Tuberkuliozės šmėkla klaidžioja po Lietuvą – tikriausiai ne kartą girdėjote šį bauginimą. Medikai imasi už galvų – gyvename XXI amžiuje, o mums grasinasi XIX amžiaus liga.
Visi vaikai gimdymo namuose skiepijami nuo TBC.
Vadinasi, nė vienas žmogus neturėtų sirgti šia liga, nes gauna skiepą vos gimęs. Tačiau realybė kitokia. Kaip ir kiek tas skiepas veikia ir kada jau prasideda rizika susirgti? Kalbamės su vaikų pulmonologe Jovita Mažeikiene.
Vakcina nuo tuberkuliozės buvo sukurta 1921 metais Prancūzijoje. Ji pavadinta vakcinos kūrėjų Calmette ir Guerin vardu (BCG). Vakciną sudaro gyvos, bet susilpnintos, nevirulentiškos, imunitetą sukeliančios tuberkuliozės bakterijos. Lietuvoje vakcinuojami visi sveiki naujagimiai 2-3 gyvenimo parą.
Vakcina yra skirta tuberkuliozės profilaktikai. Ji neapsaugo nuo apsikrėtimo tuberkuliozės mikobakterijomis, susirgimo tuberkulioze, tačiau apsaugo nuo pačių pavojingiausių tuberkuliozės formų – tuberkuliozinio meningito ir miliarinės tuberkuliozės. Šios dvi formos yra labai pavojingos, sunkiai diagnozuojamos ir būdingos mažiems neskiepytiems vaikams.
Kur ir kaip vaikai gali užsikrėsti tuberkulioze?
Tuberkuliozę sukelia tuberkuliozės mikobakterijos. Jos į organizmą dažniausiai patenka oro lašeliniu būdu (įkvepiant), rečiau – kontaktiniu būdu, liečiant užkrėstą daiktą, ar per maistą. Taip pat ligos sukėlėjas gali būti perduodamas per placentą ar vaisiaus vandenis.
Pagrindinis infekcijos šaltinis yra žmogus, sergantis atvira tuberkuliozės forma. Jis bakterijas platina čiaudėdamas, kosėdamas, spjaudydamas, kalbėdamas. Todėl bet kur – tiek troleibuse, tiek parduotuvėje, tiek kine ar kitose žmonių susibūrimo vietose galima užsikrėsti šia liga.
Vaikai tuberkulioze dažniausiai užsikrečia nuo suaugusiųjų, sergančių atvira tuberkuliozės forma, nes vaikai šia forma serga itin retai. Sergantieji mikobakterijas į aplinką išskiria kosėdami, skrepliuodami, kalbėdami. Pavojingiausi yra nesigydę ar neseniai pradėję gydytis, o taip pat atsparias gydymui bakterijas turintys asmenys.
Svarbu tai, kad mikobakterijos, išskirtos į aplinką, ilgą laiką prisitaiko prie pasikeitusių aplinkos sąlygų ir ilgai (keletą mėnesių) išlieka gyvybingos ypač tose vietose, kurių nesiekia tiesioginiai saulės spinduliai.
Tuberkuliozės mikobakterijos žūva aukštoje temperatūroje (virinant, lyginant) bei naudojant dezinfektantus (chloro, fenolo preparatus). Rankų plovimas neturi didelės įtakos užsikrėtimui, nes, kaip minėjau, pagrindinis užsikrėtimo būdas yra įkvepiant mikobakterijas.
Ne visi, susidūrę su sergančiuoju tuberkulioze, užsikrečia ir suserga šia liga. Tai priklauso ne tik nuo įvairių bakterijų savybių (gausumo, virulentiškumo), bet ir nuo organizmo imuninių savybių bei kitų veiksnių (kontakto trukmės, gretutinių ligų, mitybos). Kuo mažesnis vaikas, tuo, esant nebrandesnei imuninei sistemai, yra didesnė rizika susirgti šia liga ir net sunkesne išplitusia jos forma.
