Skaitykite rašytojos Eglės Vancevičienės pokalbį su psichologe apie tai, kaip po užsitęsusių motinystės atostogų grįžti į darbą.
– Namuose „sėdėjau“, jei taip galima pasakyti, beveik penkerius metus. Iš pradžių – atostogos su pirmagimiu. Vėliau susilaukiau dvynukų. Iš pradžių labai sunku priprasti prie to, kad nereikia į darbą ir didžiąją dalį būni namuose. Vėliau pripranti ir net pradedi bijoti išeiti į viešumą. Pradedi bijoti žmonių, susibūrimų. Namuose pasidaro taip gerai. Nebenori išlįsti iš tos saugios komforto zonos,“ – prisėdusi darbe išgerti kavos pasakojo apie grįžimą į darbą po motinystės atostogų Daiva.
Negalėjau patikėti savo ausimis. Ji bijojo išeiti į viešumą? Bijojo žmonių? Tai sakė ta konkreti, organizuota, racionalaus proto ir stiprios valios moteris. Komunikacijos specialistė. Skyriaus pavaduotoja. Maratonininkė. Rytų kovos menų meistrė! Kai vyko šis pokalbis, buvau gal kokių 27-erių, netekėjusi ir net negalvojanti apie šeimą ar vaikus. Jos žodžiai mane pašiurpino. Galvojau, jei tokios ilgos atostogos gali įbauginti šią moterį, tai aš jau tikrai nenoriu tokio „malonumo“ dar bent dešimtmetį.
Bet štai vaiko priežiūros atostogose pati esu jau beveik ketvirtus metus. Mano nuomone, Lietuvoje mamos tikrai gali ilgai nedirbti. Ir prisipažinsiu, kad tuo labai džiaugiuosi, nes nereikia mažo vaiko leisti į darželį, samdyti auklių. Jis gali pačiu svarbiausiu savo vystymosi momentu būti su mama. Tačiau viskas turi savo kainą. Dabar tikrai suprantu, ką tuomet sakė Daiva.
Prieš grįžimą į darbą mamas tikrai kankina nerimas. Mane taip pat. Kaip lengviau išgyventi šį pokyčių metą, pasakojo psichologė-psichoterapeutė ir dviejų vaikučių mama Ieva Petrukanecė.
Kokio ilgio atostogas planuojate?
Į pokalbius Ieva ištrūko irgi iš sauskelnių, buteliukų, verksmų ir košyčių pasaulio – namuose jos laukė septynių mėnesių kūdikis. Jai irgi po vaiko priežiūros atostogų teks grįžti į darbo ritmą. Todėl ji prisipažino, jog jausmai, su kuriais susiduria mamos, prieš grįždamos į darbą, jai taip pat nesvetimi.
Kaip šiems pokyčiams reikėtų ruoštis? Anot pašnekovės, pirmiausia reikėtų apsispręsti, kiek laiko ketinate būti vaiko priežiūros atostogose ir kada planuojate grįžti į darbą. Nereikėtų kreipti dėmesio į stereotipus, gal net priekaištus: „Tau nerūpi vaikas, taip skubi į darbą“ arba „Kiek gali sėdėti namuose?“. Nėra teisingo sprendimo – būti su vaiku vienerius, dvejus ar trejus metus. Kiekvienas sprendimas turės savų pliusų ir minusų. Bandykite pajusti savo ir savo šeimos poreikius.
Šalutinis atostogų poveikis
Ar pastebėjote, jog išėjusioms į vaiko priežiūros atostogas mamoms kažkas atsitinka? Vaiko priežiūros atostogos turi šiokį tokį šalutinį poveikį. Visas „atostogaujančias“ mamas galėčiau suskirstyti į dvi grupes: nenorinčias grįžti į darbą ir negalinčias ilgiau sėdėti namie bei nekantriai laukiančias, kada grįš į darbą. Anot psichologės, motinystė tikrai rimtas pokytis moters gyvenime. Atsitraukusi nuo įprastos darbinės veiklos, moteris atranda ir kitą savo pusę, duotą gamtos, – motinišką, besirūpinančią kitais. Ji pradeda vertinti, kas svarbu gyvenime, bręsta kaip asmenybė. Tai duoda impulsą permąstyti, ko ji gyvenime nori, siekia. Dažnai (bet ne visada) šiuos pokyčius lydi tikrumo jausmas. Be to, neabejotinas motinystės prasmingumas dažnai būna didelė priešprieša prieš tai buvusiai veiklai, – moteris tiesiog nebemato prasmės savo darbe, todėl praranda motyvaciją stengtis. Kai kurios mamos, prižiūrėdamos vaiką, atranda neišnaudotų verslo, susijusių su vaikų auginimu, galimybių. Todėl moterys po vaiko priežiūros atostogų nusprendžia keisti darbą, pradėti savo veiklą. Taip atsiranda nemažai mamų verslų. Psichologė vis dėlto patarė mamoms neskubėti ir savęs paklausti, kodėl nesinori grįžti į buvusį darbą ir kas jame netenkina, ko tikisi ar norėtų naujame darbe, kokios jos stipriosios pusės ir kokios galimybės (gal dar reikia įgyti ir kokią kvalifikaciją). Jei mama nusprendė imtis savo verslo ar ieškotis kito darbo, – sąžiningai susirašyti galimus pokyčių pliusus ir minusus.
Nerimas, nerimas, nerimas
Kokie jausmai užplūsta moteris prieš šiuos pokyčius? Baimė, nerimas, kad praradai savo gebėjimus, įgūdžius, nebeturi reikiamų žinių, kad „iškritai“ iš konkurencinės darbo rinkos, kad nesusitvarkysi su stresu, nebus laiko pasirūpinti šeima kaip anksčiau, kaltės jausmas, kad neskirsi vaikams pakankamai dėmesio. Ieva ramino ir patarė mamoms stengtis suprasti savo jausmus ir juos priimti. „Normalu, kad bijome pokyčių, normalu, kad mums liūdna, mes nerimaujame, kai išleidžiame vaiką į darželį, bijome, kad reikia grįžti į darbą“, – kalbėjo psichologė. Taigi jos patarimas – tiesiog priimti savo nerimą. Kitu atveju nerimas gali tik išaugti, grįžti į darbą pasirengusi mama gali pradėti nerimauti, kad nerimauja, – pasireiškia vadinamasis antrinis nerimas. Tuomet gali kilti minčių, kad kitos moterys tiesiog ima ir grįžta po to laiko į darbą, o pati nerimauji, patiri stresą, nepasitiki savimi, jautiesi prastesnė už kitas. Mintys nuvilnija ir pasąmonė prikuria nebūtų istorijų. Ir vadinamasis antrinis nerimas tik sustiprina natūralią pirminę reakciją. O pripažinus ir panagrinėjus savo jausmus, reikėtų atsakyti sau į šiuos klausimus: ko aš iš tiesų bijau, dėl ko nerimauju, ar tam yra pagrindo?
Pasaulis griūva tik mūsų galvose
Moterims, o ypač rūpestingoms mamoms, labai būdingos mąstymo klaidos: katastrofizavimas (pvz., vaikas nevalgė pusryčių, vadinasi, jis jau serga ir dabar jau savaitę niekur negalės eiti, o gal net jam kokia rimta liga, juk jis toks išblyškęs ir pan.) ir personalizavimas (pvz., „pasaulis (šeima) be manęs sugrius“) arba mąstymas kategorijomis „juoda–balta“ ir negalėjimas įžvelgti kitų spalvų (pvz., „aš viską pamiršau, nieko nebesugebėsiu darbe“). „Pasaulis griūva ir katastrofos dažniausiai įvyksta tik mūsų galvose. O gryna juoda ir balta būna tik paletėse. Pastebėkite šias mąstymo klaidas ir stenkitės jų atsikratyti“, – kalbėjo pašnekovė.
Moterys prisiima begalę pareigų – savo ir ne tik. Pačių moterų įsivaizdavimas, jog jos turi laikyti visus keturis namų kampus, dažnai jas priveda iki pervargimo. Toks mąstymas prisideda ir prie baimės grįžti į darbą – juk ji nespės sutvarkyti namų, kaip buvo įpratusi, o namiškiai numirs iš bado prie atidaryto šaldytuvo. „Moteriai grįžus į darbą, turėtų būti persiskirstomos pareigos dėl buities, valgio gaminimo. Nebijokite atstovėti savo pozicijos. Nelaikykite vyro dar vienu vaiku. Įtraukite visus šeimos narius – net ir mažiausius. Juk šeima – kaip akcinė bendrovė, į kurią kiekvienas turi įnešti savo indėlį“, – pakartojo Ieva.
Kalbant apie baimę prarasti savo kvalifikaciją ir įgūdžius sėdint kelerius metus namie, psichologė drąsino labiau pasitikėti savimi. Sakoma, kad moteris į darbą grįžta po vaiko priežiūros atostogų, bet ar tikrai tą laiką, kai prižiūri mažą kūdikį, galima vadinti atostogomis? Gal tikslesnis pavadinimas būtų vaiko priežiūros komandiruotė, nes reikalauja ypatingų įgūdžių ir gebėjimų? „Mamos, tai, ką jūs darote, yra pats sudėtingiausias darbas, reikalaujantis 100 proc. Jūsų atidumo, operatyvumo, motyvacijos, kantrybės, streso valdymo, psichologijos žinių, komandinio darbo, laiko planavimo įgūdžių, mokėjimo išsisukti iš įvairių situacijų. Ir tai darote 24 valandas per parą 7 dienas per savaitę. Vaiko priežiūros atostogos – keista, kad tai vadinama atostogomis – yra pati geriausia gyvenimiška Jūsų kvalifikacijos ir gebėjimų didinimo mokykla“, – drąsino mamas labiau pasitikėti savimi pašnekovė. Ji įsitikinusi, kad tuos dvejus ar daugiau metų vaiko priežiūros atostogose net ir darbdaviui galima pateikti ne kaip tuščiai praleistą laiką, o kaip asmeninio tobulėjimo, gerų savybių ir vertybių stiprinimo patirtį, akiračio praplėtimą, naujų kontaktų užmezgimą ir pan.
Kaip pasiruošti grįžimui į darbą?
Nors įprastai tuo pačiu metu ir vaikas turėtų pradėti lankyti darželį, psichologė patarė vaiką išleisti bent dviem savaitėmis ar mėnesiu anksčiau, nes vaiko išleidimas į darželį tiek pačiam vaikui, tiek mamai sukelia nemažai streso. Dažnai po darželio, pasijutęs saugioje aplinkoje, Jūsų mažylis išlieja visas susikaupusias neigiamas emocijas. O dėl pokyčių ir darbo nerimaujančiai ir stresą patiriančiai mamai, gali būti labai sunku tai kantriai iškęsti. Susumavus visas aplinkybes, mamos grįžimas į darbą gali tapti tikru košmaru visai šeimai.
Dažnai grįždamos į darbą mamos baiminasi, jog patirs didelį spaudimą parodyti greitus darbo rezultatus iš savo vadovybės. „Dažniausiai darbdavys tikisi, kad Jūs tiesiog dirbsite ir visos mintys bus tik apie darbą, o ne gersite kavą, plepėsite su kolegėmis“, – teigė psichologė. O tai kartais sunku, nes galvoje vis sukasi mintys: „Ką veikia mano vaikas darželyje? Ką gaminti vakarienei?“. Todėl dar prieš grįžtant į darbą patariama pasitreniruoti dėmesingo sąmoningumo (angl. mindfulness) technikos – būti „čia ir dabar“. Arba tiesiog labai dėmesingai sekti savo kvėpavimą. Mintys nuklys į rūpimus dalykus, bet reikia jas grąžinti ir vėl stengtis sekti kvėpavimą. Po tokių treniruočių ir darbe bus vis lengviau susikaupti. Būnant namuose, reikėtų „persijungti“ ir negalvoti apie darbą ir ten likusias problemas.
Ir baigiant. Kai tikrai sunku – darbe ar šeimoje ar penktą kartą naktį atsikėlus nuraminti mažylio, – Ieva patarė pagalvoti: visa tai laikina, tai praeis, o tu gauni dovaną pajusti artumą su savo vaiku. Ir pasidaro lengviau.
Trumpa pasiruošimo grįžti į darbą atmintinė mamai:
- Nuspręskite, kiek būsite vaiko priežiūros atostogose.
- Priimkite su pokyčiais susijusius savo jausmus – nerimą – kaip natūralų dalyką.
- Atstatykite savo profesionalųjį „aš“ – supraskite ir įsisąmoninkite savo stiprybes, motinystės metu įgautas gerąsias savybes, kurios pravers ir darbe, sustiprėjusią motyvaciją efektyviai dirbti ir pan.
- Apsispręskite, ar grįšite į buvusį darbą, imsitės savo veiklos, ar ieškosite kito darbo.
- Jei renkatės imtis savo veiklos ar keisti darbą, reikėtų susirašyti sprendimo pliusus ir minusus, kokio darbo ar veiklos norisi (išsamiai apibūdinti, ką noriu veikti, ar kaip ta nauja veikla atrodys). Susirašykite, kokios yra galimybės tai įgyvendinti ir ko trūksta. Sudėliokite planą, kaip tai pasiekti (mokytis, įgyti kompetencijų, darbo paieška ar pan.)
- Susirašykite, kaip bus derinama motinystė ir darbas. Pagalvokite, kas nuveš, parveš vaikus į/iš darželio, ką darysite vaiko ligos atveju.
- Vaiką prie auklės, darželio ar kitos aplinkos pratinkite ne tuo pačiu metu, kai jau grįžtate į darbą. Pasilikite tam mėnesį, per kurį vaiką pripratinsite likti be jūsų dieną.
- Aptarkite su šeima – vyru, vaikais, – kaip keisis kasdienybė jums grįžus į darbą, pasakykite, kokios pagalbos gali prireikti, pasiskirstykite kasdieniais darbais.
- Prieš grįžtant į darbą, verta pasidomėti savo srities naujienomis. Jei grįžtate į tą pačią vietą, verta apsilankyti darbo vietoje, pasikalbėti su bendradarbiais, susirašyti, ko norėtumėte pasiekti, gal kažką pakeisti. Galite pasikalbėti su savo vadovybe ar pavaldiniais apie jūsų grįžimą, užsibrėžti savo darbo tikslus.
- Grįžusi į darbą, būkite „čia ir dabar“. Darbe galvokite apie darbą, namuose – apie namus ir šeimą.
Ievos Petrukanecės rekomenduotos knygos tėvams: Gabrielės Germanavičienės „Dėmesinga tėvystė“, Louann Brizendine „Moters smegenys“.
Straipsnis parengtas pagal Eglės Vankevičės knygą „Apie ką kalba mamos“.
