Vaikų ir paauglių nutukimas sukelia virtinę problemų. Tai ir fizinės sveikatos bėdos, psichologinis diskomfortas bei prastėjantys mokslo rezultatai. Apie vaikų ir paauglių nutukimą ir apie tai, kaip jiems padėti, pasakoja reabilitacijos ir slaugos centro „Gemma“ kineziterapeutė Aistė Venskutė.
Visame pasaulyje vis sparčiau daugėja antsvorio turinčių ir nutukusių vaikų bei paauglių. Per pastaruosius 40 metų asmenų nuo 5 iki 19 metų antsvoris ir nutukimas išaugo nuo 4 proc. iki 18 proc. Antsvoris ir nutukimas susijęs su prasta fizine sveikata, psichologinėmis problemomis, širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis ir II tipo diabetu. Statistika rodo, kad antsvorio turintys paaugliai dažnai ir jau suaugę linkę tukti.
Reabilitacijos ir slaugos centro „Gemma“ kineziterapeutė Aistė Venskutė tikina, kad yra kelios priežastys, sukeliančios paauglių kūno masės didėjimą.
Tai – fizinio aktyvumo stoka, kaloringo greitojo maisto vis dažnesnis vartojimas, nereguliarūs pusryčiai, kalorijų perteklius antroje dienos pusėje. Antsvoriui ir nutukimui didžiulės įtakos turi vis labiau plintančios pasyvaus laisvalaikio leidimo formos: sėdėjimas prie kompiuterio, televizoriaus žiūrėjimas. Ilgai sėdint, dažnai išsivysto netaisyklinga laikysena, kuri gali būti ilgo priverstinio sėdėjimo pasekmė ir rodyti raumenų disbalansą. Esant raumenų disbalansui, ilgainiui atsiranda ne tik minkštųjų audinių, bet ir sąnarinių struktūrų pakitimų. Tokia netaisyklinga laikysena ateityje gali išprovokuoti skausmą.
Anot specialistės, antsvoris sukelia daug fizinių ir psichologinių problemų. Įrodyta, kad antsvorį turintys paaugliai yra silpnesni atlikdami fizinę veiklą, skirtingai nei normalų svorį turintys bendraamžiai, sunkiau išveria ištvermės ir jėgos pratimus. Tačiau nuleisti rankų neverta.
„Tikslingai parinktas fizinis krūvis ne tik stiprina visas organizmo sistemas ir funkcijas. Nuo jo priklauso ir motoriniai gebėjimai, judėjimo įgūdžiai, tokios fizinės ypatybės, kaip greitumas, jėga, lankstumas ir aerobinė ištvermė. Mokslininkai taip pat nustatė, kad reguliarus fizinis aktyvumas ne tik sumažina kūno riebalų kiekį, bet ir pagerina mokinių dėmesio sutelkimą, mokymosi rezultatus, mažina depresijos simptomus“, – įsitikinusi reabilitacijos ir slaugos centro „Gemma“ kineziterapeutė Aistė.
Tik prižiūrint specialistui
Pasaulio sveikatos organizacija paaugliams rekomenduoja judėti kasdien bent po 60 minučių vidutiniu ar dideliu intensyvumu. Geriausia, jei intensyvumą ir fizinio aktyvumo formą pritaikytų specialistas. Todėl ypač svarbus yra kineziterapeuto vaidmuo. Kineziterapeuto tikslas – ne tik pakeisti paauglio kūno kompoziciją, bet ir, atsižvelgiant į fizinę būklę bei įvertinus kraujotakos sistemos funkcinį pajėgumą, individualiai parinkti pratimus bei reikiamą intensyvumą.
Pagrindiniai kineziterapijos procedūrų tikslai – stiprinti širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo sistemas, judamąjį atramos aparatą, gerinti metabolinės sveikatos rodiklius, keisti kūno kompoziciją.
Specialistas, parenkantis fizinio aktyvumo formas, turi pabrėžti 3 pagrindinius komponentus: aktyvumo formos dažnį, trukmę ir intensyvumą. Reabilitacijos ir slaugos centro „Gemma“ kineziterapeutė Aistė Venskutė rekomenduoja paprastą pratimą, kuris padės nustatyti maksimalią naudą organizmui. Pirmiausia, anot jos, judėti būtina kasdien bent po 60 minučių. Paprasčiausias būdas rasti tinkamą intensyvumą – spartus ėjimas. Einant vidutiniu intensyvumu, apie 5 km/h greičiu, pamažu pasidaro sunku kalbėti – tai ženklas, kad pavyks sudeginti dalį nepageidaujamų riebalų. Einant dideliu intensyvumu (apie 7 km/h greičiu), kalbėti labai sunku arba neįmanoma – tuo metu treniruojama širdies ir kraujagyslių sistema.
Kineziterapeutė Aistė Venskutė primena, kad išeitis visuomet šalia. Reikia tik, parinkus aktyvumo formos dažnį, trukmę ir intensyvumą, apsišarvuoti kantrybe ir laukti teigiamų rezultatų.
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai
