Prasidėjo „darželiai, mokslai ir darbai“, o su jais – kankynė keliantis ryte, zirzimas iš lovos tempiant nuolatos neišsimiegojusius vaikus, ryto suirutės ir vėlavimai.
Pataria gydytoja psichoterapeutė, vaikų ir paauglių psichiatrė Dalia Mickevičiūtė www.psichoterapija-jums.lt Tel. 8*652 43939
Kaip jums sekasi rytais susiruošti į darželį, mokyklą ir į darbą?
Ar lengvai keliatės, ar netenka ginčytis ar pyktis, kai vaikai nenori lipti iš lovos arba ko nors rengtis?
Ar nuvažiavus į darbą neatrodo, kad jau atidirbote pusę dienos, nors „tik“ pažadinote vaikus, suruošėte juos arba padėjote jiems susiruošti ir nuvežėte į darželį ar mokyklą?
Ar nebūna taip, kad gulantis vakare baisu pagalvoti apie rytą, nes vėl lauks įprasti raginimai, pykčiai ir barniai dėl kiekvieno ruošimosi etapo?
Vienos šeimos rytinę ruošą įveikia lengvai ir neskausmingai, suaugusiesiems nėra sunku atsikelti, o vaikams – laiku susiruošti ir išeiti iš namų, tačiau yra ir tokių šeimų, kur vien mintis apie prasidedančią darbo savaitę arba kitos dienos rytą verčia sunkiai atsidusti. Jeigu ir jums rytais būna sunku, atrodo, kad darote viską, tačiau vis tiek nepavyksta išvengti sumaišties, o neretai vien dėl ilgo ruošimosi vėluojate vaikus nuvesti į ugdymo įstaigas, o patys – į darbą, galime pabandyti kartu pasvarstyti, kaip sau palengvinti rytinę rutiną. Galbūt kai ką iš išvardytų patarimų jau gerai žinote ir taikote, tačiau gal pavyks atrasti ir kokį nors naują pasiūlymą, kuris jūsų šeimai bus veiksmingas.
1. Kiekvienas rytas prasideda iš vakaro
Neveltui ši taisyklė pati pirma – ji kartu ir pati svarbiausia, ir turinti daugiausia įtakos rytinei ruošai. Tiek vaikams, tiek jums patiems kur kas sunkiau keltis ir ruoštis, jei esate neišsimiegoję, švarių drabužių tenka ieškoti ant skalbinių džiovyklės, o ne spintos stalčiuose (tarp nesutvarkytų drabužių ir ypač skubant kur kas didesnė tikimybė išsirinkti kaip tyčia dvi skirtingas puskojines!), o tarp raginimo, kad sūnus ar dukra paskubėtų, bandote viena ranka valgyti savo sumuštinį, kita – paruošti vaikui priešpiečius į mokyklą. Kad taip nenutiktų, svarbu pasirūpinti, kad vaikai (ir suaugusieji!) laiku atsigultų miegoti, o tam, kad ryte viskas vyktų sklandžiau, daug ką galima pasiruošti irgi iš vakaro.
Ėjimas miegoti.Apie gulimąsi miegoti ir vaikų migdymą galima kalbėti labai daug, tačiau šįkart ilgiau ties tuo neapsistosime, kad spėtume aptarti ir kitus svarbius rytinės rutinos klausimus. Prisiminsime svarbiausius dalykus, kurie padeda vaikams gerai išsimiegoti ir ryte atsikelti laiku bei geros nuotaikos:
Gultis miegoti tuo pačiu metu. Viena iš klaidų, su kuria neretai susiduriama – tai nevienodas dienos režimas darbo ir poilsio dienomis. Nuo pirmadienio iki penktadienio tenka keltis anksti, tačiau penktadienio vakarą dažniausiai visi atsipalaiduoja, patiems suaugusiesiems nebesinori vaikų ir vėl „spausti“ ir „grūsti į lovą“, kaip tai vyksta kiekvieną mielą vakarą, todėl leidžiama ilgiau vakaroti, žiūrėti filmukus ar užsiimti kita veikla.
Atėjus sekmadieniui – natūralu, kad 9 valandą vakaro miegoti nesinori, jei penktadienį ir šeštadienį buvo gulamasi 11 ar 12 val… Todėl po sekmadienio išaušta sunkus pirmadienio rytas, neretai neišsimiegojimas tęsiasi diena po dienos ir per kitas savaitės dienas, kol savaitės pabaigos link lyg ir įeinama į vėžes. O tada ir vėl ateina savaitgalis ir laisvesnis režimas… Žinoma, ypač mokyklinukams ar paauglystės link žengiantiems „dičkiams“ lyg ir nesinori liepti gultis 9 valandą, galbūt kartais jie užsibūna svečiuose ar nakvoja pas draugus, kur, be abejo, tokiu laiku miegoti neina. Tačiau stenkitės, kad bent jau namuose savaitgalio režimas nenukryptų nuo įprasto daugiau kaip 1–2 valandas. Šį patarimą prisiminkite ir per atostogas: kad mokslo metų pradžia ar grįžimas į mokyklą po Kalėdų ar kitų atostogų būtų sklandesni, jau prieš kelias dienas ar porą savaičių (jei tai vasaros atostogos) stenkitės vaikus įpratinti prie numatomo dienos režimo.
Ramesnis laikas 1–2 valandas iki miego. Dažnai atrodo, kad vaikai geriau miegos, jei prieš pat miegą išsidūks, išsisiautės, išsilakstys ir išsišokinės. Neretai šeimose susiklosto, kad tada, kai vaikams reikia eiti miegoti, iš darbo grįžta ilgai dirbęs tėtis, šiek tiek rečiau – mama ar abu tėvai. Natūralu, kad vaikai džiaugiasi, nes būna jų nematę visą ilgą dieną, nori pabendrauti, pasidžiaugti. Patys tėčiai dažnai linkę su vaikais žaisti aktyvius žaidimus – gaudynes, boksavimąsi, gimnastiką ir panašiai, be to, jei visą dieną vaiką prižiūrėjo vyresnio amžiaus auklė arba senelė, jei vaikas turėjo būti ramus ir gražiai, ramiai elgtis darželyje – jis pats gali netverti savo kailyje ir būti labai judrus. Vis dėlto reikėtų stengtis taip suplanuoti dienotvarkę, kad judrūs žaidimai baigtųsi ne vėliau, kaip likus 1–2 valandoms iki miego, kartais prireikia ir 3 valandų, ypač hiperaktyviems vaikams. Kodėl?
Prisiminkite, kaip patys jaučiatės, pavyzdžiui, po krepšinio treniruotės ar šokių vakarėlio: galbūt kūnas jau pavargęs, bet dažnai esate tokie užsivedę, kad norisi dar pabūti su draugais, pasikalbėti, galbūt išlenkti bokalą alaus – daryti bet ką, bet tikrai ne žingsniuoti į lovą. Smegenys yra gana inertiškos, ypač mažesnių vaikų ar hiperaktyvių vaikų, vaikų, turinčių autizmo spektro bruožų, todėl jiems būtinas laipsniškas perėjimas nuo vienos veiklos prie kitos, ypač kai jos tokios kontrastingos. Planuokite dienotvarkę taip, kad aktyviai leidžiamas laikas būtų pirmoje dienos dalyje ar ankstyvoje popietėje, o prieš miegą skirkite tas pora valandų ramiai veiklai: žaiskite ramesnius stalo žaidimus, pieškite, skaitykite knygeles, jei žiūrite filmukus – tegul jie būna ramūs, neagresyvūs, be intensyvaus veiksmo. Ypač tinkamas laikas susiruošti rytdienai: pasiruošti drabužėlius, aptarti būsimą dienotvarkę, priešpiečius mokyklai, jei vaikas juos nešasi, pakalbėti apie praėjusią dieną. Jei tuo metu iš darbo ar po kitų reikalų grįžta kitas suaugęs šeimos narys – be abejo, bent kelias minutes bus džiaugsmo pliūpsnis, tačiau po to galima vėl visiems kartu įsijungti į ramią veiklą.
Daugiau tamsos vakare, daugiau šviesos – ryte. Šis patarimas paremtas biologinių tyrimų duomenimis: yra žinoma, kad tam, kada mes einame miegoti ir kaip gerai išsimiegame, turi įtakos organizme išskiriamas hormonas melatoninas. Sintetinis melatoninas (tablečių pavidalu) net skiriamas žmonėms, turintiems miego sutrikimų, ypač jei jie yra susiję su paros cirkadinių ritmų pusiausvyros sutrikimu (tai yra, kai sutrinka paros režimas – einama miegoti ypač vėlai naktį, ir ne dėl to, kad reikia dirbti, bet dėl to, kad paprasčiausiai nesinori anksčiau; atitinkamai keliamasi irgi vėlai). Kuo tai gali būti reikšminga vaikams? Tuo, kad, nors ir nėra daug tyrimų apie mažų vaikų miego sutrikimus, ypač ne itin didelius, kai dar nesikreipiama į gydytojus, bet pakankamai vargina tėvus (tai yra, kai vaikas vakare atsigula į lovą, bet iki užmigdamas dar daug kartų nueina į tualetą, atsigerti, išsigandęs prašo tėvų pabūti šalia ir panašiai), tačiau manoma, kad jiems gali turėti įtakos melatonino apykaitos sutrikimas, kai jo koncentracija kraujyje padidėja vėliau, nei turėtų normaliai, todėl vaikui sunku nurimti ir užmigti iškart po to, kai jis paguldomas į lovą.
Melatoninas išskiriamas tamsoje, o jo koncentracija sumažėja šviečiant dienos šviesai. Bėda ta, kad šiais laikais, kai vakarais galime įsijungti ryškiai šviečiantį šviestuvą, vaikai žiūri televizorių arba žaidžia kompiuteriu, o atsigulę paaugliai dar ilgai nepaleidžia iš rankų mobiliųjų telefonu, nuolatinė šviesa ir ekranų švytėjimas tuo metu, kai pagal paros ritmą turėtų būti tamsu, gali stipriai išderinti natūralų melatonino išsiskyrimą. Gali būti, kad dėl šių priežasčių išsiderinus melatonino apykaitai tiek daug žmonių vargsta, negalėdami užmigti ir gerai išsimiegoti. Tad nors kol kas mokslinių tyrimų nepakanka, kad būtų galima aiškiai padaryti išvadas, ar dirbtinės šviesos ir ekranų švytėjimo poveikis melatonino apykaitai tikrai toks stiprus, kad gali sutrikdyti natūralų miegojimo-būdravimo ritmą, vis dėlto pastebima, kad, apribojus vakare apšvietimą (taip pat ir naudojimąsi įvairiomis „švytinčiomis“ technologijomis), o ryte jį padidinus (geriausia – natūraliai, einant į lauką ir ten natūralioje šviesoje leidžiant kuo daugiau laiko), galima geriau sureguliuoti vidinį laikrodį, atsakingą už gerą ir kokybišką miegą. Galite išbandyti ir jūs!
2. Ką galite padaryti šiandien – padarykite.
Kad nereikėtų ryte ieškoti raktų, sąsiuvinių ar švarių kojinių – susidėkite visa tai iš vakaro.
Atrodo, paprasta taisyklė, bet kaip sunku ją įgyvendinti… Kartais vaikams labai sunku apsispręsti, ką jie rengsis, rytais nebenori to, ką išsirinko iš vakaro, arba oras pasirodo esąs kitoks, nei buvo tikėtasi. Pabandykite apeiti šias kliūtis iš anksto: pasitikslinkite internete, kokia bus oro temperatūra, ar bus vėjuota, debesuota, ar lis (snigs) – tai jums padės aiškiau numatyti, ar reikia tokių pat drabužių, kaip vilkotės šiandien, ar kažko lengvesnio (šiltesnio).
Galite duoti vaikams užduotį sudėlioti drabužius, pavyzdžiui, ant švarių grindų, komplektais: marškinėliai, sijonas ar kelnės ir megztinis, pėdkelnės – vienas, kitas, trečias variantas. Kartu apžiūrėkite, pasitarkite, kaip galima būtų komplektų dalis kaitalioti. Vaikams kartais sunku suprasti, kas prie ko dera, tad toks komplektų dėliojimas gali jiems padėti geriau įsivaizduoti, ką galima ryte rengtis, kai nėra daug laiko svarstyti. Dar viena pagalba rengiantis – spintoje atskirai sudėti drabužius, kurie tinka darželiui (mokyklai), o kurie – šventiniai arba, priešingai, skirti sportui, laisvalaikiui. Aptarkite tai kartu su vaikais, kad išvengtumėte rytinių ginčų, kai dukra norės į darželį rengtis blizgančią princesės suknelę pūstu sijonu, o jūs nenorėsite leisti.
Susiruoškite ir jūs patys: jei ruošite vaikams užkandžius į mokyklą – pagalvokite, ką gaminsite, kad tai padarytumėte kaip galima greičiau, nupirkite produktus, išplaukite ir pasidėkite priešpiečių dėžutes. Kartais ką nors net galite pasigaminti iš vakaro, sakykim, iškepti maltinukus, jei planuojate iš jų gaminti sumuštinius ar kitokio tipo užkandžius.
Kad paskatintumėte vaikus ruošai, nebijokite jų paraginti: pradinukams tėvai dažniausiai nuolat primena ir prireikus patikrina, ar viską susidėjo į kuprinę, o iš 9–10 metų mokinio tikisi, kad jis jau pats turėtų pagalvoti ir susiruošti tėvams nieko nesakant. Vis dėlto, jei matote, kad vaikas nuolat pamiršta, gauna mokykloje pastabų, kad vėl neatsinešė sąsiuvinių ar vadovėlių – nevenkite tuo pasirūpinti. Pasiruošimą rytdienai galima įtraukti į vaiko pareigų sąrašą ar užvesti atskirą lapą, kuriame vaikas pažymėtų, kai bus susidėjęs savo daiktus ar pasiruošęs drabužius.
3. Ryte venkite dėmesį atitraukiančių užsiėmimų.
Nejunkite televizoriaus ar kompiuterio: vaikai filmukus galės pažiūrėti vakare, kai nereikės skubėti, o jūs žinias galite paklausyti važiuodami automobiliu per radiją ar peržiūrėti internete darbe, kaip ir patikrinti naujus elektroninius laiškus. Vėlesniam laikui t atidėkite ir naujų gautų žurnalų, laikraščių ar popierinių laiškų peržiūrą: vaikai, ypač maži ar turintys hiperaktyvumo bruožų, labai greitai geba nuklysti nuo kryptingos veiklos, todėl jų aplinkoje turi būti kaip galima mažiau „be galo įdomių“ dirgiklių. Išimtis gali būti nebent filmuko pažiūrėjimas penktadienį ryte kaip apdovanojimas, jei visas keturias dienas pavyko laiku susiruošti ir nevėluoti į darželį ar mokyklą. Bet ir tai – įjungti tik tada, kai pagrindiniai darbai jau padaryti.
4. Surašykite dienotvarkę visiems.
Vaikai jaučiasi saugesni, kai žino, kas po ko bus daroma. Nesvarbu, kad jūsų ruošos etapai kiekvieną rytą tie patys: matydami dienotvarkę, parašytą ar nupieštą simboliais (jei vaikas dar nemoka skaityti), jie aiškiau įsivaizduoja, ką reikės daryti. Galite sužymėti, kokius darbus reikia padaryti ryte (pavyzdžiui, nusiprausti, susišukuoti, pavalgyti, apsirengti, pasikloti lovą…), galite nurodyti, kokiu laiku reikia būti tai padarius. Tinklalapyje www.kidpointz.com galite rasti įvairių dienotvarkių pavyzdžių: nuo vieno įpročio formavimo, pavyzdžiui, dantukų valymo, iki lentelės su visų darbų surašymo (tiesa, dienotvarkė pateikta tik anglų kalba). Galite pasiūlyti pačiam vaikui nupiešti ir nuspalvinti savo dienotvarkę: darželinukai mielai tai padarys ir vėliau entuziastingai imsis ją pildyti. Dienotvarkė padės prisiminti, ką jau padarė, o kas dar liko padaryti – mažiau reikės jums, suaugusiesiems, nuolat apie tai kartoti ir priminti, ir tokiu būdu bus ugdoma vaiko atsakomybė ir savarankiškumas.
Kai kuriems vaikams padeda, jei į pagalbą pasitelkiamas žadintuvas: jis primena, kada laikas keltis, kada – valytis dantis, rengtis ir panašiai.
Galima dienotvarkėje parašyti laiką, kada koks darbas turi būti atliekamas, kad spėtumėte susiruošti, arba nupiešti laikrodį su rodyklėmis atitinkamu laiku, jei vaikas dar nelabai pažįsta laikrodį.
5. Mažiau kalbėkite, daugiau veikite. „Kai – tuomet“.
Rytas – ne metas ilgiems aptarimams, žodžių mūšiams, moralams ir panašiai. Žinoma, jei matote, kad jūsų vaikas bijo kontrolinio ar nenori eiti į darželį ir verkia, geriausia būtų skirti nors kelias minutes dėmesio, pakalbėti apie tai, kaip jis jaučiasi, pabūti šalia. Tačiau jei netekę kantrybės pradedate burbėti – jokios naudos iš to nebus, tik įnešate didesnį chaosą į rytinį skubėjimą. Apskritai kuo mažesni vaikai, tuo reikėtų kalbėti trumpiau ir paprasčiau, nes ilgi sakiniai net ir mums, suaugusiesiems, kelia norą užsikimšti ausis ir neklausyti, ką jau kalbėti apie vaikus, kurių kantrybė kur kas mažesnė.
Užuot ginčijusis, reikia ar nereikia ką daryti, geriau stenkitės su vaikais kalbėti apie tai, ką dar reikės nuveikti, nediskutuodami, ar tai būtina (aišku, kad yra dalykų, kurie būtini, pavyzdžiui, nusiprausti, apsirengti ir panašiai): „Kai nusiprausi ir pasiklosi lovą, ateik pusryčiauti“. Jei vaikas ateina ko nepadaręs – užtenka priminti: „Kai padarysi kitus darbus, tada bus pusryčiai“. Tokia formuluotė leidžia neįsitraukti į galių kovą.
6. Siūlykite rinktis
Rinkimosi klausimas aktualiausias darželinukams, nors šiuo būdu galite susitvarkyti ir su vyresnio vaiko nenoru ką nors daryti. Visada turėkite du variantus, kad, jei vaikas ko nenorės, galėtumėte pasiūlyti antrą: pavyzdžiui, kurias pėdkelnes mausies – žalias ar raudonas, ką šiandien valgysi – sumuštinį su sūriu ar kiaušinį. Jei vaikas ko nenori daryti, paklauskite, sakykim, ar dantukus nori valytis dabar, ar po 5 minučių; ar pirmiau šukuosis, tada valys dantukus, ar atvirkščiai. Visada, kai vaikas gali pasirinkti, jis jaučiasi ramesnis, nei verčiamas kažką daryti, nes jam atrodo, kad jis kontroliuoja situaciją. Tik stenkitės neįkliūti į spąstus, kai vaikui siūloma šeši, dešimt, keliolika variantų, o jis viską atmeta… Kai pasirinkimų per daug – tai irgi blogai, kaip ir tada, kai jų nėra, nes pradeda kelti įtampą dėl to, kad neaišku, ką vis dėlto geriausia būtų rinktis. Jei matote, kad vaikas pradeda rinktis ir nieko neišsirenka – galite jam perkelti atsakomybę už sprendimą: „Ar valgysi kiaušinienės, ar varškės? Jei neišsirenki, tada pats nuspręsk, ko norėtum valgyti“.
7. Suprastinkite reikalavimus sau ir vaikams
Pergalvokite jūsų ryto ruošos įpročius ir pažiūrėkite, ką būtų galima suprastinti. Puiku, jei jūs kiekvieną rytą ruošiate šiltą maistą, kepate blynus ar bandeles, tačiau jeigu tai reiškia, kad dėl to irztate, barate vaikus ir vėluojate į darbą – vaikams kol kas puikiausiai tiks parduotuvėje pirkta duona ir suteptas sumuštinis, tačiau didesnė ramybė namie. Dažnai darželinukai rytais labai ilgai ir nenoriai rengiasi, ir tokiu būdu bando tėvams kantrybę, nes šie stengiasi palaikyti vaiko savarankiškumą ir nedaryti už vaiką to, ką jis jau moka pats daryti. Teisingas požiūris, tačiau jeigu dėl to visi vėluojate ir blogai jaučiatės – nieko blogo nepadarysite, jei vaikui padėsite rengtis ar net kai kuriuos drabužius užvilksite patys (pavyzdžiui, apmausite pėdkelnes). Ilgai rengtis ir lavinti įgūdžius galite vakarais ar savaitgaliais, kai nereikia taip skubėti. Dukrai vakar supynėte kasytes, ir ji su jomis miegojo, o dabar ryte nenori persišukuoti? Jei šukuosena tik šiek tiek apsigadinusi, bet iš esmės „galima gyventi“ – nesiginčykite, leiskite eiti taip arba peršukuokite nuėję į darželį ar mokyklą, jei jūs dar lydite, nes nusiėmus kepurę dažnai ir pati tvarkingiausia šukuosena tampa gerokai susidraikiusi.
8. Skirkite vaikams dėmesio
Galbūt ši mintis skamba beprotiškai rytinio skubėjimo kontekste, tačiau jei būsite susitelkę vien į pareigas ir neturėsite galimybių nors kelias minutes pabendrauti su kiekvienu vaiku atskirai – jie vis tiek norės dėmesio ir pradės jo siekti mažiau tinkamais būdais, pavyzdžiui, susipykdami tarpusavyje ar ką nors netinkamo iškrėsdami.
Puiki galimybė skirti dėmesio – tai vaikus pažadinti. Darykite tai švelniai, ramiai, palaipsniui, pakalbindami. Galbūt kuriam nors jūsų vaikui reikia ilgesnio išsijudinimo – atsižvelkite į jų asmeninius ypatumus. Stenkitės kiekvienam iš vaikų skirti individualaus dėmesio, nors ir po kelias minutes: pajutę, kad jums jie yra svarbūs, jūs juos mylite – vaikai bus ramesni, klusnesni, ir jūs greičiau susiruošite, be to, tėvų skirtas dėmesys – tai pati geriausia dienos pradžia, palaikanti sveiką vaiko savivertę net ir tada, kai būsite kuriam laikui išsiskyrę.
Pastebėkite, jei vaikams reikia pagalbos, ir padėkite jiems. Gali būti, kad dar ne viską jie moka padaryti patys, pavyzdžiui, išsivalyti dantis ar užsisegti užtrauktuką, nors jų dienotvarkėje ir yra įrašas „apsirengti“ ir „nusiprausti“. Normalu, kad jūs padedate, kol vaikas įvaldys naują įgūdį.
9. Nepamirškite savęs.
Šis patarimas sėkmingai galėtų būti ir pirmas, nes kaip vaikų rytas prasideda nuo ruošimosi rytui vakare, taip vaikų gebėjimas ruoštis ryte labiausiai priklauso nuo tėvų. Jei būsite irzlūs, nekantrūs – vaikai jūsų būseną puikiai jaus ir perims, taigi gali būti, kad tokiu būdu padarysite sau meškos paslaugą. Stenkitės išsimiegoti: šiais laikais visi esame labai įsitempę, dirbame daug darbų, turime nuolat „laikyti ranką ant pulso“ savo darbinėje veikloje, kad būtume reikalingi darbdaviui, todėl greičiausiai daug kas miega per mažai ir gyvena per daug įtemptai. Tačiau jūsų rytas netaps lengvesnis, jei nuolat atsikelsite neišsimiegoję, po 5–6 valandų miego (kartais – dar ir nekokybiško, su dažnais prabudimais ar košmarais).
Jei nepavyksta kitaip dėl didelio darbo krūvio, pasiplanuokite, kad darbo savaitės viduryje bent vieną naktį gerai išsimiegotumėte – iki 8–9 valandų. Puiku, jei tokių naktų bus dvi ar trys, idealu – jei visos.
Stenkitės rytais atsikelti kiek anksčiau, nei vaikai, kad nereikėtų būti įsitempusiems jums visiems. Jei iki vaikams atsikeliant nusiprausite, apsirengsite ar spėsite pavalgyti – galėsite daugiau dėmesio skirti vaikų ruošimuisi, būsite ramesni, nes jums asmeniškai bus likusi tik nedidelė rytinės ruošos dalis.
Suaktyvinkite savo kraujotaką: nors trumpai pasimankštinkite, padarykite bent kelis raumenų tempimo pratimus arba išeikite trumpam su šuniuku pasivaikščioti. Pagaliau atlikite kelis šokių judesius, ruošdami pusryčius ar priešpiečius. Tai padės jums išsijudinti ir pasijusti žvalesniems
Nepamirškite pavalgyti pusryčių, kad ir kaip skubėtumėte: tai svarbu, kad nenusilptumėte, kad organizme nešokinėtų gliukozės koncentracija. Išalkęs žmogus paprastai tampa irzlus, jautriai į viską reaguoja, o jums ryte to tikrai nereikėtų.
10. Įpročiams pakeisti reikia laiko.
Patarimai, kaip rytinę rutiną padaryti lengvesnę, skamba visai nesudėtingai, ir atrodo, kad čia nieko tokio neįveikiamo. Tačiau atkreipkite dėmesį: sudėtinga yra tai, kad elgesys, kuris mus veda iš proto, yra tapęs įpročiu. Atrodo, kad drabužius iš vakaro susidėti paprasta, tačiau kai tai nėra įprotis – apie tai reikia nuolat, kiekvieną vakarą, prisiminti ir padaryti. Kartais reikia save „perlaužinėti“. Sudėtinga dar ir dėl to, kad visų šeimos narių elgesys dažniausiai yra tarpusavyje susijęs: tėvai dažniausiai yra išmokę tam tikru būdu reaguoti į vaikų elgesį, vaikai savo ruožtu zirzia dėl to, kad tėvai neskiria pakankamai dėmesio, ar panašiai. Tačiau jei nuolat kartosite tą pačią veiklą, iš pradžių sąmoningai, nuosekliai pildydami dienotvarkes-dienoraščius, žymėdami kalendorius – tai ilgainiui taps įpročiu, ir pradėsite tai daryti vis mažiau apie tai susimąstydami. Kuo nuoseklesni būsite ir nepraleisite nei vienos dienos, tuo greičiau pradėsite jausti malonumą iš įpročių keitimo, kai įtemptas rytas virsta malonia dienos pradžia.
Naujų įpročių formavimas ne tik jums padeda lengviau „išgyventi“ rytus, bet ir moko vaiką naujų įgūdžių: planuoti laiką, išsikelti tikslus ir juos įgyvendinti (pavyzdžiui, jei vaikui prireiks kurį nors savaitgalį važiuoti į žygį ar pas draugą, jis jau pats galės pasvarstyti, ką jam reikia padaryti ir kada pradėti, kad spėtų laiku susiruošti).
Rytai vaikams yra svarbūs ne mažiau, kaip ir jums. Jei važiuojate į darbą susierzinę dėl to, kad skubėjote ir barėtės dėl iš vakaro nepadarytų darbų, greičiausiai vaikai irgi jaučiasi nesmagiai. Ir jiems darželyje ar mokykloje reikia sugebėti susikaupti, bendrauti su bendraamžiais, iš kurių vieni gali būti labiau mėgstami, su kitais santykiai sudėtingesni, taigi prireikia nemažai emocinių jėgų; reikia mokytis, atsiminti ir pakartoti tai, ko išmoko anksčiau, įsisavinti naujus dalykus. Visa tai kur kas lengviau sekasi, jei vaikas yra gerai pailsėjęs, kokybiškai pavalgęs ir geros nuotaikos, taigi – nuo mūsų aptartos rytinės rutinos. Tegul jūsų dienos pradžia būna smagi ir lengva!
„Mamos žurnalas“
Džiauname kartu ant džiovyklės rūbus kartu su vaiku, bei darome kitus buities darbus. Ir vaikas įtraukiamas ir darbas padarytas. Žinoma tai darome ne ryte, dažniausiai vakare. Bet straispnis labai geras, tikslus ir konkretus ir daug tiesos jame. Ačiū už naudingą informaciją ir patarimus.