Ar tuberkuliozė – lengvai atpažįstama liga, ar vis dėlto dažnai diagnozė būna ilgai neišaiškinama?
Tuberkuliozės diagnostika nėra sudėtinga. Diagnozėi nustatyti atliekamas mantoux mėginys (dažniau vaikams), krūtinės ląstos rentgenograma, kiti papildomi tyrimai.
Diagnozės nustatymą Lietuvoje apsunkina tai, kad žmonės bijo, jiems gėda sirgti šia liga. Ir iš savo praktikos žinau, kad užsiminus ar įtarus šią ligą, žmonės labai jautriai sureaguoja. Tik nedidelė dalis sutinka atlikti profilaktinius tyrimus, o dar mažesnė dalis ryžtasi reikalingam profilaktiniam ar ilgalaikiam gydymui.
Kokie TBC požymiai? Ar tėvai gali juos suprasti?
Klinikiniai tuberkuliozės požymiai vaikams yra nespecifiniai. Iki 60 proc. vaikų tuberkuliozės eiga gali būti be jokių ligos simptomų.
Tėvams reikėtų atkreipti dėmesį į neaukštą karščiavimą, ypač popietinėmis valandomis, sumažėjusį apetitą, svorio netekimą, naktinį prakaitavimą, padidėjusį nuovargį, mieguistumą, nervingumą, dažnus galvos skausmus. Kvėpavimo takų tuberkuliozei būdingas kosėjimas, trunkantis ilgiau nei 3 savaitės ir nepraeinantis vartojant antibiotikus, skrepliavimas, atsikosėjimas krauju, krūtinės ląstos skausmai. Kitų organų sistemų tuberkuliozei būdingi pažeistos sistemos bei bendri, anksčiau minėti, simptomai.
Ar TBC visada lydima kosulio?
Kosulys būdingas kvėpavimo organų tuberkuliozei. Vaikams jis nėra toks dažnas simptomas kaip suaugusiesiems.
Anksčiau visiems vaikams darydavo mantu (mantoux) mėginius rankytėse, jei mėginio vieta parausdavo, vaikui būdavo skiriama pulmonologo konsultacija. Dabar tokios mados nėra.
Mantoux ar kitaip vadinamas tuberkulino mėginys yra vienas iš dažniausiai naudojamų metodų, padedančių vaikams anksti diagnozuoti užsikrėtimą tuberkuliozės mikobakterijomis ar jau prasidėjusią tuberkuliozę. Tai įodinis mėginys, kuris vertinamas po 72 val.
Mantoux mėginį rekomenduojama atlikti 7 metų amžiaus vaikams bei kitiems, kuriems pagal esamą situaciją gali būti įtariama tuberkuliozė.
Kodėl ši liga laikoma tokia pavojinga? Juk nuo džiovos mirdavo tik tais laikais, kai nebuvo antibiotikų, o dabar jais galima TBC išgydyti.
Tuberkuliozė ir šiais laikais išlieka viena dažniausių ir didžiausių mirtingumą sukeliančių infekcijų.
Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, kas trečias pasaulio gyventojas yra užsikrėtęs tuberkuliozės mikobakterijomis. Apie 90 proc. visų naujų tuberkuliozės atvejų diagnozuojama besivystančiose šalyse. Tačiau padidėjusi imigracija, plintanti ŽIV infekcija, didėjantis mikobakterijų atsparumas vaistams bei mažėjanti tuberkuliozės gydymo ir priežiūros kontrolė lemia tuberkuliozės plitimą ir kitose šalyse.
Kodėl padažnėjo TBC atvejų? Juk žmonės maitinasi geriau, daugiau laiko skiria poilsiui, nebegyvena drėgnuose apipelijusiuose būstuose.
Klaidinga būtų manyti, kad tuberkuliozė – „asocialų“ liga. Ja serga tiek žemesnio, tiek aukštesnio visuomenės sluoksnio žmonės. Kaip jau minėjau, tuberkuliozės mikobakterijas į aplinką išskiria atvira plaučių tuberkuliozės forma sergantys, ne iki galo išgiję ar visiškai nesigydę žmonės. Pati bakterija ilgai išlieka gyva šaltoje, saulės nepasiekiamoje aplinkoje. Kadangi Lietuvoje sergamumas šia liga yra labai didelis, rizika užsikrėsti ir susirgti kiekvienam vaikui ar suaugusiajam yra labai didelė. Todėl visai nereiškia, kad užsikrėtęs ar sergantis tuberkulioze žmogus yra kažkoks „nepilnavertis asocialas“.
Kokia tuberkuliozės profilaktika?
Norint išvengti tuberkuliozės, tėvai turėtų stengtis, kad vaikas nebendrautų su sergančiais atvira tuberkulioze.
Patiems tėveliams, seneliams ar kitiems su vaikais bendraujantiems žmonėms rekomenduočiau nebijoti ir nesigėdyti atlikti profilaktinių tyrimų (krūtinės ląstos rentgenogramos), padedančių diagnozuoti galimą ligą. Tai padėtų ne tik anksti diagnozuoti ligą, pradėti tinkamą gydymą, bet ir anksti išvengti tolesnio ligos plitimo.
Chemoprofilaktika (vaistų vartojimas) skiriama vaikams, artimai kontaktavusiems su sergančiu atvira tuberkuliozės forma, naujai infekuotiems (paaiškėja atlikus mantoux mėginį ar kitai būdais), ŽIV infekuotiems vaikams.
Specifinė tuberkuliozės profilaktika yra naujagimių skiepijimas BCG vakcina.
Ar polinkis į tuberkuliozę gali būti paveldimas? Jei giminėje būta sirgusių šia liga, ar verta labiau stebėti save, vaikus?
Labai sunku pasakyti, ar polinkis sirgti tuberkulioze yra paveldimas. Žinant, kad susirgimą šia liga lemia dauguma veiksnių: tiek aplinkos, tiek organizmo, tiek sukėlėjo – galima būtų teigti, kad genetiniai veiksniai užima tam tikrą svarbą. Tačiau jie nėra patys svarbiausi.
Nesvarbu, ar giminėje yra sirgusiųjų tuberkulioze, ar ne, tiek save tiek savo vaikus prižiūrėti būtina. Liga yra viena iš sunkiausių, ne visada lengvai pasiduodanti ir reikalaujanti ilgalaikio gydymo. Tad kilus nors menkam įtarimui dėl šios ligos jums ar jūsų gydytojui – visada verta ir visai ne gėda pasitikrinti dėl šios ligos.
Kaip TBC gydoma vaikams?
Tuberkuliozės gydymas yra ilgalaikis, dažniausiai keliais vaistais. Vaistus pagal esamą situaciją skiria gydantis gydytojas. Gydant tuberkuliozę labai svarbu, kad visi skirti vaistai būtų išgeriami, tai būtų atliekama reguliariai ir visą skirtą laiką.
Vaiko režimas (poilsio, darbo, miego), taisyklinga mityba, saikingas ir laipsniškas grūdinimasis (buvimas gryname ore, vandens procedūros) – irgi labai svarbios sudedamosios gydymo dalys.
Kokio amžiaus vaikai dažniausiai suserga?
Nebrandi mažųjų imuninė sistema ar silpnesnė paauglių sistema lemia dažnesnį sirgimą tuberkulioze.
Ar užsikrečiant arba ne tuberkulioze ką nors lemia imunitetas?
Ne visi bendravę su sergančiais atvira tuberkuliozės forma ar turėję kitokį kontaktą būtinai užsikrės ar susirgs tuberkulioze. Kaip jau minėjau, tai lemia ne tik imuninės to asmens savybės, bet ir bakterijų kiekis, virulentiškumas, esamos aplinkybės.
„Mamos žurnalas“
