Kai 1929 m. rugsėjo 30 d. anglų mikrobiologas Aleksandras Flemingas išrado peniciliną, jis jokiame sapne nesapnavo, kad po 80 metų bus rašomi tokie straipsniai. Antibiotikai išgelbėjo milijonus gyvybių, tačiau buvo naudojami taip neatsakingai, kad bakterijos mutavo.
Vaikų ligų gydytoja ir vaikų endokrinologė Lina Orlovskaja, Centro poliklinika, Vilnius
Kodėl bakterijos taip išgudrėjo
Antibiotikai padeda kovoti su bakterinėmis infekcijomis bei kai kuriais pirmuonimis. Yra daugiau nei 15 skirtingų antibiotikų klasių, kurių poveikis mikroorganizmams skiriasi.
Gydymas nenustačius konkretaus ligos sukėlėjo vadinamas empirine antibiotikoterapija.
Antibiotikai šiandien plačiai vartojami ne tik žmonių, bet ir gyvūnų bei augalų ligoms gydyti, o taip pat ir maisto pramonėje – gyvulių, paukščių, žuvų, augalinės produkcijos gamybos procese.
Dėl plataus antibiotikų vartojimo vis daugiau bakterijų tampa atsparios jas įprastai įveikusiems antibiotikams. Atsiranda genetinių mutacijų mikrobų genome, jie prisitaiko išgyventi – antibiotikai jų nebežudo, nestabdo jų veiklos. Tuomet griebiamasi stipresnių antibiotikų, kurie turi ir daugiau šalutinių poveikių. Jei ir šie antibiotikai naudojami ilgą laiką (sergant lėtinėmis ligomis), ilgainiui šio žmogaus organizme vystosi atsparumas ir stipresniems antibiotikams. Šiais atspariais mikrobais gali užsikrėsti ir kiti žmonės, tokiu būdu atsparus sukėlėjas plinta visuomenėje, sukeldamas daug pasekmių sveikatai, o kartais – ir mirtį.
Atsparumas antibiotikams vystosi dėl šių priežasčių:
Pirma. Antibiotikai vartojami be reikalo
Daugiau kaip 95 proc. atvejų vaikų kosulio sukėlėjai yra virusai, kurių antibiotikai visiškai negydo, o atvirkščiai – kenkia organizmui, todėl apsunkina natūralų organizmo gijimo procesą. Tačiau mamas gąsdina aukšta vaiko temperatūra, kosulys, prasta savijauta.
Pirmas 3 ligos paras (ne dienas, bet paras), net ir esant labai aukštam karščiavimui, nerekomenduotina vartoti antibiotikų, nebent Jūsų gydytojas, atlikęs tyrimus, rekomenduoja kitaip. Taigi, jeigu Jūsų vaikas sukarščiavo ketvirtadienio vakarą, tai tikėtis žemesnės temperatūros reikėtų tik pirmadienio rytą. Tyrimai dažniausiai atliekami tuomet, kai ligonis karščiuoja bent parą, nes suskubus atlikti kraujo tyrimus po kelių valandų karščiavimo, jie bus neinformatyvūs. Todėl labai svarbu suvokti, kad mažinti temperatūrą ir slopinti kosulį reikia ne antibiotikais. Tam yra skirti antipiretikai bei sekretą skystinantys, atsikosėjimą lengvinantys vaistai.
Deja, bet šiandien labai dažnai vaikui antibiotikai skiriami dėl psichologinio tėvų spaudimo gydytojui. Mielos mamos, jūsų nerimui malšinti yra skirti raminamieji vaistai, pasitikėkite savo gydytoju ir nesistenkite vadovauti gydymo procesui, nes galite pakenkti savo vaiko sveikatai to nenorėdamos.
Dažnai ir gydytojai skiria antibiotikų nepagrįstai, iš baimės, siekdami apsisaugoti nuo nesėkmingo gydymo bei konfliktų su nekantriais, nerimastingais pacientais.
Nors, pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus, antibiotikus pacientai turėtų įsigyti tik su receptu, po apklausų paaiškėjo, kad net 27,5 proc. apklaustųjų jų įsigyja be receptų, apie 30 proc. laiko antibiotikų atsargų namuose, kad galėtų naudoti nepasitarę su gydytoju, jei staiga „prireiktų“. Tik 30 proc. pacientų žino, kad antibiotikai neveiksmingi virusams gydyti. O juk daugumą peršalimo ligų sukelia būtent virusai. Visada vaikui susirgus peršalimo liga tikslinga palaukti 3 dienas, pasiūlyti simptomus mažinančių, švelniai veikiančių (pavyzdžiui, homeopatinių) vaistų ir tik po to, kai akivaizdu, jog liga tapo bakterine, duoti antibiotikų.
Antra. Vartojami per stiprūs antibiotikai
Gana dažnai nuo ligos pradžios skiriama stiprių plataus spektro antibiotikų, užuot pradėjus nuo paprastesnių, siauresnio spektro antibiotikų. Kai kurie antibiotikai, pvz., azitromicinas, yra be galo plataus spektro, todėl turėtų būti paliekami tik sunkiausiems atvejams gydyti, kai kiti antibiotikai neveikia. Tačiau vartoti juos yra itin paprasta, tereikia išgerti po vieną tabletę vieną kartą per dieną tris dienas iš eilės, ir esi pasveikęs. Dėl tokio patogumo juos labai mėgsta tėvai ir kai kurie gydytojai.
Trečia. Antibiotikai vartojami chaotiškai
Tai didžiausia blogybė, už kurią atsakomybė gula ant pacientų sąžinės.
Didžiausios nesąmonės, kurias daro tėvai, duodami vaikams antibiotikų:
Duoda per mažas dozes, nei skyrė gydytojas.
Nesilaiko rekomenduoto gydymo režimo, pavyzdžiui, vaistus duoda 1 ar 2 kartus per dieną vietoje gydytojo nurodytų 3 kartų.
Neišlaiko vienodų valandų tarpų tarp antibiotiko dozių.
Nustoja duoti antibiotikus nesuvartoję viso rekomenduoto kurso, kai tik pradeda gerėti vaiko būklė.
Dėl chaotiško antibiotikų vartojimo bakterijos organizme visai neišnaikinamos, tačiau įgyja atsparumą antibiotikui, kurį perduoda ir savo palikuonims, todėl kitą kartą susirgus tie patys antibiotikai jau nebeveikia, reikia vis stipresnių, be to, atsparios bakterijos iš šio žmogaus platinamos ir kitiems.
Šį atsparumą koduojantį geną bakterijos gali lengvai perduoti daugybei įvairiausių kitų genčių bakterijų, gyvuojančių visiškai skirtingose ekosistemose. Yra ir „bakterijų virusai“, kurie padeda pernešti ir įterpti atsparumo genus bakterijoms.
Kaip bakterijos apgauna antibiotikus
Bakterijų genomas turi be galo didelį potencialą prisitaikyti ir išlikti aplinkoje, yra bakterijų, atsparių net galingai radioaktyviai spinduliuotei (Deinicoccus radiodurans), be to, atsparumą antibiotikams jos perduoda savo palikuonims, tas atsparumas išlieka metų metus, net ir bakterijoms nebesusiduriant su tais antibiotikais, pvz., seniai nebevartojamiems tetraciklinui, chloramfenikoliui.
Nuo antibiotikų bakterijos apsisaugo įvairiais būdais: gamina fermentus, kurie ardo antibiotikus, įgyja molekulinius siurblius, kurie išmeta antibiotikus iš bakterijos ląstelės, arba tiesiog neatpažįstamai pakeičia antibiotiko taikinį, su kuriuo jis turi susirišti savo ląstelėje.
Išanalizavus bakterijos E. colli genomą, paaiškėjo, kad ši bakterija gali „pasigaminti“ net 37 rūšių siurblius, išmetančius antibiotikus.
