Kokia kraujo grupė geriausia

Sako, kad kraujas turi balsą, kuris pakužda išskirtiems giminaičiams, kad jie artimi. Sako, kad kraujas moka šaukti, ir parsikviečia į tėvynę paklydusius vaikus. Dar kraujas gali virti (kai supykstame) ir sustingti gyslose (kai išsigąstame). Krauju galima pasirašyti priesaikas.

Šį kartą kraują iš poetinių aukštumų truputėlį nuleisime ant žemės.

Pakalbėsime apie kraujo grupes ir rezus faktorių.

Kraujo grupės

Kraujas yra skystas organizmo audinys, kuris susideda iš ląstelinių elementų ir plazmos (sudėtingos sandaros skysčio). Ląsteliniai elementai – tai raudonieji kraujo kūneliai (eritrocitai), baltieji kraujo kūneliai (leukocitai) ir maži, netaisyklingos formos kraujo kūneliai, dalyvaujantys kraujo krešėjime (trombocitai). Kraujo paskirtis – palaikyti žmogaus gyvybę. Kraujas sudaro 6-7 proc. visos kūno masės.

Kraujo grupė – tai kraujo tipas, kurį lemia raudonųjų kraujo kūnelių apvalkaluose esantys ypatingi baltymai, vadinami antigenais. Žmogaus kraujo grupių sistemos yra dvi – ABO sistema ir rezus sistema (Rh).

Pagrindinės grupės pagal ABO sistemą yra keturios: pirmoji 0 (I), antroji A (II), trečioji B (III), ketvirtoji AB (IV).

Rh sistema gali būti Rh+ (rezus teigiama) arba Rh- (rezus neigiama).

Pirmoji, t.y. 0 (I) grupė yra „stipriausia“.

Tėvų ir vaikų kraujo grupės

Kraujo grupė ir Rh faktorius nustatomi naujagimiui ir tėvų pageidavimu įrašomi į gimusio vaiko dokumentus. Jei būtina į bet kokio žmogaus organizmą įpilti svetimo kraujo, tai kraujo grupė ir Rh faktorius yra nustatomi pakartotinai.

Tėvai dažnai klausia, ar vaikai paveldi tėvų kraujo grupes? Kodėl šeimoje gimsta vaikas, kurio kraujo grupė nesutampa su tėvų, pavyzdžiui, mamos kraujas III grupės, tėvo II, o vaiko – IV. Kaip tai suprasti? Kad ne tas tėvas?

Iš tikrųjų vaikai paveldi tėvų kraujo grupes, bet paveldėjimo mechanizmas yra sudėtingas. Viską lemia genų kombinacijos.

Genuose gali būti įvairios grupių kombinacijos.

Kraujo grupių paveldėjimo deriniai

  

Motinos kraujo grupė         Tėvo kraujo grupė	0 (I)	A (II)	B (III)	AB (IV)
0 (I)	0 (I)	0 (I), A(II)	0 (I), B (III)	A (II), B(III)
A (II)	0 (I), A (II)	0 (I), A (II)	0 (I), A (II), B (III), AB (IV)	A (II), B (III), AB (IV)
B (III)	0 (I), B (III)	0 (I), A (II), B (III), AB (IV)	0 (I), B (III)	A (II), B (III), AB (IV)
AB (IV)	A (II), B (III)	A (II), B (III), AB (IV)	A (II), B (III), AB (IV)	A (II), B (III), AB (IV)

Pagal kraujo grupę ne visuomet sprendžiama, kas vaiko tėvas.

Žvelgiant į lentelę matome, kad jei mamos ir tėvo kraujo grupė yra 0 (I) – tokių tėvų vaikai visuomet turės 0 (I) kraujo grupę.

Jei mamos kraujo grupė yra A (II), o tėvo 0 (I) – tai vaiko kraujo grupė gali būti 0 (I) arba A (II).

Jei mamos kraujo grupė B (III), o tėvo 0 (I) – tai vaiko kraujo grupė gali būti 0 (I) arba B (III).

Jei motinos kraujo grupė AB (IV), o tėvo 0 (I) – tai vaiko kraujo grupė gali būti A (II) arba B (III).

Tokiu pat principu, žinant kokios kraujo grupės yra mama ir tėvas, sužinoma kokią kraujo grupę vaikas gali paveldėti. Nustatant tėvystę genetikos centruose (dažniausiai kreipiasi vyrai ir uošvienės, nes moterys paprastai žino, kas yra vaiko tėvas), atliekami sudėtingesni tyrimai.

Vaiko kraujas gali būti ne tik kaip tėvų, bet ir kaip senelių, prosenelių ir proprosenelių. Pasirinkti genų kombinacijų neįmanoma. Iš kartos į kartą paveldimos vienokios ar kitokios savybės. Neįmanoma pasakyti, iš kurios kartos kas bus paveldėta ir kas ne.

Tėvų ir vaikų Rh faktoriai

Kaip kraujo grupė, taip ir Rh faktorius yra paveldimas.

Galimos įvairios paveldėjimo kombinacijos (žr. lentelę „Rezus faktoriaus paveldėjimo deriniai“

Rezus faktoriaus paveldėjimo deriniai

Motinos rezus faktorius     Tėvo rezus faktorius	Rh+	Rh-
Rh+	Rh+	Rh+, Rh-
Rh-	Rh+, Rh-	Rh-

Jei ir motinos, ir tėvo kraujas Rh+, tuomet vaikas paveldės tik Rh+.

Jei motinos kraujas Rh-, o tėvo Rh+, tai vaiko kraujas gali būti Rh+ arba Rh-.

Jei mamos kraujas Rh+, o tėčio Rh-, tai vaiko kraujas gali būti Rh+ arba Rh-.

Jei ir mamos, ir tėčio kraujas Rh-, tuomet vaiko kraujas bus tik Rh-.

„Geresnės“ ir „blogesnės“ grupės

Žmogaus kraujo grupės susiformavo jo, kaip gamtos dalies, kitimo – evoliucijos – eigoje. Kraujo grupių turi būti paisoma perpilant kraują. Turintys kraujo grupę 0 (I) ir Rh+ yra universalūs donorai visų kitų kraujo grupių Rh+ asmenims. Kraujo grupės paveldėjimas yra tik viena iš paveldėjimo dalelių. Dabar bandoma kai kurias žmogaus savybes sieti su kraujo grupėmis. Kol kas nėra mokslo tyrimais pagrįstų tyrimų, įrodžiusių, kad būtent tokias ar kitokias savybes lemia viena ar kita grupė.

Mokslas kol kasneįrodė, kad apie žmogaus sveikatą, savybes būtų galima spręsti pagal kraujo grupę. Būtų fantastiškai paprasta – nustačius kraujo grupę sužinoma viskas apie vieną ar kitą asmenybę. Turinčių tą pačią kraujo grupę skirtingų žmonių sveikata gali skirtis kaip diena nuo nakties…

Tad vienareikšmiškai galiu pasakyti – nėra nei „sveikiausios“ nei „nesveikiausios“ kraujo grupės.

Dietos pagal kraujo grupes

Šiuo metu asmeniškai netikiu dietomis pagal kraujo grupes, nes trūksta patikimų mokslinių tyrimų, įrodančių, kad tik dieta pagal kraujo grupę iš esmės pakeistų žmogaus gyvenimą. Žmogaus gyvenimą lemia labai daug veiksnių. Jeigu būtų taip paprasta, kad žmogus, valgydamas produktus, tinkamus savo kraujo grupei, taptų sveikuoliu, pasikeistų jo būdo, charakterio savybės, tuomet žmonija daug sutaupytų. Deja, taip nėra. Mokslas taip sparčiai vystosi, kad prognozuoti, kas bus ar nebus atrasta, yra neįmanoma. Dabar internete, spaudoje daug informacijos įvairiausiais klausimais – ne tik apie kraujo grupes ir dietas. Kitaip tariant, bet kuris turi galimybę paskelbti savo nuomonę, o skaitytojui dera sugebėti kritiškai informaciją įvertinti „įvairiais kampais“…

Kraujo perpylimas

Terminas „kraujo perpylimas“ yra vartojamas tuomet, kai žmogui yra įpilama kažkiek svetimo kraujo. „Kraujo perlypimas“ nereiškia, kad bus pakeistas visas žmogaus kraujas, tai neįmanoma.

Dabar visur Lietuvoje ir užsienyje perpilamas tik tos pačios grupės ir Rh faktoriaus kraujas. Kraujas iš donorų imamas juos patikrinus, ar jie nėra užsikrėtę hepatito B ir C virusais, AIDS ir kitomis ligomis. Kraujas perpilamas labai atidžiai: prieš perpylimą yra patikrinama tiek gaunančiojo kraujo grupė ir rezus priklausomybė, tiek donoro kraujo ir ar donoro kraujyje nėra hepatito B ir C virusų, AIDS ir kitų ligų sukėlėjų.

Kai mamos sužino, kad vaikui teks perpilti kraują, klausia – o gal įvyks fatališka klaida ir kraujo perpylimo metu bus supiltas ne tos grupės? Kas tada nutiks? Mirtinų, fatališkų klaidų negali būti, nes prieš kraujo įpylimą yra tikrinamas gaunančiojo ir donoro kraujas.

Kraujo perpylimas atliekamas tik tuomet, kai tai padaryti būtina – pavyzdžiui, nelaimingo atsitikimo metu arba gimdant dėl nesavalaikio placentos atsidalijimo netekama daug kraujo, ar kai tai daryti būtina ligos gydymui. Kraujo perpylimai gelbsti žmonių gyvybes. Kraujo perpylimai nėra pavojingi, nes atliekami labai kruopščiai.

Kartais gydytojai gali paklausti, ar jums arba vaikui nėra atliktas kraujo perpylimas iki 1995 metų. Mat iki minėtų metų donorų patikrai nebuvo atliekami tikslūs tyrimai, kurie nustato, ar donoras nėra užsikrėtęs kepenų uždegimo (hepatito B ir C) virusais. Išsiaiškinus, kad buvo perpiltas kraujas, atliekami tyrimai, kad sužinotume, ar žmogus neužkrėstas minėtais hepatito virusais.

Nečiulpkite įpjauto piršto

Kai įsipjauname pirštą, refleksiškai jį kišame į burną. Tai labai negerai.

Įsipjovus čiulpti ne tik savo, bet ir vaiko pirštą yra pavojinga dėl to, kad žaizda yra užkrečiama tomis bakterijomis, kurių daug yra kiekvieno asmens, nepriklausomai nuo amžiaus, burnoje. Kitaip tariant, čiulpdami žaizdą ją užkrečiame ir iš įsipjovimo vietos pašaliname kraujo kūnelius, kurie vadinami trombocitais. O tai yra negerai.

Kalbėjomės su docentu Algimantu Vingru

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

• Diagnostika iki gimimo – nutrauktas paslapties šydas
• Echoskopinis tyrimas – ar galimos klaidos?
• Stafilokoku galima užsikrėsti visur, kur yra stafilokokų šaltinis ir imlus organizmas
• Tymų IgG tyrimas – greičiausias ir lengviausias būdas sužinoti, ar esate saugūs