Auksiniu stafilokoku galima užsikrėsti visur, kur yra stafilokokų šaltinis ir imlus organizmas

Auksinis stafilokokas – bjauri ir klastinga bakterija.

Vieniems ji visiškai nekenkia, kitus paverčia ligoniais.

Paskatinti skaitytojų istorijų ėmėmės šios keblios temos.

Nemažai pediatrų atsisakė kalbėti apie šį sukėlėją.

Jie sakė, kad nuomonių apie bakteriją daug, tad nenorėtų suklysti. Apie auksinį stafilokoką mums papasakojo klinikinė farmakologė Jolanta Gulbinovič. Bet iš pradžių – skaitytojų istorijos.

Drakonas, ryjantis mano vaikų sveikatą

Pasakoja vilnietė Auksė, Daumanto ir Pauliaus mama:

Jau pirmaisiais gyvenimo mėnesiais supratau, kad Pauliukui kažkas ne taip. Nors maitinau krūtimi, jo išmatos buvo žalios.

Man, kvailai pirmagimio mamai, gydytojai patarė nekreipti dėmesio. Būdamas metukų berniukas atsidūrė reanimacijoje.

Paulius vėmė, viduriavo ir karščiavo, tačiau ir tada jam niekas nenustatė diagnozės.

Ir jaunėlį Daumantą maitinau savo pienu. Būdamas 3 mėnesių jis pradėjo stipriai viduriuoti. Vyro mama patarė laboratorijoje išsitirti savo pieną. Pieną tyriau valdiškoje laboratorijoje, jame jokių ligų sukėlėjų nerado. Nežinodama, kad mano pienas užkrėstas, toliau maitinau vaiką ir jį nuodijau. Kai Daumantui sukako 8 mėnesiai, ryžausi savo pieną išsitirti privačioje laboratorijoje. Ten nustatė, kad piene yra labai daug auksinio stafilokoko. Tada supratome, kad abu mūsų berniukai turi šią baisią bakteriją. Pauliui tada buvo 2 metai 8 mėnesiai. Iki tol nė nežinojome, kas mūsų vaikams ir nuo ko juos reikia gydyti.

Nesuvokiu, kaip skirtingos laboratorijos gauna skirtingus tyrimų rezultatus: kiek kartų savo pieną ir vaikų pasėlius tyriau vienoje garsioje laboratorijoje (ponia Jolanta, čia prierašas Jums – tai laboratorija, esanti Žolyno gatvėje), tiek kartų man atsakydavo – stafilokoko nėra. Kiek kartų tyriau mokamose laboratorijose, stafilokoką rasdavo.

Auksinį stafilokoką galėčiau pavadinti drakonu, ryjančiu mano vaikų sveikatą. Berniukai nuo gimimo negali gyventi be vaistų.

Kadangi stafilokokas yra berniukų nosiaryklėse ir žarnynuose (tai parodė pasėliai ir gerklyčių ir užpakaliuko), kiekviena sloga baigiasi bronchitu. Berniukai po 5-6 kartus per metus serga bronchitu, kurį lydi tonzilitai, faringitai, sinusitai. Daumanto bronchitas būna su obstrukcija (dusuliais), tad netrukus galime sulaukti ir astmos. Bronchitą gydome antibiotikais, šie sukelia viduriavimą ir pilvo skausmus. Jaunesnysis serga disbakterioze. Kai vartoja antibiotikus ar bet kuriuos kitus vaistus, ant jo užpakaliuko atsiranda sunkiai gyjančių žaizdelių. Ištisus metus mes gyvename siaubo rate: sloga – bronchitas – viduriavimas – vaistai nuo viduriavimo.

Po tyrimų paaiškėjo, kad ir pati turiu šį drakoną, todėl nuolat sergu nuo pat vaikystės. Iki 12 metų sunkiai kapsčiausi iš bronchitų ir plaučių uždegimų. Sirgdavau 5-7 kartus per metus, o nepasveikdavau mėnesiais. Pažįstama gydytoja spėja, kad pati būdama naujagimė, buvau užkrėsta šia bakterija gimdymo namuose. Visomis jėgomis mėginau gydyti vaikus ir gydytis pati. Gydymas antibiotikais, kuriems jautrus auksinis stafilokokas, mano vaikams nepadėjo, tik baigėsi jau minėta disbakterioze. Įsitikinome, kad „drakono“ neišvysime. Jei kam ir pavyko nuo jo išsivaduoti, tikriausiai tai Dievo dovana.

Su daugybe gydytojų kalbėjau apie šį sukėlėją. Konsultavausi su pediatrais, otolaringologais, infekciologais. Supratau, kad medikai mažai apie jį išmano. Iki šiol niekaip negaliu sužinoti, ar aš ir mano vaikai galime apkrėsti kitus. Sūnūs lanko darželį (jei tai galima pavadinti lankymu). Kai vaikus užrašinėjau į darželį, gydytoja labai nenoriai davė pažymą, tačiau nepaaiškino, ar mano vaikai pavojingi aplinkiniams.

Per 6 savo motinystės metus pati tapau pediatre be diplomo. Jau moku gydyti viduriavimą, kiekvieną dieną tyrinėju savo vaikų liežuvius ir iš jų spėju apie sveikatos būklę. Tokia ligotų vaikų mamos dalia… Domėjausi netradicine medicina, lankiausi pas bioenergetikus. Deja, jokios paguodos. Save raminu tik tuo, kad yra daugybė tėvų, kurie vargsta labiau nei aš. Didžiausia mano svajonė – kad tarp mano sūnų ligų būtų bent mėnuo atokvėpio.

Viliuosi, kad mano kūdikis pasveiko

Pasakoja marijampolietė Jurgita, Igno mama:

Nėštumas buvo normalus, nesirgau net sloga. Tik prieš pat gimdymą pradėjau kiek blogiau jaustis, tad pagulėjau ligoninėje.

Gydytojai antibiotikais gydė kažkokį uždegimą. Gimdžiau Marijampolės ligoninės gimdymo skyriuje, tame pačiame guli ir nėščios, ir pagimdžiusios moterys. Sūnus gimė sveikas, svėrė 3 600 g. Pirmadienį pagimdžiau, o ketvirtadienį jau išleido namo. Sakė: Viskas labai gerai.

Netrukus Ignui išbėrė kairę pilvuko pusę, pūlinukų nepastebėjome. Anyta – naujagimių seselė – patepė spuogelius spiritu ir kalio permanganato tirpalu. Per 2 dienas spuogiukai dingo. Tada išbėrė kojytę. Gydėme taip pat, bet jau pasidarė neramu.

Atėjusi naujagimių sesutė nuramino: „Nieko baisaus. Gydote gerai, mes irgi patariame tepti spiritu“. Vakare atėjusi budinti daktarė nustatė odos uždegimą, patarė atsisakyti kalio permanganato tirpalo, nes jis degina odytę. Gydytoja skyrė išorinį gydymą: tepti jos išrašytu tepalu. Nusipirkę to tepalo, perskaitėme instrukciją. Joje buvo parašyta, kad tepalas hormoninis ir griežtai draudžiama juo tepti kūdikių odą. Išsigandome ir netepėme. Kitą dieną spuogų atsirado ant kaktos. Pasikvietėme kitą gydytoją. Ši iškart įtarė kažką negero. Liepė parą spuogiukų niekuo netepti, kad galima būtų aiškiau juos ištyrinėti. Kitą dieną jai nebekilo abejonių, mat jau buvo išberta visa kakta ir viršugalvis, pūliavo akys. Gavome siuntimą į ligoninę. Ignui paėmė tepinėlius nuo akyčių, bambutės, tyrė išmatas. Nors atsakymo teko laukti kelias dienas, iškart skyrė gydymą – leido antibiotiką gentamiciną.

Tyrimai parodė, kad Ignas užsikrėtęs auksiniu stafilokoku. Jo rado žarnyne ir ant bambos. Kai gydytojų paklausiau: „Iš kur?“, šie atsakė: „To paties galime paklausti Jūsų pačios. Gal užsikrėtė nuo Jūsų ar nuo Jūsų vyro“. Neįsivaizduoju, kaip tai galėjo atsitikti, juk visada steriliai ploviausi rankas, kruopščiai prižiūrėjau Igno bambutę, pogimdyminėje palatoje gulėjau viena…

Ilgai gulėjome ligoninėje. Grįžus namo, Igną dar mėnesį bėrė, traiškanojo akys. Ilgai išmatose buvo gleivių, sutriko virškinimas. Net 2 mėnesius kankinomės dėl užkietėjusių vidurių. Berniukas nesituštindavo po 3 paras, statydavome klizmutes, girdėme vaistus.

Dabar berniukas sveikas, bet baimė dėl auksinio stafilokoko mane vis dar persekioja. O kas bus toliau? Tuo metu, kai gydėmės, ligoninėje gulėjo dar 4 tuo pat metu gimę kūdikiai, užsikrėtę šia bakterija. Gal tai buvo maža epidemija – tie vaikai tiesiog užsikrėtė ligoninėje? Bet koks gydytojas tai pripažins?

Apie auksinį stafilokoką kalbamės su klinikine farmakologe medicinos mokslų daktare Jolanta Gulbinovič.

Kokia tai bakterija?

Auksinis stafilokokas (Staphylococcus aureus) – bakterija, kurią pirmą kartą 1878 metais iš pūlių išskyrė Kochas. Stafilokoku bakterijos pavadintos todėl, jos apvalios ir išsidėsčiusios kekėmis (Staphylos – kekė, coccus – rutuliukas). Bakterijų kolonijos yra aukso spalvos. Todėl bakterija ir vadinama auksiniu stafilokoku. Stafilokokų yra daugiau kaip 30 rūšių.

Kaip šia bakterija užsikrečiama?

