Lepūnėlis peršals pirmas

virusai

Neringos Laurinaitienės nuotr. www.neringosfoto.lt

Mamos laiškuose klausia: „Kodėl vaikai serga žiemą, jei per TV girdime, kad virusai bijo šalčio ir dauginasi pliusinėje temperatūroje? Žiemą rečiau vaikštome į renginius, mažiau keliaujame, daugiau sėdime su vaikais namuose, tai kaip tie virusai prisikabina?

Kodėl virusų sukeltas ligas vadiname „peršalimo“, jei suserga vaikas, kuris tikrai nesušąlo, o visą žiemą šiltai tupėjo namuose?“

Šį kartą klausimus uždavėme gydytojai homeopatei, kuriai šeimos gydytojai kartais atsiunčia nusisirgusių vaikų – tokių, kurie neišsikapsto iš peršalimo ligų, o antibiotikus geria kursas po kurso.

Gydytoja Jurgita Pinikienė sako: „Žiemą ne tiek suaktyvėja virusai, kiek mes tampame virusams imlesni, nes sušąlus nusilpsta organizmo atsparumas. Vieni virusai tada prikimba iš aplinkos, o kiti sukyla iš mūsų pačių, nes žmogaus organizme yra „miegančių“ virusų ir bakterijų, kurie nieko nedaro, kol neperšalome, nesušlapome kojų. Virstame tarsi virusų rezrvuaras, jie mumyse pasidaugina ir sklinda toliau“.

Naminukai ir laukinukai

Gydytojai žino paradoksą – labiausiai virusai kimba prie kruopščiausiai prižiūrimų vaikų, kurių mamos apsirūpina keletu pirštinių-kepurių-šalikų komplektų įvairioms temperatūroms ir labai jaudinasi, jei vaikui atsirado plyšiukas ties ausimi arba atsirišo šalikėlis. Tokias mamas gelbsti kepurių pramonė, kuri siūlo maukšles, dengiančias ir kaklą, ir krūtinę, kepures-šalmukus, storų siūlų šalikus-aštuoniukes ir kitokias gudrybes. Tačiau blogiausia, kad joks modelis tokio išpuoselėto vaikučio neapsaugo nuo virusų. „Tie vaikai, kurie laikomi namuose, kaip šiltnamyje, ir bus dažniausiai sergantys, neatsparūs. Daug atsparesni tie, kurie išbėga be pirštinių, be kepurių, atsilapoję. Kaimuose vaikų per daug neprižiūri, bet tarp jų nėra nusisirgusių, nes imuninė sistema gražiai adekvačiai tvarkosi“, – sako gydytoja homeopatė.

Beje, vėtyti mėtyti vaikai (paprasčiau – užsigrūdinę) bus atsparesni ne tik virusinėms, bet ir kitokioms ligoms, susirgę greičiau sveiks. Jiems net žaizdos greičiau ir lengviau gyja! Gydytoja Jurgita prisimena, kaip ligoninėje lankė nusideginusį kaimynų berniuką ir paklausė kolegų, kaip jam sekasi. Šie numojo ranka: „Nudegimas gilus ir platus, bet šitas vaikas tikrai pasveiks, nes jis visko matęs – ir purvo, ir vėjo, su tėčiu, kuris turi traktorių, laukus aręs ir po pievą kamuolį vaikęsis“. O vaikas, kurį bijo vėjuotą dieną išleisti į lauką, apkūtoja, kad tik akys matosi, – ir sėdėdamas namuose gali susirgti. Ateis kas nos su virusu (juk ir nesergantys galime būti virusų nešiotojai), ir lepūnėlis pasigaus.

Vis tik, pakeisti tokio šiltnaminio vaiko imlumą ligoms labai sunku. Jei vaikas kelis sezonus sirgo sirgo sirgo, ir mama neapsikentusi nusprendė – dabar tai grūsinsiu – nieko gero nebus. „Visi žinome, kad grūdinti ir stiprinti imuniteto negalima staigiai, būtinas pereinamasis laikas. Kita vertus – ar įmanoma lepų naminuką vaiką staiga padaryti laukinuku? Juk tie tėveliai, kurie atsainiau žiūri į vaiko aprangą, leidžia į lauką lengviau apsirengusį, patys yra ramesni, nesureikšmina daugybės dalykų. O tie tėvai, kurie dramatizuoja kiekvieną smulkmeną, jaudinasi, kai prasiskleidė šalikas ar kepurė, argi jie galės savo vaiką grūdinti? Jie netaps lengvai į viską žiūrinčiais, tai utopija. Galima sakyti, kad vaikui nulemta iš viršaus, ar jis bus laukinukas ar naminukas, tiesiog jis gimė vienokioje arba kitokioje šeimoje“, – sako gydytoja.

Laukti su baime, ar ramiai?

jurgita_pinikiene

Gydytoja homeopatė Jurgita Pinikienė
Klasikinės homeopatijos centras
www.homeopath.lt

Peršalimo ligos nelaikomos pasaulio pabaiga ir paranojiškai jų bijoti nereikia.

Kiekvieno mūsų organizmas yra savireguliacinė sistema, kuri pasiruošusi susitikti su virusais ir bakterijomis, gintis ir kautis. Tėvai pastebi, kaip laisvai įvairiuose šaltiniuose minimi skaičiai, kiek kartų vaikui sirgti peršalimo ligomis per metus normalu. Kadaise ir 4 kartai jau atrodė daug, o dabar PSO skelbia, kad priešmokyklinio amžiaus vaikai peršalimo ligomis gali sirgti net 11 kartų per metus, ir nieko čia blogo.

Tačiau statistika yra viena, o sergantis vaikas namuose – visai kas kita.

Kiekvienas vaiko peršalimas, sloga, karščiavimas sutrikdo šeimos gyvenimą, todėl nenuostabu, kad mamos kaskart klausia to paties – ką aš galiu padaryti konkrečiai, kad mano vaikas šią žiemą nesirgtų (arba sirgtų mažiau). „Jeigu gerai pailsime, vėdiname patalpas, pavalgome, pakankamai atsigeriame, tikrai nereikia bijoti virusų ir jų sukeltų negalavimų.

Mamoms ir tėčiams siūlau stebėti, kiek vaikas generuoja šilumos. Vieni vaikai yra šąlantys, o kitiems nuolatos šilta. Jie gali su plona striukyte pravaikščioti visą žiemą, ir jausis gerai. Juk ir suaugusieji nevienodai išskiria šilumą – vieni velkasi storiausias striukes, šalikus, į lauką eina apsikūtoję, bet jiems vis tiek šalta, o kitiems niekada nešalta, net jei visą žiemą išvaikšto su batais be pašiltinimo. Tą vaiko šilumos generaciją suprasite iš rankyčių ir pėdučių, o tiksliausiai – iš sprando temperatūros (užkišę pirštus). Jei vaikas gerai generuoja šilumą, jo negalima per šiltai rengti, nes sušalimas nėra taip blogai, kaip perkaitimas, o po to atšalimas“, – pataria gydytoja.

Jeigu sirgti nieko blogo

Jeigu imunologai sako, kad keletą kartų per metus vaikui pasigauti virusą netgi naudinga, nes treniruojasi imuninė sistema, vadinasi, lyg ir nereikia mažylio saugoti nuo sergančiųjų, nuo kolektyvo. Tada lyg ir beprasmė diskusija, nuo kelių metų leisti į darželį – trejų, dviejų, o gal vienerių, nes tas mažiukas, kuris nuo metų lankė darželį ir ištreniravo savo imunitetą, paskui sirgs retai. Jei tai būtų neginčijama tiesa, būtų per daug paprasta. Gydytoja homeopatė sako: „Savo darbe kategoriškumą seniai esu palikusi kažkur toli. Vieni vaikai, metukų išleisti į lopšelį, visiškai nesirgs, o kiti sirgs be paliovos ir labai nualins organizmą.

Juk ir emociškai vaikai skirtingai priima darželį – vieni eina kaip į šventę, kiti kaip į katorgą. Tikėtina, kad tam vaikui, kuris nenori eiti į darželį, šis sveikatos nepridės. Kita vertus, yra nuomonė, kad mažas vaikas išėjęs į kolektyvą greičiau adaptuosis.

Bendrų taisyklių, nuo kada vaikui geriausia patekti į kolektyvą, nėra, yra tik tendencijos, bendrumai.

Į virusus reaguoju ramiai ir intensyviai pulti gydyti nesiūlau. Organizmas pats turi tvarkytis su liga. Tačiau jeigu viena virusinė infekcija labai užsitęsia – vaikas kosėja mėnesį, tada vos apsveikęs vėl serga, ir taip mėnuo po mėnesio, reikėtų jam padėti.

Nors ir lėtas, nesunkus sirgimas labai išsekina organizmą, bet, to, toks vaikas yra sukėlėjų nešiotojas. Mano nuomone, pavojingiau yra būti imliu infekcijai, nei susitikti su nešiotoju. Nemažai vaikų turi lėtinį nosiaryklės uždegimą – jų išvešėję tonzilės, adeoidai, paburkusi gleivinė. Otolaringologai įžvelgia alerginį foną ir skiria priešalerginių vaistų. Labiau manau, kad tai ne tiek alerginiai, kiek lėtiniai nosiarklės uždegimai, nes ne visada toks vaikas turi alergiškumo simptomatikos, bet jo nosiaryklė atrodo uždegimiška. Toks vaikas yra gerokai imlesnis virusams ir gali visą žiemą prasirgti“.

Kaip elgtis per virusų ataką

Kai prasideda virusinė infekcija, pirmosios dienos būna pačios sunkiausios. Organizmas stengiasi kovoti su sukėlėju, pakelia temperatūrą, o tai jam – nemenkas darbas. Jeigu tokį vaiką leidžiame į kolektyvą, būrelius, jis, pasak gydytojos homeopatės, turi dirbti dviem etatais – ir kovoti su liga, ir atlikti visus įprastus darbelius. Ne kiekvienas tai įveiks. Vieni vaikai pravaikšto ligą, kitems pravaikščiota liga labai užsitęsia, o tretiems – komplikuojsi, nes prisideda bakterinė infekcija. „Viskas priklauso nuo organizmo, bet, mano nuomone, bent jau poilsio vaikui reikia skirti daugiau, ypač pirmomis dienomis. Tegul ilgiau pamiega, daugiau atsigeria, sumažina veiklų. Tausojantis ir ramus pirmų dienų režimas – daug efektyviau, negu galvoti „o gal nieko nebus“ ir išleisti tokį vaiką į darželį ar mokylą. Vaikas pamokų nepraleis, bet paskui reikės ir vaistų, ir ilgesnio laiko, kol pasveiks“, – pataria gydytoja.

Lengvi ir „sunkiasvoriai“ virusai

sergu (27)

Tatjanos Kurganovos nuotr. www.fotosaldiakimirka.lt

Virusų, kuriuos galime pasigauti, skaičiuojama apie 130. Vieni jų lengvesni, o kiti gali sukelti dramatiškas pasekmes. Kaip atskirti lengvą, imunitetui net naudingą virusėlį nuo rimtos ligos, tarkime, gripo? Kokie kriterijai turi raginti tėvus – greičiau pas gydytoją, arbatėlių nebepakaks. O gal viskas priklauso nuo tėvų kantrybės – vis tiek anksčiau ar vėliau vaikas pasveiks?

Pasak gydytojos homeopatės, didžiausias atpažinimo (lengva liga ar sunki) kriterijus yra tėvų intuicija, nes jie pažįsta savo vaiką ir iškart pamatys, kaip paskeitė jo elgesys susirgus.

„Paprastos ūminės viršutinių kvėpavimo takų ligos prasideda slogyte, kosuliuku, karščiavimas nėra staigiai kylantis, gali ilgai laikytis 37°C ir kelios dalys, kilti iki 38°C. Gripo simptomatika gerokai staigesnė, skauda raumenis, vaikas tampa vangus, pasireiškia didelė intoksikcija (liežuvis su apnašomis, nemalonus kvapas iš burnos, šlapimas koncentruotas, su acetono kvapu, odelė lyg pavytusi). Suaugęs gali mobilizuoti jėgas ir bandyti eiti į darbą (darydamas didžiulę žalą sau), tačiau vaikas tikrai nepajėgs. Gripas labai greitai plinta, todėl jei aplinkui serga daugiau žmonių, tai ir patys greičiau suklūstame“, – sako gydytoja.

Jeigu virusą pasigavęs vaikas jaučiasi neblogai, karščiuoja, bet geria ir šlapinasi, nori pavaikštinėti, pažaisti, tai galima laukti ir stebėti kokias 5 dienas, nes kartais termperatūra krenta šeštą ar net septintą dieną. Tačiau jei vaiko būklė blogėja, vaikas intoksikuotas, jau ir antrą ligos parą reikia skubėti pas gydytoją, gal tai bakterinė infecija? Gydytojas ne tk apžiūrės, bet gal būt padarys kraujo tyrimą (ar tai virusas, ar bakterija), ir pasakys – ar saugu vaikui karščiuoti ilgiau, ar ne.

Palikti viruso kamuojamą vaiką be jokios pagalbos – jau kraštutinumas. Pagalbinės priemonės nuo slogos, kosulio, gerklytės skausmo skirtos lengvinti simptomams, bet tuo pačiu jos labai palengvina vaikučio gyvenimą. „Nepamirkškite, kiek vaistų bepirktumėte, svarbiausia sergančiam vaikui poilsis ir dėmesys. O juk susirgus vaikui tėvai susinervina, nes kenčia darbai, nesmagu pasakyti viršininkui, nesinori nedarbingumo lapelio… Tada ieškoma močiučių, draugų ir auklių, vaikas mėtomas iš namų į namus. Jei mama ar tėtis lieka slaugyti namie, tai sėdi prie kompiuterio ir driba iš namų. Vaikas tai jaučia. Jam svarbiausia, kad mylimas žmogus pabūtų kartu, šalia, padėtų sveikti“, – sako gydytoja.

Kodėl reikia gerti

geria1

Studijos „G foto“ nuotr. www.gfoto.eu

Pokalbio metu gydytoja ne kartą minėjo, kaip svarbu vaikui ligos metu gerti.

Kiek tiksliai reikia atsigeri, normos nėra, nes tiek suaugę, tiek vaikai skirtingai prakaituoja. Tam, kuris prakaituoja daugiau, reikės daugiau ir išgerti. Toks nuo papildomo skysčių kiekio nepradės itin dažnai šlapintis, o tas kuris neprakaituoja, jei pradės gerokai daugiau gerti, dažnai lakstys į tualetą. Gerti reikia tiek, kad dienos metu šlapimas būtų šviesesnis negu ryte, ir kad bent 3-4 kartus per dieną pasišlapintume.

„Kai organizmas sega ir karščiuoja, gerti reikia tiek, kad žmogus apskritai šlapintųsi, nes paprastai pradedama šlapintis tik kai temperatūra krenta. Jei ir kylant temperatūra norisi šlapintis, tai rodo, kad organizmas gavo pakankamai skysčių ir netaupo jų, nebijo atiduoti. Tada lengviau pavyksta įveikti ligą, mažesnė intoksikacija, greitesnis ir lengvesnis sirgimas. Štai, pernai susirgo mano 7 metų dukrelė, sukarčiavo iki 39,7°C. Pasiūliau jai arba daug gerti ir vartoti homeopatinius vaistukus, arba numušti teperatūrą vaistais. Dukra sutiko gerti, daug kartų laikstė šlapintis, kitą dieną teperatūra buvo 37,2°C, o trečią – 36,6°C“, pasakoja gydytoja.

Gerti sergant galima viską, ką tik vaikas geria: mineralinį, sultis, arbatą, vandenį. Kartais gydytoja siūlo duoti net kolos stiklinę, kad paskatintų troškulį, užvestų gėrimo mechanizmą. O kaip su valgymu? Jeigu sergantis vaikas nori valgyti, tegul valgo, bet jei nenori, tegul nevalgo – organizmas ginasi nuo perkrovimo ir vaikas nejaučia alkio.

Antibiotikai nebe visagaliai

Pastaraisiais metais pakankamai daug informacijos apie saugesnį antibiotikų skyrimą ir vartojimą. Mamos puikai žino, kad prieš skiriant gydymą pirma geriau atlikti CRB tyrimą, nustatyti, ar susirgimas virusinis, ar bakterinis. Gydytoja Jurgita Pinikinė savo praktikoje jaučia, kad antibiotikai skiriami tikra atsakingiau. Tačiau būna tokių nusisirgusių vaikų, kuriuos šeimos gydytojai pas homeopatus atsiunčia jau po keliolikto antibiotikų kurso. Uždavinys – padaryti „kažką“, kad pats vaiko organizmas pradėtų kovoti su sukėlėjais. Gydytoja pasakoja: „Antibiotikas ligos metu veikia bakteriją, nuslopina ją, bet organizmo imlumas tai bakterijai lieka. Vaikas atrodo pasveikęs, bet išeina iš namų, ir vėl atkrenta. Juk bakterijų aplink pilna. Tuo tarpu homepatiniai vaistai veikia ne bakteriją, bet organizmą – daro jį mažiau imlų infekcijoms. Yra gandų, kad negalima duoti antibiotikų su homepatiniais vaistais, tai netiesa, nes tų vaistų poveikiai skirtingi – antibiotikas žudo bakterijas (tik), homeopatinis vaistas didina organizmo atsparumą prieš bakterijas ar virusus. Šie vaistai (antibiotikai ir homeopatiniai) gali būti skiriami kartu ir vieni kitų veikimo neslopina“.

Homeopatiniai vaistai laikomi saugesniai už cheminius preparatus, tačiau juos sugirdyti vaikui reikia kantrybės ir atidumo – duoti kas kelias valandas, tam tikru laiku tarp valgymų. Pasak gydytojos Jurgitos, to pedantiškumo bijoti nereikia, nes tikrai nieko neatsitiks, jei vaistus suduoti pavėluosite. Jeigu vaikui skirti homeopatiniai vaistai nepadeda, priežastis ne ta, kad juos neteisingai davėte, o ta, kad vaistas netiko ir reikia tikslinti paskirtą gydymą. Jei atėjo laikas duoti vaistus, o vaikas miega, žadinti negalima, nes miegas yra pats tobuliausias vaistas sergant.

Pasivaiščiojimai pekybos centruose

Prasidėjus virusų sezonui tėvai jaučiasi įkalinti – į svečius su sloguojančiu vaiku nenueisi, o jei sveikas – irgi neprasiblaškysi, nes nepatariama lankytis masinio susibūrimo vietose. Griežtesni gydytojai vaikui visą žiemą leidžia judėti tik maršrutu namai-kiemas-darželis-namai. Gydytoja Jurgita nėra tokia kategoriška: „Tėvai pažįsta savo vaiką ir sprendimus priima pagal tai, ar jis linkęs greitai susirgti, ar ne. Gal vaikui prekybos centro šventėje bus labai smagu, jis patirs begales gerų emocijų, o jos juk stiprina imunitetą. Sirgti nelinkusio vaiko tėvai tikrai nelaikys uždaryto namuose, o sirgaliuko netampys po picerijas ir kino teatrus. Į renginus vaikus veda tie tėvai, kurių mažyliai nėra imlūs. Tik patarčiau prekybos centruose labai ilgai neužsibūti, nes ten labai sausas oras, nuo kurio greitai išdžiūsta gleivinės. Padžiūvusos gleivinės praranda savo natūralų barjerą ir atsparumą virusams. Štai dėl ko liepiame vėdinti patalpas – kad ateitų drėgmės. Jei prekybos centre oras labai sausas, o vaikas ten dūksta, sušyla, gal geriau tokių pasižmonėjimų vengti.

Į svečius irgi reikia eiti „su protu“. Jeigu vaikas tik sloguoja, bet jaučiasi puikiai, ką gi – eikite. Bet jei sloga sunkesnė, užsitęsusi, geriau nei eikite, nei ką nors kvieskitės, nes vaikui reikia poilsio. Kai ateina svečiai, sergantis vaikas, kaip minėjau, dirba dviem etatais“.

„Mamos žurnalas“



Susiję straipsniai



Žymos: , , , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


6 + = vienuolika

Kitos temos: