Kodėl Europos pediatrai siūlo ankstinti papildomą maitinimą

Rekomendacijos grįžti prie ankstyvesnio papildomo maitinimo – gana svarbi naujiena, nes pokyčių šioje srityje nebuvo nuo 1995-ųjų.

Konsultuoja dr. Vaidotas Urbonas, gydytojas vaikų gastroenterologas

Docente, papasakokite apie naująsias rekomendacijas. Kodėl siūloma papildomą maistą įvesti nuo 4 mėnesių?

Nereikėtų stebėtis, kad kartkartėmis rekomendacijos, kaip maitinti kūdikius, keičiasi, nors maistas tas pats ir kūdikiai tokie patys.

Nuolatos vyksta tyrimai, atsiranda naujų faktų, tuomet mitybos rekomendacijos koreguojamos.

Tyrimai, atlikti Didžiojoje Britanijoje, teigia, kad kūdikiai, kurie buvo papildomai maitinami nuo 3 mėnesių, gerokai rečiau sirgo alergija nei tie, kurie pradėti maitinti 6–7 mėnesių.

Kiekvienas vyresnis pediatras prisimins, kokios rekomendacijos buvo prieš 30–40 metų. Varškę buvo siūloma pradėti duoti nuo 3,5–4 mėnesių, sultis – nuo mėnesio, kiaušinius nuo 3,5 mėnesio, karvės pieną – nuo 4 mėnesių. Nemanau, kad tai buvo kažkas labai blogo, o alerginių ligų buvo tikrai mažiau.

Vyresni kolegos be jokios nuostabos priima naująsias tendencijas ir mielai rekomenduoja įvedinėti maistą nuo 4–6 mėnesių.

Kuo moksliškai grindžiama teorija, kad anksčiau įvedus papildomą maistą, vaikas, tikėtina, išvengs alergijos ateityje?

Vaiko imuninė sistema vystosi, bręsta ir suaugusiojo imuninės sistemos lygį pasiekia tik paauglystėje. Ypač jautrūs yra pirmieji gyvenimo metai, kai sparčiausiai auga ūgis, svoris, vystosi nervų ir imuninės sistemos. Tai pats sparčiausias augimo periodas, o kartu ir pats jautriausias. Dėl to kokie nors pokyčiai šiuo metu turi didelės reikšmės ateityje. Mokslininkai bando ieškoti atsakymų, kada būtų tinkamas laikas įvesti vieną ar kitą produktą, kad ateityje būtų kuo mažiaus ligų, ypač alerginių ir autoimuninių, kurių dabar itin sparčiai daugėja.

Anksčiau vaikų gydytojai patardavo įvesti kai kuriuos maisto produktus nuo 6–8 ar net nuo 10 mėnesių. Buvo mąstoma primityviai – jeigu produktas sukelia alergiją, duokime kuo vėliau, tad jei vaikui duosime alergzuojančių produktų nuo metų, jis alergija nesusirgs. Deja, pasirodė, kad taip nėra, vėlesnis maisto įvedimas nesumažino alergijų skaičiaus, o tik padidino.

Kai tai tapo akivaizdu, mokslininkai sukruto, – o gal kaip tik reikia įvedinėti anksčiau, kad imuninė sistema su šiais produktais kuo anksčiau susipažintų ir prieš juos nekovotų. Juk alergija prasideda tada, kai organizmas sukvailioja ir nebeatpažįsta, kas svetima ir bloga ir su kuo reikia kovoti. Alergija – tai kova su produktus, kurie yra visiškai nežalingi organizmui, bet organizmas su jais kaunasi.

Ar patarimai ankstinti papildomą maitinimą – tik teoriniu lygiu? Ar vaikų gydytojai jau gavo oficialias PSO rekomendacijas?

PSO rekomendacijų nereikia paisyti aklai, nes jos sukurtos visiems vienodos – Bangladešui, Lietuvai, Čilei, Australijai. O juk klimatas, mitybos tradicijos ir t.t. gerokai skiriasi. Aš vertinu tik tas rekomendacijas, kurios skirtos tam regionui, konkrečiai – Europai. Europoje autoritetingiausia vaikų mitybos klausimais yra Europos vaikų gastroenterologijos, hepatologijos ir mitybos draugija. PSO samdo šios organizacijos korifėjus, kad padėtų ruošti rekomendacijas visam pasauliui. Taigi mano minėta draugija pataria įvesti papildomą maitinimą nuo 4 iki 6 mėnesių, todėl Lietuvos pediatrai ir šeimos gydytojai gali drąsiai tai daryti, nelaukdami PSO leidimo.

Nebijote, kad prie Jūsų kabineto pradės piketuoti žindymo propaguotojai, nes papildomai maitinamas kūdikis suvalgys mažiau motinos pieno?

Žindymas ir papildomas maitinimas – kuo puikiausiai suderinami. Mamos pienas neabejotinai yra geriausias maistas tam tikro amžiaus kūdikiams, ir dėl to niekas nediskutuoja. Bet vieną mamos pieno maitinimą pakeitus košele (pienu kūdikis gali užsigerti), nieko neatsitiks. Kraštutinumai čia nereikalingi.

Nemaitinti mamos pienu yra blogai, tačiau maitinti vien mamos pienu iki 8 ar 10 mėn. irgi yra blogai. Paradoksas, bet daugėja savo pienu maitinančių motinų ir kartu daugėja alergija sergančių vaikų. Tad motinos pienas nėra panacėja, jis neapsaugo nuo alergijos.

Savo pienu maitinančios mamos puikiausiai priima mano rekomendacijas ir jokių problemų čia nemato.

Ar 4 mėnesių kūdikio virškinamasis traktas pasisavins papildomą maistą? Mamos sako – suvalgė košę ir visa „išėjo lauk“ su morkų gabaliukais…

Savo pacientėms sakau – paklauskite savo mamos, kaip Jūs augote, kaip buvote maitinama? Nuo 3 mėnesių gavote košės, tačiau ar esate visiška ligonė? Dauguma dabartinių mamų užaugo papildomai maitinamos nuo 3–4 mėnesių, užaugo sveikos.

Viskas pasikeitė maždaug 1995 metais. Kai PSO paraginti, pradėjome rekomenduoti papildomai maitinti tik nuo 6 mėnesių, gydytojai buvo nustėrę, o apie mamas nė nekalbu. Štai tada tikrai buvo galima sulaukti piketų prie kabinetų, nes tėvams kilo klausimas, kodėl neleidžiame kūdikiams valgyti?

Tuomet niekas nežinojo, kad po 20 metų vėl sugrįšime prie ankstesnio papildomo maitinimo, o dabar nežinome, ką rekomenduosime po 20 metų. Užtat ir yra žodis „rekomendacijos“ – ne liepimai, o tik patarimai. Kaip Jums atrodo geriau, taip ir darykite. Jei labai norisi duoti košės nuo 6 mėnesių, Jūsų valia, tačiau mokslas dabar sako ką kita.

Mamos nori konkretumo – turiu 4 mėnesių kūdikį, nuo ko man startuoti?

Nėra nurodyta, kokia košė turi būti pirma. Grūdinės ir daržovių košės yra lygiavertės, todėl abi gali būti pirmos. Apsispręsti padeda sezonas. Vasaros pabaigoje, rudenį, kai daržovės šviežios ir gyvos, pirmoji košė turėtų būti daržovių. Be to, lengviau kontroliuoti daržovių ekologiškumą, ypač jei patys užsiauginame. Deja, grūdų auginimo procesas nenuspėjamas. Lieka tik pasitikėti.

Jei 4 mėnesių kūdikiui pradėsime duoti daržovių košės ir pakeisime ja vieną maitinimą mamos pienu, tai po 2 savaičių galime įvesti antrą košę – kruopų. 5,5 mėnesių galime pradėti duoti mėsos, ir taip tęsti iki metų pabaigos – 2–3 kartus per dieną mamos pienas, 3 kartus košės.

Pirmąją kruopų košę Vakaruose siūlydavo įvesti ryžių. Logiška, nes dauguma pasaulio šalių kitų kruopų beveik nevartoja. Tik Skandinavijos šalys ir Lietuva su savo kaimynėmis valgo įvairiausių kruopų košių. Prieš kelerius metus ryžiuose atradus didelius neorganinio arseno kiekius (ypač ryžių piene), Europos vaikų gastroenterologijos, hepatologijos ir mitybos draugija išleido rekomendacijas (2015 m.) nenaudoti kūdikiams ir vaikams ryžių pieno. Skandinavai nuėjo dar toliau – jie pataria ryžių košės kūdikiams duoti itin retai, nes didelė tikimybė, kad su koše kūdikis gaus neorganinio arseno.

Remiantis šiais faktais, siūlyčiau pirmiausia grikių ir avižų košes. Pagal daugelį savybių šios kruopos yra labai sveikos.

Ačiū už pokalbį.

Neila Ramoškienė

„Mamos žurnalas“