Auksinio stafilokoko natūrali gyvenamoji aplinka – žmogaus organizmas. Bakterija dažniausiai aptinkama nosiaryklėje ir ant odos. Auksinį stafilokoką nešioja apie 30-40 proc. sveikų žmonių. Apie 20 proc. sveikų žmonių nuolat nešioja stafilokokus, apie 20 proc. – niekada nėra buvę stafilokokų nešiotojais. Paprastai stafilokokai plinta kontaktiniu būdu: sveiki nešiotojai ar sergantys asmenys gali perduoti stafilokoką kitiems per rankas. Bakterija gali plisti oru.

Ar galima užsikrėsti gimdymo namuose?

Stafilokoku galima užsikrėsti visur, ten kur yra stafilokokų šaltinis ir imlus organizmas.

Ar tai ta pati vadinamoji hospitalinė infekcija (kai sukėlėjas gyvena tiesiog ligoninės sienose)?

Hospitalinė infekcija yra bet kokia infekcija, kuria ligonis užsikrečia ligoninėje. Tai gali būti stafilokokinė ar bet kokia kita infekcija. Mikroorganizmas sienose negyvena. Paprastai pirminis šaltinis yra sergantis žmogus arba nešiotojas. Toliau mikroorganizmas plinta per kontaktą. Todėl ligoninėse ypatingas dėmesys skiriamas higienai, ypač rankų plovimui, skalbiniams.

Kaip auksinis stafilokokas niokoja organizmą, kokias sukelia ligas?

Ant odos ar kitur patekęs mikroorganizmas sukels infekciją ar ne, priklauso nuo stafilokoko (nes ir auksiniai stafilokokai ne visi vienodi) ir nuo žmogaus būklės: amžiaus, imuninės sistemos, kitų ligų, mitybos, higienos. Jei žmogus turi vienokių ar kitokių imuniteto defektų, jis greičiau susirgs, lėčiau pasveiks ir jam liga dažniau kartosis.

Stafilokokai gali sukelti įvairių ligų. Paprastai stafilokokas būna ant odos, todėl jis gana dažnai sukelia odos ir minkštųjų audinių infekciją. Infekcijos pobūdis ir sunkumas gali būti labai įvairus, nuo paprasčiausio spuogo iki absceso ar flegmonos. Į kraują patekęs stafilokokas gali sukelti įvairių giliųjų audinių ir organų, pavyzdžiui, kaulų ir sąnarių, širdies vožtuvų, plaučių ir smegenų dangalų infekciją arba net sepsį. Stafilokokai gali sukelti ir operacinių žaizdų infekcijų.

Kaip gydoma? Ar gali sukėlėjas tiesiog nurimti ir nieko blogo nedaryti negydomas?

Gydoma stafilokokų sukelta liga. Jei žmogus tik nešiotojas, jo paprastai gydyti nereikia. Bet yra išimčių. Retkarčiais pacientams, kurie rengiami sudėtingai operacijai, serga kitomis ligomis, skiriama vaistų stafilokokams nosyje naikinti, tam, kad sumažėtų pooperacinių infekcinių komplikacijų rizika.

Tik laikinai žmogus, nešiojantis auksinio stafilokoko infekciją, nejaučia jokių ligos simptomų. 20 proc. žmonių šią infekciją nešioja nuolat. Kol kas neaišku, kodėl vieni asmenys ją turi, o kiti – ne.

Kodėl vieniems vaikams užsikrėtus stafilokoku pakyla temperatūra, kitiems – ne? Kodėl vieniems vaikams auksinio stafilokoko požymiai išlenda ūmiai, o kitiems po kiek laiko vis kartojasi?

Priklauso nuo stafilokoko rūšies ir nuo vaiko imuniteto, priežiūros, higienos ir nuo stafilokokų.

Ar tikrai vaikai užsikrečia per mamos pieną? Jei taip, kur atlikti pieno tyrimus?

Dažniausiai vaikai užsikrečia tiesioginio kontakto būdu – per rankas. Pienas – gera terpė tarpti stafilokokams. Tiriant mamos pieną labai svarbu, kaip paimtas mėginys, per kiek laiko jis pateko į laboratoriją.

Kodėl vienus vaikus nuo stafilokoko gydo ligoninėje, kitus – namie?

Pagrindinė priežastis, kodėl vaikas patenka į ligoninę – jo būklė. Stafilokokai gali sukelti labai įvairaus sunkumo ligą. Todėl, kai vaiko būklė sunki, jį reikia intensyviai gydyti (pvz., vaistus švirkšti į veną kelis kartus per parą) arba būtina speciali slauga, jis guldomas į ligoninę.

Kokios pasekmės vaikui augant, jei jis kažkada sirgo auksinio stafilokoko sukelta liga?

Viskas priklauso nuo vaiko imuninės būklės. Stafilokokui imunitetas nesusidaro. Stafilokoko infekcija galima sirgti daug kartų. Jeigu žmogaus imuninė būklė sutrikusi, jis gali dažnai ir ilgai sirgti įvairiomis infekcinėmis ligomis, tarp jų ir stafilokoko infekcija.

„Mamos žurnalas“