Galingiausios bakterijos-žudikės
Auksinis stafilokokas. Pacientų sveikatai daugiausia bėdų pridaro vadinamasis MRSA (meticilinui rezistentiškas auksinis stafilokokas), kuris gali sukelti sepsį. Atsparumą meticilinui auksinis stafilokokas išvystė vos per metus nuo meticilino atradimo ir įvedimo į gydymo praktiką!
Graikijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje nevykdoma valstybinė antibiotikų vartojimo politika, dėl to MRSA problema šiose šalyse ypač aktuali. MRSA dar vadinama bakterija-žudike, nes nuo jos efektyvių antibiotikų nebėra. JAV buvo išrasta keletas antibiotikų prieš šią bakteriją ir naudota kelerius metus, tačiau pastebėta, kad mirštamumas juos vartojant tik padidėjo. Dėl to pacientams, kuriems reikalingos sudėtingos operacijos, aptikus MRSA, jos išvis neatliekamos, nes tai būtų tolygu mirties nuosprendžiui. Net jei būtų atrastas veiksmingas antibiotikas prieš MRSA, problema būtų išspręsta tik laikinai, kol MRSA vėl prisitaikytų išgyventi naujo antibiotiko aplinkoje.
Tuberkuliozės mikobakterijos. Chaotiško antibiotikų vartojimo pasekmės pavyzdys – atsparių tuberkuliozės mikobakterijų paplitimas, kuomet nebegelbėja net „rezerviniai vaistai“, kurie buvo palikti gydyti tik sunkioms TB formoms, tuomet liga baigiasi mirtimi.
Enterobakterijos ir t.t. Yra ir enterobakterijų, kurios gamina fermentus, ardančius antibiotikus, vankomicinui atsparūs enterokokai, karbapenemams atspari Acinetobacter baumanni, kuri dar neseniai buvo visai nepavojinga.
Pačios pavojingiausios yra dauginį atsparumą antibiotikams turinčios bakterijos, jos atsparios keliems, net ir patiems stipriausiems, o kartais ir visiems dabar egzistuojantiems antibiotikams. Tai ir tas pats MRSA, ir Pseudomonas aeruginosa, ir Enterococcus spp., ir Mycobacterium tuberculosis.
Kaip apsiginti nuo bakterijų, jei antibiotikai pasuoja
Iki antibiotikų atradimo milijonai žmonių mirdavo dėl paprasto plaučių uždegimo, šlapimo takų infekcijos, bakterinės kilmės viduriavimo, žaizdų infekcijų, pooperacinių komplikacijų, kraujo užkrėtimo. Bakterijų atsparumas nėra naujas reiškinys, jis buvo visais laikais ir iki antibiotikų eros. Be to, vis naujos, neseniai buvusios visiškai nekaltos bakterijos tampa pavojingos.
Antibiotikų naudojimą, kaip ir bendrą populiacijos sergamumą bei mirštamumą efektyviai padeda sumažinti:
- Skiepai.
- Rankų plovimas ir dezinfekcija, kontakto su sergančiuoju vengimas.
- Antibiotikų vartojimas pagal paskirtį, tik atlikus bendrą kraujo ir CRB tyrimą ir įsitikinus, kad antibiotikai būtini, ligos eigoje – ekspres testai, pasėliai ir kiti tyrimai konkrečiam ligos sukėlėjui nustatyti, ir sukėlėjui jautraus antibiotiko skyrimas.
- Gydytojų ir pacientų bendradarbiavimas ir atsakingas antibiotikų vartojimas. Niekada nevartokite antibiotikų likučių, bei nesidalinkite antibiotikais su kitais šeimos nariais ar draugais!
- Maisto higiena, virškinamojo trakto infekcijų prevencija.
Ką daro kitos šalys
dar 2001 metais ES patvirtino rekomendacijas „dėl apdairaus antimikrobinių preparatų vartojimo žmonių medicinoje“. Pirmiausia Skandinavijos šalys bei Nyderlandai smarkiai sumažino antibiotikų vartojimą. Dabar Šiaurės Europoje atsparumas antibiotikams kur kas mažiau paplitęs nei Pietų Europoje.
ES teritorijoje kasmet dėl antibiotikams atsparių infekcijų miršta apie 25 000 žmonių. 2012 m. gegužės–birželio mėn. Vokietijoje kilęs atsparios Escherichia colli O104:H4 infekcijos protrūkis pakirto 3800 žmonių šešiolikoje valstybių, net 100 iš jų prireikė inkstų transplantacjos, nes šios bakterijos turėjo savybę gaminti toksiną, kuris pažeidžia inkstus. 48 iš sirgusiųjų mirė.
Duomenys apie atsparumą antibiotikams Lietuvoje registruojami nuo 2006 m., palyginti su kitomis Europos šalimis, esame daugmaž ties viduriu.
Kas mūsų laukia, kai bakterijos visiškai nebebijos antibiotikų
Atsparumas antibiotikams yra didelė problema visame pasaulyje. Šalyse, kuriose antibiotikai parduodami be recepto, antibiotikų vartojimas yra itin dažnas, o atsparumas jiems didėja kiekvieną dieną. Dėl to iškilo didžiulė grėsmė, kad netrukus sugrįšime į seniausius laikus, kai žmonės mirs dėl paprasčiausių odos infekcijų, kvėpavimo takų ligų, nedidelių supūliavusių žaizdelių, dantų infekcijų.
Paskaičiuota, kad JAV 1998 metais dėl antibiotikams atsparių bakterijų sukeltų infekcijų mirė daugiau žmonių nei per Vietnamo karą. Naujai kuriami antibiotikai bus taip pat neveiksmingi. Be veiksmingų antibiotikų neįmanomas taps ne tik infekcijų gydymas, bet ir chirurginės operacijos, organų transplantacijos, dantų implantavimas, chemoterapija. Dėl to PSO 2015 m. patvirtino kovos su atsparumu antimikrobiniams preparatams planą.
Kas dar padeda bakterijoms
Gyvulininkystės pramonėje naudojamos tos pačios antibiotikų grupės, kaip ir žmonėms gydyti, todėl kartais žmonės gali užsikrėsti bakterijomis, taip pat ir atspariomis antibiotikams, tiesioginio kontakto su gyvuliais metu bei per maisto produktus, tačiau tai itin reti atvejai, pagrindinė atsparumo antibiotikams priežastis išlieka žmonijos neatsakingas vaistų vartojimas.
Gyvulininkystėje, žuvininkystės bei augalininkystėje antibiotikai dabar naudojami ne tik ligoms gydyti bet ir ligų profilaktikai.
Antibiotikams atsparios gyvulių bakterijos šią informaciją gali perduoti žmonių bakterijoms. Pastebėta, kad dėl dar neištirto mechanizmo antibiotikai skatina maisto medžiagų pasisavinimą ir gyvulių augimą (12 mg/kg antibiotiko pašaro JAV per metus padeda sutaupyti 900 mln. kg pašarų). ES šalyse draudžiama vartoti antibiotikus, kaip gyvulių augimo stimuliatorių, bet JAV, deja, neuždrausta.
Plačiai kosmetikoje bei buitinėje chemijoje naudojamas antiseptikas triklozanas (muilų, losjonų, dantų pastų, dezodorantų komponentas) irgi didina bakterijų atsparumą antibiotikams.
Prie atsparių mikroorganizmų plitimo prisideda ir globalizacija, maisto produktų importas, žmonių keliavimas ir migracija.
Bakterijų atsparumui turi įtakos ir aplinkos tarša sunkiaisiais metalais bei detergentais (visa buitinė chemija, skalbikiai, plovikliai, dezinfektantai kuriuos mes be saiko vartojame namuose).
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai
