Pirmosios 1000 dienų žmogaus gyvenime yra pačios svarbiausios – per tą laiką padedami namo pamatai, o nuo jų priklauso, ar namas stovės ilgai, ar bus tvirtas. Į tas 1000 dienų įskaičiuojamas nėštumas (270 dienos) ir pirmieji dveji vaiko gyvenimo metai (365×2=730).
Ką sąmoningi tėvai gali nuveikti per 1000 dienų dėl savo vaiko? Kalbamės su valgymo įpročių koregavimo centro Valgymas.lt dietologe Lina Barauskiene.
1000 dienų idėja
Nėštumas ir pirmi dveji metai yra tiesiog stebuklingas laikotarpis, per kurį galima labai daug nuveikti, nes tuo metu programuojama žmogaus sveikata į ateitį.
Tai, kad mityba nuo vaiko pradėjimo iki 2 metų yra labai svarbi, – nėra supernaujiena. Apie tai pasaulyje seniai kalbama, vyksta konferencijos, dietologai ir mitybos specialistai puikiai žino šią idėją. Lietuvoje ši tema nėra labai išplėtota, tad norėtųsi apie tai papasakoti tėvams.
Pirmųjų 1000 dienų idėja labiausiai išpopuliarėjo tose šalyse, kur iškilusios didelės mitybos problemos: arba maisto nepriteklius, arba nutukimas. Mes vejamės „nutukusias šalis“ – kuo toliau, tuo labiau ši problema didėja, ypač sparčiai tunka vaikai ir paaugliai, ir jau kas penktas vaikas Lietuvoje yra nutukęs. Iš savo praktikos galiu pasakyti, kad su šia amžiaus grupe (vaikais ir paaugliais) sunkiausia dirbti, nes jie neturi motyvacijos, nenori atsisakyti vieno ar kito produkto. Užtat kaip lengva dirbti su pačiais mažiausiais, kuriems maistas dar tik įvedinėjamas! Viskas tėvų rankose, jie gali suformuoti tokius vaiko įpročius, kokius tik nori. Apie tai ir skelbia 1000 dienų teorija – pirmus metus padarome nepaprastai daug.
Kodėl 2 metai
Išgirstu klausimą – o kodėl būtent pirmi dveji metai? Per pirmus dvejus metus organizme įvyksta nesuvokiamo masto pokyčiai. Kūnas auga labai stipriai – per pirmus metus kūdikio svoris patrigubėja! Smegenų dydis per pirmus dvejus metus pasiekia suaugusio žmogaus lygį. Auga ne tik kūnas – bręsta imuninė sistema, nervų sistema, visi organai. Šiuo periodu įvyksta pokyčių, kurie daugiau gyvenime nesikartos: nervinių ląstelių formavimasis, riebaliniu ląstelių dauginimasis. Kad tai vyktų sklandžiai, vaikas turi gauti užtektinai maisto medžiagų.
Nėštumas, žindymas, papildomas maitinimas
1000 dienų idėją apžvelgsiu etapais.
Nėštumas. 1000 dienų teorija sako, kad vaikas maitinasi 9 mėnesius iki gimimo. Vadinasi, besilaukianti mama turi mąstyti ne tik apie save, bet ir apie tai, kad šiuo metu ji maitina savo vaikutį. Kuo platesnė maisto įvairovė – tuo platesnis vaiko skonių suvokimas.
Žindymas. Antrasis svarbus etapas, nes toliau viską kontroliuoja tik mama. Kokios kokybės maistą valgys mama, tokios kokybės jį gaus vaikas.
Papildomas maitinimas. Kiek daugiau nei pusmetį trunkantis etapas, bet nepaprastai svarbus. Kuriame pagrindus vaiko mitybos įpročiams visam gyvenimui, formuojame jo skonio receptorius. Koks šis etapas svarbus, rodo paskutiniai tyrimai ir diskusijos vis dėlto nebesiremti PSO pasenusiomis 2001 metų rekomendacijomis ir kūdikius pradėti papildomai maitinti ne nuo 6 mėnesių, o tarp 4 ir 6 mėnesių.
Pratinimas prie suaugusiųjų stalo. Antraisiais metais tėvų vaidmuo toliau išlieka milžiniškas, nes tik nuo jų priklauso, kaip išlaviruos, vaikui tampant išrankiu valgytoju, kaip elgsis, jei pamatys vaikučio polinkį tukti.
Įrodyta, kad vaikai vyresniame amžiuje atsisako valgyti daržoves, žuvį ar kitus reikalingus produktus, nes kūdikystėje jie nebuvo su šiais maisto produktais supažindinti.
Dietologo konsultacija nėštumo metu
Net 270 iš minėtų 1000 dienų praeina vaikučio laukiant. Daugybė pasaulio šalių įvertino, kokia svarbi yra nėščiosios mityba.
Ir ne tik dėl to, kad būsima mama nepriaugtų per daug svorio! Italės, prancūzės neįsivaizduoja nėštumo be dietologo pagalbos, joms sudarinėjami mitybos planai, kurie padeda visavertiškai vystytis vaisiui, o mamai priaugti svorio tik tiek, kiek reikia.
Tyrimais įrodyta, kad bet kokie mamos metaboliniai sutrikimai, staigūs svorio šuoliai, nėštumo metu taikytos dietos, maistinių medžiagų trūkumas atsiliepia kūdikio svoriui, lemia jo diabetą, hipertenziją, nutukimą. Įsivaizduojama, kad nutukimas gali būti užprogramuotas tik tam kūdikiui, kuris gimė didelio svorio. Tyrimai rodo, kad gali būti ir atvirkščiai, – gimęs per mažo svorio naujagimis turi užprogramuotą kompensacijos mechanizmą, didžiulį poreikį pasivyti, o greitas svorio priaugimas naujagimiui ir kūdikiui ateityje lemia nutukimą.
Be svorio, yra daug kitų svarbių dalykų, kalbant apie nėščiosios mitybą. Tarkime, yra tokių nepakeičiamų medžiagų (polinesiočiųjų rūgščių), kurios yra nepaprastai svarbios vaisiaus smegenims, regai vystytis, būsimam vaiko intelektui. O kiek daug naujos informacijos dėl nėštumo ir būsimo vaikučio alergijos! Mamos bauginasi, kad nėštumo metu negalima valgyti braškių ir apelsinų, nes vaikas gims alergiškas. Bet naujausi tyrimai sako ką kita – kad jei nėščioji ir artimiausi jos giminės nėra alergiški, tai net rekomenduojama protingais kiekiais valgyti alergizuojančiais laikomų produktų – riešutų, žuvies ir t.t., kad vaikutis dar įsčiose su jais susipažintų ir paskui neįsijautrintų.
Nėščios moterys apie maistą turi aibes klausimų – ką valgyti ir gerti, jei organizmas linkęs į tinimus? Kaip maitintis, jei kietėja viduriai? Ėda rėmuo? O jei visą laiką pykina?
Besilaukiančiai mamai pačiai tikrai sunku visas žinias surasti, susisteminti, prisitaikyti. Štai kodėl padėtų dietologo patarimai. Žinoma, mama daug informacijos apie mitybą ras internete ar spaudoje, tačiau visa ji bus bendra, pritaikyta visiems. O juk nėštumo laikotarpis yra intymus, labai privatus, kiekvienai moteriai vis kitoks, todėl verta pasikonsultuoti individualiai.
Kas bendro tarp mitybos ir psichologijos
Dėl visiškos harmonijos reikėtų, kad moterį nors kartą per nėštumą pakonsultuotų kineziterapeutas ir psichologas. Kineziterapetutas – lyg ir aišku, jis patartų dėl fizinio krūvio, pratimų. Psichologas ir mityba iš pirmo žvilgsnio lyg ir nesusiję, tačiau tik iš pirmo žvilgsnio.
Dauguma nėščiųjų patiria stresą, nerimą, išgyvena dėl vaikučio sveikatos, bijo gimdymo. Įrodyta, jog stresas turi neigiamą įtaką, lemia tam tikras tiek nėščiosios, tiek žindyvės, tiek ir vaiko ligas. Nepamirškime, kad apėmus nerimui prasideda emocinis valgymas (arba nevalgymas), o tai tiesiogiai veikia vaisių. Stresas mažina imunitetą, tuomet sumažėja medžiagų pasisavinimas. Neseniai atliktas tyrimas rado ryšį tarp nėštumo metu patirtos depresijos ir vaiko hiperaktyvumo.
Idealu, jei tie trys specialistai, konsultuojantys nėščią moterį (dietologas, psichologas ir kineziterapeutas), – dirbtų vienoje komandoje.
Nuo redakcijos: Klinika „Ypatingi žmonės“ dviem „Mamos žurnalo“ skaitytojoms, kurios laukiasi, dovanojo po paketą paslaugų, kuriose ir 3 dietologo konsultacijos nėštumo metu kiekvieną trimestrą. Patirtus mamų įspūdžius aprašysime.
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai
