Daugybę idėjų žurnalui padiktuoja pašėlęs gyvenimo tempas, kupina naujovių. Kūdikis lėktuve, kalnuose, šiltuose kraštuose, ralyje… Argi šios temos nustebins gyvenimu besidžiaugiančius tėvus? Šį kartą pasikalbėkime apie vaikus pirtyje. Konsultuoja docentas Algimantas Vingras.
Nuo kokio amžiaus vaiką galima vestis į suomišką pirtį?
Šiaurės tautų moterys, taip pat ir Lietuvos, Latvijos moterys praėjusio šimtmečio pirmoje pusėje ir anksčiau gimdydavo pirtyse. Prieš gimdymą pribuvėja padėdavo gimdyvei išsiprausti.
Tai buvo ne tik vienas iš gimdymo palengvinimo būdų, bet kartu ir būtinas asmens higienos ritualas. Pirtyse gimdydavo dar ir todėl, kad tai buvo vienintelė patalpa, kurioje būdavo tik gimdyvė ir pribuvėja. Gimdymas pirtyje susijęs ir su tikėjimu likimo lėmėja Laima (Laime).
Vienas iš gimdymo lengvinimo būdų buvo gimdyvės kaitinimas. Visai natūralu, kad pirtyje galima žindyti, būti su kūdikiu, tik viskas turi būti su saiku. Pirties temperatūra neturi būti aukštesnė kaip 40-50°C, o drėgmė – 25-35 proc. Prieš įeinant su kūdikiu ar vaiku į pirtį, ji turi būti gerai išvėdinta. Pirtyje jaunoji mama neturi užtrukti ilgiau kaip 10 min. ir svarbiausia – po pirties staigiai neatšalti. Taigi priepirtis irgi turi būti šiltas.
Kokia pirtis – suomiška, rusiška, turkiška, kaimiška – geriausiai tinka vaikui?
Tarp mūsų pasitaiko iškreiptas suomiškos pirties suvokimas, kad ji turi būti sausa ir tokia karšta, kad blakstienos spragėtų, o prakaitas upeliais varvėtų. Tokia pirtis jokio amžiaus vaikui netinka. Suomiška pirtis yra suprantama kaip sauna – sauso oro pirtis. Vaikams aiškiai geresnė drėgna, garinė pirtis. Geriausia yra paprasta kaimiška pirtis. Į pirtį gali eiti kiekvienas vaikas, jei jis nori. Jokiu būdu bet kokio amžiaus vaiko į pirtį, ypač garinę, netempkite prievarta.
Ar po pirties galima vaiką apipilti šaltu vandeniu?
Taip, tačiau vanduo neturi būti per šaltas. Po pirmojo pasikaitinimo vanduo apipylimui turi būti apie 33°C, po kito pasikaitinimo – vėsesnis, apie 25°C, o po to – dar vėsesnis. Svarbiausia, kad vaiko procedūra neišgąsdintų. Išsigandęs vaikas daugiau neis į pirtį.
Ar vaikus galima vanoti vantomis?
Taip. Tik svarbu atsiminti, kad kuo mažesnis vaikas, tuo jo oda švelnesnė, tuo švelniau ir atsargiau reikia procedūrą atlikti.
Vanojimas turi būti paverstas žaidimu. Tinka tik šviežios, mažos vaikams surištos ir paruoštos beržinės vantos.
Vanojimasis turi teikti malonumą. Jei vaikui skirtos vantos neturite, tai jis turėtų būti periamas pirmas. Periantis nuo odos pašalinama daug nešvarumu – svarbu jų neperkelti ant vaiko nugaros. Vanta turi būti išmirkyta vėsiame vandenyje.
Jei vaikui pėrimasis vanta nepatinka, jo neprievartaukite – paūgės ir pats užsinorės.
Kiek minučių vaikui galima pabūti pirtyje?
Pirmą kartą garinėje pirtyje vaikas gali pabūti tik 1-2 minutes (kai oro temperatūra plius 50-60°C, drėgnumas 25-35 proc.)
Kad būtų lengviau kvėpuoti, vaikui galite pasiūlyti laikyti rankas prie nosies ir kvėpuoti į jas. Priepirtis irgi turi būti šiltas – apie 20-25°C, tam, kad vaikas išbėgęs staigiai neatšaltų. Keletą kartų pabuvę pirtyje, vaikai, jei ten nebuvo išsigandę, greitai vėl nori į ją patekti, nes ten patiria naujų įspūdžių. Įpratęs vaikas gali pirtyje pabūti ilgiau – iki 5-6 min., o po to padaryti pertraukėlę. Leiskite pačiam vaikui reguliuoti, kiek jis nori pabūti, stebėkite jo savijautą – ji turi išlikti gera, pats vaikas linksmas.
Kada pirtis vaikui geriau – ryte ar vakare prieš miegą?
Pirtis geriausia, kai vaikas yra geros nuotaikos, kai jo šeima ilsisi, tai gali būti po tėvų darbo arba savaitgaliais, praėjus 2-3 val. po pietų ar prieš vakarienę. Svarbu, kad prieš pirtį vaikas nebūtų privalgydintas sunkiai virškinamu maistu – mėsa, sūriais, ankštinių patiekalais. Prieš pirtį galima duoti atsigerti natūralių sulčių ar suvalgyti obuolį, kriaušę, slyvų.
Kokių sveikatos problemų turinčių vaikų į pirtį negalima vestis?
Pirtis netinka persirgusiems ūmine liga, kol po pasveikimo nepraėjo 7-10 dienų, vakarais turinčių „kelias temperatūros dalis”, sergančių širdies kraujagyslių, inkstų, kepenų, nervų ligomis, cukralige, tuberkulioze, ūminiu plaučių uždegimu, kai oda yra išberta.
Ar po pirties duoti atsigerti? Jei taip, tai ko?
Geriausiai tinka natūralus mineralinis be angliarūgšties vanduo, perpus sumaišytas su natūraliomis, šviežiomis sultimis. Duokite vaikui gerti tiek, kiek jis norės, nes jis turi atstatyti išprakaituotą skysčių ir druskų kiekį.
Kuo pirtys sveikos? Kokia jų nauda organizmui?
Pirtyje žmogaus kūno temperatūra pakyla iki 38-41°C. Tokioje temperatūroje žūsta arba nustoja daugintis daugelio ūminių ligų sukėlėjai. Pirtyje išsiplečia kraujagyslės – dėl to pagerėja daugelio organų aprūpinimas krauju, priplūsta daugiau maisto medžiagų. Kai suintensyvėja prakaitavimas, ilsisi inkstai, nes su prakaitu išsiskiria daug organizmui nereikalingų medžiagų, kurias turėtų pašalinti inkstai. Pirtis pagerina odos tonusą, elastingumą. Pirtyje apipylimai vandeniu, palindimas po vėsesniu dušu arba maudymasis baseine vaiką grūdina (suprantama, kai pirtis lankoma nuolat – retsykiais pabuvojimas pirtyje daugiau yra pramoga nei grūdinimasis).
Sakoma, kad pirtis padeda peršalus, stiprina imunitetą. Ar vaikui suslogavus galima vestis jį į pirtį?
Taip, jei vaikas neturi temperatūros. Nustatyta, kad dažnai lankantys pirtį vaikai kvėpavimo organų ligomis serga 1,5 karto rečiau. Pirtyje išsiplėtus gleivinių kraujagyslėms skystėja gleivės, pagerėja jų pašalinimas, iškosėjimas.
Kiek „užėjimų“ į pirtį galima leisti vaikui?
Per vieną dieną vaikas į pirtį gali užeiti 3 kartus ir joje, priklausomai nuo amžiaus, išbūti ne ilgiau 10-12 min., o pasikaitinus daryti 6-12 min. pertraukas, per kurias išsimaudoma po dušu, paplaukiojama ar pasitaškoma baseine, atsigeriama. Išėjęs iš pirties vaikas turi būti aktyvus – jei jis atrodo pavargęs, sėdi paniuręs, „užėjimai į pirtį” nutraukiami.
Atmintinė mėgstantiems pirtis
Neleiskite vaikui į garinę įsinešti mėgstamų žaislų (toks vaiko noras reiškia, kad jis bijo).
Neleiskite pirtyje imtį ką nors į rankas, išskyrus vantą ir ją šlapinti dubenyje su vėsiu vandeniu.
Neleiskite pirtyje lakstyti, pilstyti vandenį ant karštų akmenų (vaikai nori daryti tai, ką daro suaugusieji). Vaikas pirtyje turi sėdėti toliau nuo įkaitusių akmenų, o kai ant jų pilamas vanduo, jis turi būti už suaugusiojo, kad garo srovė nenuplikytų.
Negalima mažesnio vaiko pirtyje palikti su vyresniais vaikais. Pirtyje su vaikais būtinai turi būti suaugęs žmogus.
Vaikų odos paviršius, lyginant su kūno mase, yra didesnis, todėl jie greičiau už suaugusiuosius įkaista ir greičiau atvėsta, išėję iš pirties. Todėl vaikutį reikia saugoti ne tik nuo perkaitimo, bet ir nuo peršalimo.
Atidžiai stebėkite vaiko būklę. Vaikui įkaitus išsiplečia odos kraujagyslės, gali sumažėti smegenų aprūpinimas krauju. Dėl to vaikui gali pasidaryti „silpna, bloga” – jei vaikas tuo pasiskundė ar pablyško, nedelsdami jį išveskite iš pirties.
Ar vaikui esant pirtyje galima ant akmenų pilti kvapių žolelių arbatų, alaus?
Galima, tik su saiku ir tik tuomet, kai vaikas prie pirties yra įpratęs.
Ar po pirties tinka vaiką greitai išmuilinti ir nuprausti?
Taip, jeigu yra šiltas dušas, po kuriuo nuplausite muilą. Dubenyje su vandeniu vaikų geriau po pirties neprausti, nes jie, kaip minėjau, greitai atvėsta ir gali peršalti. Prausimo procedūra turi būti greita.
„Mamos žurnalas“
