Ar žinote, kad požiūris į greitą maistą pastaruoju metu gerokai pasikeitė, nes… paskeitė ir pats greitas maitas.
Konsultuoja gydytoja dietologė Aušra Jauniškytė-Ingelevičienė
Ką dietologai vadina „greitu maistu“? Tradiciškai prie greito maisto priskiriame mėsainius, traškučius, keptas bulvytes, o gal greitas maistas yra virtiniai, koldūnai, žuvų piršteliai – viskas, kas iš pakelių?
Pagal kalbodarą, greitu maistu galime vadinti maistą, kuris greitai paruošiamas ir patiekiamas.
Yra daug patiekalų, kurie paruošiami greitai, – kiaušinienė, sumuštiniai, blyneliai. Greitu maistu gali būti vadinami patiekalai, parduodami restoranuose ar parduotuvėse. Tačiau tai nėra tas maistas, kurį iš tikrųjų vadiname „greitu maistu“.
Greitam maistui nepriskiriami šaldyti paruošti patiekalai, virtos, rūkytos dešros, sausi pusryčiai – jie tiesiog vadinami pusfabrikačiais arba nepatenka net į tokią kategoriją. Nenoriu demonizuoti jokio maisto. Greitas maistas dažnai keletą kartų yra termiškai apdorojamas (apverdamas, užšaldomas ir vėl atšildomas ir pakepamas), dėl to sumažėja jame maistinių medžiagų. Bet nebūtinai jis tampa kenksmingas sveikatai.
Aš taip pat nesiūlau vadinti tam tikro maisto šlamštmaisčiu. Maistas yra maistas. Kartais jis būna vertingesnis, kartais ne. Šiuo metu, tobulėjant technologijoms, anksčiau mažai vertingą maistą galima pagaminti taip, kad jame išliktų daug maistinių medžiagų.
Pati idėja pardavinėti paruoštą maistą greitai užkąsti nėra nauja ir nėra atsiradusi Amerikoje, kaip kartais manoma. Kiek egzistuoja miestai, tiek egzistuoja ir greitas maistas. Senovės Romoje buvo galima nusipirkti duonos ir alyvuogių, Rytų Azijoje veikė ryžių-makaronų parduotuvėlės, Anglijoje lig šiol populiarūs mėsos pyragai ir specialios bandelės, kur vienoje tešlos pusėje yra mėsa, kitoje – daržovės.
Kiekviena šalis turėjo specialių patiekalų, kurių galėjo užkąsti atvykę žmonės.
Sąvoka „greitas maistas“ žodyne pirmą kartą paminėta 1951 metais. Amerikoje tipiškas greitas maistas yra mėsainis, skrudintos bulvytės ir gaivaus gėrimo stiklinė. Šalia minėtų patiekalų Lietuvoje sparčiai populiarėja ir kitas greitas maistas – kebabai.
Atliktas tyrimas, kurio metu skaičiuota, kiek kurioje šalyje greito maisto restoranų tenka vienam gyventojui. Pirmoje vietoje yra Jungtinė Karalystė, šioje šalyje suvartojami 25 procentai viso pasaulio greito maisto, antroje – JAV, trečioje – Australija.
Beveik visi lietuviai, pasisvečiavę Amerikoje, Anglijoje, Airijoje, sako tą patį: „Nė nepastebėjau, kaip per savaitę priaugau kelis kilogramus“. Kodėl?
Svorio didėjimo priežasčių gali būti labai daug, ir nebūtinai kaltas maistas. Noras valgyti daugiau ir/arba greitai paruošiamo ir lengvai prieinamo maisto yra pasekmė, t.y. tai, ką žmogus pajaučia dėl tam tikrų priežasčių. O tos priežastys dažniausiai būna stresas ir miego stoka (keičiasi laiko juostos, reikia laiko priprasti).
Greitas valgymas, tiesiog einant (buvo laikotarpis, kai gana dažnai teko lankytis Anglijoje, tai nuolat nustebindavo žmonės valgantys tiesiog eidami, kaip nepatogu ), važiuojant, dirbant prie kompiuterio prisideda, kad nejaučiama sotumo.
Kodėl amerikiečiai, kurie valgo daug greito maisto, tunka specifiškai – kažkaip nenormaliai išplatėja per užpakalį ir šlaunis?
Vis dėlto negalima kaltinti vien greito maisto dėl nutukimo epidemijos, kuri yra visame Vakarų pasaulyje. Deja, kol kas dar niekas neatsakė į klausimą, kodėl nutukimas taip sparčiai plinta. Nutukimą sukelia daug priežasčių, dažniausiai susideda kelios priežastys, kad išsivystytų ši liga. Čia dalyvauja ir genetika (deja, mūsų genai jau pasikeitę daugiau į nutukimo pusę) ir aplinka, kuri, beje, irgi labai skatina nutukimą. Galbūt dėl to nutukimas taip sunkiai gydomas. Aš savo praktikoje esu mačiusi gal tik keletą žmonių, kurie valgė daug greito maisto. O nutukusių žmonių gydžiau labai daug.
Greitas maistas nelemia to, kaip kūne susikaups riebalai. Specifinis „amerikietiškasis“ nutukimas nėra toks dėl greito maisto, tai lemia genetika.
Dietų laikymasis labai prisideda prie svorio didėjimo. Vakarų pasaulis tiesiog apsėstas lieknėjimo ir dietų laikymosi, neretai dietos vadinamos „sveika mityba“, bet tai yra ribojimas. Su kiekviena dieta svoris sugrįžta, o didžiajai daliai tampa didesnis nei buvo. Keičiasi ir dietų besilaikančiojo išvaizda: su kiekviena dieta sumažėja raumenų masės, o sugrįžus svoriui padaugėja riebalų, ypač pilvo srityje.
Ar greito maisto trūkumas tik tai, kad jis tukina?
Kalorijos nėra didžiausia greito maisto bėda. Greitas maistas (skrudintos bulvytės, mėsa mėsainiuose) gaminama labai nesveiku būdu – kepama dideliame kiekyje aliejaus aukštoje temperatūroje. Aukštoje temperatūroje susidaro daug transriebalų rūgščių. Šios rūgštys kraujagysles pažeidžia labiau nei cholesterolis, didina pilvo riebalų kiekį (riebalų, kurie kaupiasi ne po oda, o pilvo ertmėje, tarp vidaus organų), šių riebalų padidėjimas lemia antrojo tipo cukrinio diabeto, širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymą.
Greitame maiste mažai skaidulų, mažai vitaminų, ypač B grupės. Greitame maiste paprastai būna daug druskos. Žmogui per dieną užtenka 1 g natrio. 1 arbatinis šaukštelis druskos turi 2,3 g natrio. 1 g natrio skatina susikaupti 200 g vandens. Dalis to vandens kaupiasi kraujagyslių sienelėje, dėl to didėja kraujospūdis. Apie 30 proc. žmonių yra jautrūs druskai, t.y. nuo per didelio druskos kiekio jų kraujospūdis didėja. Deja, nėra būdo nustatyti, ar esi jautrus druskai, ar ne. Įdomu, kad šalyse, kur visai nevartojama druska, žmonės visiškai neserga arterine hipertenzija, net būdami vyresnio amžiaus.
Padidėjęs kraujospūdis ir daug riebalų, ypač transriebalų – tai tikra bomba, pažeidžianti kraujagysles. Beje, kraujagyslės pažeidžiamos ne tik vyresnio amžiaus žmonėms, bet ir vaikams.
Bet technologijos keičiasi, bulvytės skrudinamos be riebalų. Mėsainiuose būna kokybiškos mėsos. Kaip minėjau, nenoriu demonizuoti jokio maisto.
Antropologai prabilo apie natrio glutamatą, kuris iškreipė ne vienos tautos genetiškai užkoduotą kūno struktūrą. Pradėjo tukti net tokios „liesos“ tautos, kaip prancūzai, italai. Kas tas natrio glutamatas ir kur jo dedama?
Ko papildomai dedama į greitą maistą, kad jis būtų skanus, – kiekvieno gamintojo paslaptis. Be abejo, dedama ir natrio glutamato. Natrio glutamatas – tai skonio stipriklis. Įdėtas į bet kokį maistą, jis sustiprina jo skonį – mėsoje sustiprina mėsos skonį, įdėtas į žuvį – žuvies. Pastaruoju metu ši medžiaga sukėlė daug diskusijų, vis daugiau pasirodo pranešimų, kad jis sukelia priklausomybę, skatina valgyti vis daugiau ir daugiau maisto. Deja, taip teigiantys nėra visai teisūs, nes duomenys paimti iš tyrimų su gyvūnais ir pritaikyti žmonėms, tuo tarpu visi žinome, kad mūsų ir žiurkių smegenys skiriasi, todėl negalima tiesiogiai pritaikyti išvadų, gautų tyrimuose su laboratorinėmis žiurkėmis.
Žmonės neretai ieško paaiškinimo, labai norisi atrasti tą vieną priežastį, dėl kurios didėja svoris, deja, tų priežasčių tiek daug, kad negali taip paprastai paaiškinti.
Jei greitas maistas toks blogas, kodėl jo pramonė klesti?
Kartais greitas maistas yra naudingas. Tai visos situacijos, kuomet nėra galimybės pavalgyti kitokio maisto, – buvimas svečioje šalyje, nesuplanuoti pietūs ar pan. Nes geriau greitas maistas nei jokio maisto, geriau valgymų nepraleisti.
Ar kola ir kiti limonadai yra „greiti gėrimai“?
Gaivieji gėrimai yra atskira tema. Nors daugelis bijo, kad gazuoti gėrimai sukels „celiulitą“, anglies dvideginis nėra svetima kūnui medžiaga, jos nuolat susidaro mūsų kūnuose. Ir tikrai ji neturi jokios įtakos svoriui. Bet paprastai saldinti gėrimai nenumalšina troškulio ir nesuteikia sotumo. Didesnis noras gerti tokius gėrimus gali būti dėl tų pačių priežasčių – neišsimiegojimo, streso.
Kiek kartų per savaitę, mėnesį, metus galima su vaiku apsilankyti greito maisto restorane?
Niekas dar neatliko tokių tyrimų, kaip dažnai tokį maistą valgyti yra saugu. Nereikia vaikams sakyti, kad tai blogas maistas ar nesveikas maistas. Nes jie patys tada jausis „blogi“, kad valgo ar nori tokio maisto. Priklausomai nuo vaiko amžiaus, galima tiesiog paprastai paaiškinti: yra maistas, kuris duoda medžiagų, kad augtum, greitai bėgiotum, o yra „pramoginis maistas“. Tai irgi yra maistas.
Noriu nuraminti, kad valgant vienodą maistą, prie jo priprantama ir jis pasidaro nebe toks skanus, norisi kitokio. Taip atsitinka ir vaikams. Todėl bus etapų, kai tokio maisto vaikai prašys dažniau, bet tai tik etapas ir jis praeis.
Ginta Liaugminienė
