogų ir vaisių nepamainomi yra juodieji serbentai, braškės ir žemuogės. Jei žindymo periodas nesutampa su uogų sezonu, reikėtų jų užsišaldyti ir pasiruošti, kad kasdien galėtumėte suvalgyti po mažą saujelę. Ar vaikučiui tinka Jūsų valgomas maistas, reikia patikrinti iš pradžių suvalgant po labai nedaug. Vieną dieną suvalgykite 1 šaukštą uogų. Kūdikio neišbėrė, nepūtė pilvuko? Tada kitą dieną galima suvalgyti 2 šaukštus. Jaučiasi gerai? Trečią dieną jau pasimėgaukite puse stiklinės. Daugiau nereikia.

Mamos kiekvieną kūdikio verkimą linkusios „nurašyti“ pilvo pūtimui. Iš tikrųjų yra 3 neramesni kūdikystės etapai, kuriuos reikia žinoti: 7-10 diena po gimimo, 6-8 savaitės ir 3 mėnuo. Dienos metu kūdikis ramus, o vakare jo nuotaika subjūra, prasideda verksmai, neįmanoma nuraminti, imdamas krūtį pyksta, ją paleidžia, vėl griebia. Šie nerimo periodai jokio pavojaus sveikatai nekelia, ir, laimei, paprastai po kelių vakarų praeina.

SPENELIŲ BĖDOS

Kaip prižiūrėti jautrius spenelius?

Po maitinimo reikėtų ant spenelių palikti po lašiuką pieno, kad jis padengtų spenelius plonyte plėvele ir gydytų. Prieš maitinimą pieno likučius reikia nuplauti. Tarp maitinimų galima spenelius patepti šaltalankių aliejumi, kakavos sviestu, alavijų sultimis, tik šios labai karčios ir net nuplovus spenelius kūdikis gali raukytis. Antspenis – kraštutinė priemonė, nes jais naudojantis spenelių oda labai išdžiovinama. Vaistinėse yra tepalų, skirtų spenelių priežiūrai, kai kurių jų nereikia net nuplauti. Paprastai kiekviena moteris suranda jai labiausiai tinkamą spenelių priežiūros priemonę. Kad ir kaip skauda spenelius, reikia maitinti iš abiejų krūtų, galima praleisti nebent 1 maitinimą iš tos krūties, kurios spenelis skaudus, nes kitaip krūtis gali „užsidegti“.

Konsultavo akušerė Kristina Kirijenko

„Mamos žurnalas“

Related Posts


Žymos: , ,

Vienas atsiliepimas kategorijoje “Kasdienės žindymo situacijos ir klasikinės klaidos”

  1. 2016/11/23 at 19:35 #

    Man, kaip būsimai mamytei labai naudinga informacija. Puiku, kad pateikėt gan nemažą dalį žindymo situacijų.

Palikite atsiliepimą


− 6 = du

Kitos temos: