Kokia bus pirmoji kūdikio košė – daržovių ar kruopų – nėra svarbu. Pagal naujausias mitybos rekomendacijas, pirmąją košę galite pasiūlyti nuo 4–6 mėnesių. Šiame straipsnyje skaitykite, kaip virti kruopų košę. Pataria docentas Algimantas Vingras.
100 km spindulio teorija
Kai kūdikis įpranta valgyti mėsos-daržovių tyrę, galima pasiūlyti ir kruopų košės. Anksčiau tai būdavo vargo vakarienė, nes mamos galėdavo rinktis vieną iš dviejų alinančių gamybos būdų. Pirmasis – kruopas sumalti kavos malimo mašinėle ir virti tokias savos gamybos kruopų dulkes. Antras – virti natūralias kruopas, o išvirusią košę trinti per sietelį.
Abu metodai surydavo marias laiko, o prisvilę puodai ir aptekėjusios viryklės buvo kasdienybė. Laimei, civilizacija mums pasiūlė ne tik sauskelnių, bet ir nepaprastai lengvai pagaminamų kruopų košių kūdikiams (o vyresniems vaikams – kruopų dribsnių, kurie išverda per minutę ar kelias). Ant pakelių aiškiai parašyta, nuo kelių mėnesių tos košės tinka, o gamybos būdas tinka net ir turistams-alpinistams, nes nereikia nei virti, nei trinti – tik užpilti šiltu vandeniu, mišiniu ar mamos pienu. Kol mama užriša seilinuką, košė išbrinksta ir tampa tinkama maitinti. Tiesa, perkant kruopų košes kūdikiui, reikia laikytis šiokios tokios drausmės, nesižavėti negirdėtomis kruopomis, skaityti etiketes.
„Dabar įrodyta, kad žmogui geriausiai tinka vietinės kilmės maistas, t.y. užaugintas ne toliau kaip už 100–300 km nuo gyvenamosios vietos. Prie tokio maisto žmogus iš kartos į kartą yra geriausiai pripratęs, juolab kad dauguma lietuvių yra sėslūs. Lietuvos gyventojams ir jų kūdikiams geriausiai tinka: grikių, avižų, kviečių, miežių smulkintos kruopos (nepainiokite su perlinėmis, kurios yra šlifuotų miežių kruopos, o šlifavimo proceso metu jos praranda daug naudingų medžiagų)“, – vardija docentas.
Pramoniniu būdu pagamintų kruopų košių rasite įvairiausių, jos importuojamos iš „motininių“ gamyklų, kurios gamina košes visai Europos rinkai. Mes turėtume atsirinkti tai, kas labiausiai primena lietuvišką paveldą.
Kaip dėl ryžių?
Pašnekovo kruopų sąraše nėra ryžių, kurie užauginami tikrai toliau, nei už 100 km – Tailande, Vietname, Kambodžoje, Laose. Bet kaip mes be ryžių? Mamos rastų daugybę argumentų, kurie ryžių košę iškeltų aukščiau kviečių ar miežių. Ryžių košė puri, balta, švelni.
„Kalbant apie ryžius, nederėtų ieškoti sensacingos jų naudos. Bet kokie šlifuoti grūdai yra praradę daug naudingų medžiagų. Kai kurie dietologai apskritai ryžius įvardija kaip kruopas, kurios organizmui pridaro daugiau žalos nei suteikia naudos. Vartojant daug baltųjų ryžių didėja hipertonijos, aterosklerozės, širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto, akmenų susidarymo inkstuose rizika. Kita vertus, papildomai maitinant kūdikius svarbiausia pusiausvyra, todėl retkarčiais nuo 7,5–8 mėn. duodama kokybiškų ryžių košė mažyliui sveikatos nesusargdins“, – sako gydytojas.
Jeigu verdate kūdikiui košę iš pirktų ryžių kruopų, kažin ar rasite idealiai tinkamų kūdikiui, nes norint apsaugoti ryžius sandėliavimo ir transportavimo metu jie fumiguojami, t. y. apdorojami specialiomis cheminėmis medžiagomis, pavyzdžiui, aliuminio fosfidu, fosginu, etilo formatu, o tai vaikučiui tikrai nereikalinga. Matyt, saugiausia pirkti specialiai kūdikiams paruoštas užpilamas ryžių košes, nes tokiems ryžiams keliami labai aukšti kokybės standartai, ir iš bet kokių trečiarūšių kruopų niekas kūdikiams maistelio negamina.
Manų laikai praėjo…
Kad manų košė išėjo iš mados, žinome visi. O juk dar prieš 25 metus ji buvo patiekalas Nr. 1 vaikų darželiuose, mokyklose ir kiekvienuose namuose, kur augo vaikas. Kūdikiams – manų košė su obuolių tyrele, vyresniems – manų košė su sviestuku, uogiene, razinomis. Vėliau atsirado ir stebuklingas derinys – manų košė su cukrumi ir cinamonu. Deja, dabar prisipažinę, kad vaikus maitinate manų koše, liksite nesuprasti, nes ši pripažinta „tuščių angliavandenių“ bomba, „bevertėmis kalorijomis“, „tukinančiu niekalu“.
PSAO manu koše siūlo kūdikius maitinti tik nuo metų, kai vaikutis sėda prie bendro šeimos stalo. Jeigu tokios griežtos direktyvos nebūtų, mamų gyvenimas labai palengvėtų, nes manų košė lengviausiai ir greičiausiai išverdama. O gal ji nėra jau toks nuodas?
„Lyginant su kitomis kruopomis, manuose daugiausia angliavandenių, kitaip tariant, manų kruopos yra saldžiausios iš visų. Tačiau kitų naudingų organizmui medžiagų (kurių gausu kitose iš Lietuvoje augančių grūdų pagamintose kruopose) manuose gerokai mažiau. Štai dėl ko manų kruopų nepatariama duoti iki vienerių metų. Vaikučio skrandukas ne guminis, mažylis gali suvalgyti tik tam tikrą kiekį maisto, tad kodėl kišti bet ką, jei galima duoti tai, kas vertingiau? Kam virti manus, kai kūdikiui galima duoti vertingesnių kruopų? Matyt, saldumas vilioja mažus ir didelius, storus ir plonus, todėl lietuviai taip gedi tų manų.
Absoliutinti būtų kvaila – kūdikis, gavę manų kruopų košės, tikrai nesusirgs, jam nieko neatsitiks! Tik jeigu jau norime kūdikiui visko, kas geriausia, pirmenybę teikime vertingesnėms košėms“, – ramina docentas.
O kuskuso laikai – atėjo?
Šventa vieta tuščia nebūna, vos praėjo keli manų blokados metai, kaip ant mūsų stalų atsirado manų brolis kuskusas. Tikriausiai retai kuris susimąstome, kad kuskusas yra tie patys manai, tik apdoroti. Tai Šiaurės Afrikos valstybėse paplitęs kvietinis patiekalas, gaminamas iš manų kruopų, vandens, miltų ir druskos.
Dabar kuskusas pradėtas gaminti pramoniniu būdu, jo galima įsigyti parduotuvėse ir iš jo pagaminti įvairius patiekalus. Maža to, dabar bet koks patiekalas, pagamintas su muskusu, pradėtas vadinti kuskusu. Sveika nuovoka sako, kad kuskusas kūdikiams yra blogiau, nei manai, nes druska mažylių maiste turi būti ribojama.
Docentas A. Vingras negailestingai kritikuoja kuskusą, kaip vaikams netinkamą valgį: „Kuo vadovaudamiesi jauni tėvai vaikams duoda kuskusą? Ar jie suvokia, kad vaikas nėra mažas suaugęs žmogus? Kuskuso kruopos (jeigu jas taip galima pavadinti, nes tai ne kruopos, o sūdyti manų rutuliukai) kūdikiams ir mažiems vaikams yra visiškai netinkamos su mėsa, nes slopina skrandžio rūgšties išsiskyrimą ir dėl to mažėja geležies pasisavinimas iš mėsos. Kuskusas, kad ir kokio pavidalo jis būtų, nėra kūdikių ir mažų vaikų valgis!“
„Mamos žurnalas“
