Žolininkės Adelės Karaliūnaitės pasiteiravome apie alternatyvias organizmo stiprinimo priemones. Ką žolininkė vartoja pati ir ką rekomenduoja vaikams?
Ar Jūs tikite, kad imunitetą galima kokiomis nors priemonėmis sustiprinti?
Imunitetas – tokia keista organizmo savybė, kad kartais sunku suprasti, kas dedasi. Atrodo, ruduo – pats vaisių, šviežių daržovių metas, o vos tik pūsteli šaltesnis vėjelis, ir pasileidžia snargliai. Man atrodo, kad geriausias imuniteto stipriklis yra tinkama mityba, būtinai kiekvieną dieną naudojant laukinių augalų – uogienės, gilių kavos, vaistažolių iš gamtos arbatų, gero karvės pieno sviesto. Antroje vietoje yra mankšta kiekvieną rytą ir būtinai – kartu su vaikais. Trečias svarbus užsiėmimas – pirtis kas kelias dienas. Ypač šaltu metu bent kartą per savaitę reikia gerai išsiperti, ir ne bet kaip, o kaip reikiant – su vanta ir minkštu garu. Svarbiausia priderinti pirtį sau. Jei negalite eiti į labai karštą, eikite į vėsesnę arba į garinę pirtelę. Nei dušas, nei vonia pirties neatstoja.
Jei taip, kada tai reikia daryti – ištisus metus, nuo rudens iki pavasario?
Mūsų kūnas nemėgsta staigių permainų. Pasižiūrėkite, kaip keistai jaučiamės dėl kažkieno be reikalo sugalvoto laiko sukinėjimo. Juk jei pietaudavome pirmą valandą dienos, tai visa virškinimo sistema tam laikui ir ruošiasi. Skrandžiui laikrodžio neparodysi. Todėl jei jau pradėjome bėgioti rytais, geriau taip ir darykime visą likusį gyvenimą, jei tapome vegetarais, tai nebebandykime gyvūninio maisto. Kuo nuosekliau gyvensime, tuo labiau organizmas prisitaikys ir sukaups sveikatos atsispirti virusams ar oro permainoms.
Ką iš liaudiškų priemonių labiausiai vertinate Jūs pati?
Aš labai vertinu karvės pieno sviestą ir trupučiuką ko nors sūraus vakarienei. Tai gali būti 50 gramų sūdytų lašinukų ar ketvirtis silkutės nesuminkštintais kaulais. Sviestą geriausia laikyti sūdytame vandenyje. Tada jis nesusisiekia su ore esančiu deguonimi ir nesensta. Rytais verduosi tokią truputį tibetietišką „campą“. Užplikau arbatinį šaukštelį augalų mišinio arbatai „Pienė karalienė“ stikline verdančio vandens ir į jau pravėsusią iki tinkamos gerti temperatūros įdedu arbatinį šaukštelį sviesto ir ant peilio galo jūros druskos. Augalų rinkinyje arbatai „Pienė karalienė“ yra vaistinės pienės šaknų, didžiosios varnalėšos šaknų, sėjamosios avižos grūdų, sėjamojo miežio grūdų ir daigų, dvinamės dilgėlės žolės ir šaknų, plačialapio gysločio žolės, erškėčio uogų. Tai augalai, kuriuose esančios medžiagos palankiai veikia virškinamąjį traktą, pagerina peristaltiką, todėl žarnyne pasigamina pakankamai T-limfocitų, geriau pašalinamos nebereikalingos atliekos iš virškinamojo trakto. Stiklinės tokios arbatos užtenka pusryčiams. Pavasarį prisišaldau apie 350 litrų beržų sulos ir stengiuosi jos gerti kiekvieną dieną po litrą. Kartais į sulą įpilu mineralinio vandens stiklinę, kartais įberiu šaldytų laukinių aviečių, bruknių, spanguolių ar į ledukus sušaldytų maltų žliugės, agurklės žolių, arbatinį šaukštelį augalų tyrės „Citvaras“ su bitkrėsle ir medumi bei juoduoju beržo grybu.
Ką rekomenduojate ir taikote savo anūkų gyvenime?
Mano anūkai labai skirtingo amžiaus. Vyresnėlis Naglis – jau tikras vyras. Kadangi jis labai greitai augo ir yra aukštas, jam teko duoti augalų rinkinio arbatai „Milžinas“, stuburą ir sąnarius tepti tepalu „Sidabrinis raitelis“, kurie šiaip jau skirti vyresnio amžiaus žmonėms, esant kaulų retėjimui ir sąnarių dilimui. Dar visai mažam, kad neiškryptų kulkšnys, jas bintuodavau liepos karnomis.
Viduriniajam Gediminui – greitai penkeri. Marti labai domisi gamtos priemonėmis ne tik sveikatai, bet ir namų priežiūrai, todėl visa sūnaus šeima nuolat naudoja mano Kiškio vaistinėlės gaminius. Tai „Kiškio taukai“ visoms odos problemoms ir arbatos „Kiškis galiūnas“ imunitetui stiprinti, „Kiškio ausytės“, jei puola peršalimas. Šiuose gaminiuose yra šermukšnio uogų. Tai visa mikrovaistinėlė, pagerinanti organizmo gebėjimą prisitaikyti prie aplinkos, net ir labai stipriai užterštos, nes gerai šalina iš organizmo laisvuosius radikalus.
Ką žiemą turėtų savo namų vaistinėlėje turėti kiekviena mama?
Didžiulis miestietės mamos rūpestis – užterštas oras. Štai tik prasidėjus šildymo sezonui, virš miestų jau tvyro smogas. Kur bėgti nuo tokio oro? Kokiomis vaistažolėmis gydytis nuo dulkių, kylančių dėl niekada neplaunamų šaligatvių, ant kurių spjaudo atviros TBC nesigydantys asocialūs asmenys? Ne tik mūsų vaikai, bet ir mes visi turime būti stiprūs kaip jaučiai. Daugiausia stiprybės suteikia purpurine spalva žydintys augalai: vaistinės plautės, vaistinės agurklės, raudonieji dobilai, rausvažiedės radiolės, bazilikai, mėtos, raudonėlai. Daugumą imunitetą stiprinančių augalų žmonės nuo seno naudoja maistui gardinti.
Labai vertinga daržovė yra raudonasis burokėlis. Ypač paraugintas, kai prie jo veikliųjų medžiagų prisideda ir rūgimo fermentai. Augalus, stipriai veikiančius imunitetą, reikia naudoti saikingai, nespausti organizmo. Kaip jau minėjau, geriau po truputį, bet kas dieną.
Visiškai kiti augalai yra naudojami autoimuninėms ligoms – žvynelinei, išsėtinei sklerozei, reumatoidiniam artritui, sisteminei vilkligei – gydyti. Šiais atvejais geriau tartis su gydytoju.
Ką daryti mamoms, kurių vaikai nuolat serga?
Peržiūrėti gyvenimo būdą. Gal teks keisti viską, net gyvenamąją vietą. Moteris-motina turi atlikti daugybę pareigų, kad jos šeima būtų sveika ir laiminga. Tiesiog negali būti atidėliojami svarbiausi darbai ir ypač svarbu visus šeimos narius išmokyti sveikai ir tvarkingai gyventi. Tam reikia labai daug kantrybės ir net gudravimo. Juk kiekvienai mamai smagu, kai vaikai dalyvauja šeimos veikloje. Vasarą teko pietauti Juodkrantės kavinėje. Prie gretimo stalelio susėdo šeima: tėtis, mama, paauglė dukra, apie 12 metų sūnus ir apie ketverių metukų mažylė. Mama ir paauglė tuojau išsitraukė išmaniuosius, tėtis greitai paskaitė valgiaraštį, paklausė, kas ką valgys, ir įniko į planšetę. Mažoji mergytė pradėjo muistytis, bet pamatė vaikams skirtus pieštukus ir piešimo popierių. Paklausė mamos, ar gali piešti. Mama liepė prašyti padavėjo ir toliau maigė išmanųjį. Dvylikametis berniukas sėdėjo vienišas ir liūdnas, nes neturėjo mobiliojo telefono. Net valgydami visi buvo užsiėmę telefonais. Taip šeima pietavo vasarą Juodkrantėje nesikalbėdami, nebendraudami, nekreipdami dėmesio į nuliūdusį berniuką, kol jis tyčia išliejo stiklinę su sultimis. Štai tada ir pasirodė tikrasis mamos ir tėčio elgesys. Vaikas buvo garsiai apšauktas kvailiu, ir dar negražiau. Koks jis užaugs? Kokiomis ligomis jie jau serga ir dar susirgs? Kaip slaugys ir užjaus ligonį, jei negalės atsiplėšti nuo mobiliojo telefono? Gal meilė ir rūpestis pasireikš tampant vaikus po poliklinikas ir girdant antibiotikais? Kam važiuoti žaisti mobiliaisiais į Juodkrantę?
Atidumas, supratingumas, darbštumas ir kantrybė, gebėjimas užjausti, priglausti, paglostyti laiku – visų svarbiausia. Būnant kartu reikia kuo daugiau kalbėtis, bendrauti, mylėti. Meilė yra svarbiausias vaistas.
Ginta Liaugminienė
„Mamos žurnalas“
