Montessori idėjos grįžta į madą. Pokalbiui pakvietėme 4 sūnų mamą Vaidą Alksnevičienę. Ji yra Montessori pedagogikos 0–3 metų vaikų auklėtoja, katalikiško Montessori darželio „Garstyčios grūdelis“ steigėja.
Vaidos šeima: vyras Egidijus, vaikai Benediktas (11 metų), Pijukas (2 mėnesių mirė), Vilhelmas (8 metų), Daumantas (5 metų), Žygimantas (8 mėnesių).
Vaida, papasakokite, kaip atradote Montessori?
Mano kelias į Montessori pasaulį prasidėjo, kai vyriausiam sūnui atėjo metas keliauti į mokyklą. Norėjosi mokyklos, kur vaikas norėtų eiti ir nebūtų užslopintas natūralus noras mokytis, kad būtų svarbu pagarba net tik mokytojui, bet ir vaikui, ir vaikų tarpusavio santykiuose. O iš savo laikų atsimenu (sistema ne kažin kiek ir pasikeitusi), kad mokykla to nesuteikia, nemoko gyvenimo, o tik išgyvenimo. Tuo metu besidomėdami su vyru aplankėme 5 mokyklas – ir valstybines, ir privačias – labiausiai užkabino Valdorfo ir Montessori mokyklos. Tada į rankas pateko bibliotekoje rastos pačios Montessori knygos lietuvių kalba – „Mokslinės pedagogikos metodas“ ir „Vaikystės paslaptis“. Nors apšiurę ir neišvaizdžios, senoviško vertimo, bet tas knygas tiesiog „prarijau“ per keletą dienų, nors jau tada auginau 3 vaikus ir laiko skaitymui neturėjau daug. Perskaičiau ir įsimylėjau Mariją Montessori, jos požiūrį, išmintį ir gebėjimą matyti taip giliai… Nes tai buvo apie kažką labai tikro, jautraus apie vaikus ir, iš kitos pusės, realistiško. Ne tik gražūs dalykai, bet ir kelias, kaip jų pasiekti.
Kita vertus, dabar matau, kad tai buvo ir apie mane, – apie mano laiką ir vasaras, praleistas su močiute, kur, nors mes mažai žaisdavome, bet daug dirbome praktinių darbų. Bet žaidimų nepasigedau. Apie socialinio darbo studijas, tada dar Kauno medicinos universitete, kai dėstytojos vis kartodavo – reikia stebėti ir sekti paskui klientą/pacientą. Montessori kartoja – reikia sekti paskui vaiką. Tik vėliau sužinojau, kad vienos dėstytojos tėtis ir baigė pradinę Montessori mokyklą tarpukaryje. Vėliau – darbas su studentais, kai juos lydėdavau per praktiką. Ir pirmieji trys vaikai, padėję atrasti, kas ta motinystė, kūdikystė ir vaikystė.
Kodėl taip įsimylėjote M. Montessori pedagogiką, kuo ji pasirodė ypatinga?
Man paliko įspūdį tai, kad metodas labai moksliškas. Kiekviena priemonė, kiekviena veikla turi savo tikslus, ne šiaip sau parinkta, kad tiesiog užimtume vaikus, bet kiekviena priemonė lavina kažkokius konkrečius įgūdžius, iš kitos pusės, – atliepia natūralius vaiko poreikius. Tai ne atsitiktinumas – metodas remiasi 100 metų tyrimais (vaikų stebėjimu). Montessori apie 50 savo gyvenimo metų praleido kurdama metodą, rėmėsi dviejų prancūzų gydytojų Jean Mark Itard (kuris dirbo su kurčiais ir nebyliais vaikais ir mokė laukinį berniuką) ir Edouard Seguin (dirbusį su proto negalią turėjusiais vaikais) darbais. Ar dar žinote kitą kokią pedagogiką, kuri tiek daug remtųsi mokslu?
Įdomu ir tai, kad pradėjusi domėti neuromokslu, pamačiau dideles sąsajas tarp Montessori filosofijos ir šiuolaikinių naujausių tyrimų. Stebina jos įžvalgumas ir gebėjimas matyti, nes ji tiesiog stebėdama vaikus ir kūdikius padarė išvadas prieš daugiau nei šimtą metų, kurios yra padaromos su naujausiais prietaisais ir tyrimų metodais šiais laikais. Todėl niekad nesutiksiu, kad Montessori pedagogika pasenusi, – kaip nesensta Platono, Sokrato mintys, Niutono dėsniai ir Pitagoro teoremos, taip nesensta ir Montessori pedagogika bei jos principai.
Man Montessori pedagogika – atsakymas į daugelį tėvus kamuojančių klausimų: kaip auklėti vaikus, kad jie būtų laimingi ir dori, kaip „ištraukti“ vaikus iš kompiuterių, ką daryti, kad jie padėtų tėvams, kaip padaryti jaunimą jautresnį, kaip sumažinti depresiją, kaip padaryti piliečius labiau pilietiškus, kaip sustabdyti karą, kaip padaryti pasaulį švaresnį…
Yra toks mitas, kad Montessori pedagogika labai brangi?
Taip, jei pirksite originalias priemones kūdikiams, mokysitės profesionaliuose mokymuose. Bet tai reikalinga profesionaliems Montessori pedagogams, dirbantiems darželiuose ar mokyklose. Montessori pedagogika gali ir nieko nekainuoti ar kainuoti labai mažai, jei darote tai namuose. M. Montessori sakė, kad geriausia vieta namuose vaikų ugdymui yra virtuvė ir laisvė veikti joje. O taip pat gamta. Tuos 2 dalykus gali sau leisti kiekvienas. Nieko nepirkdamas. Reikia tik šiek tiek žinių apie Montessori metodą ir jo taikymą.
Ėmėtės gaminti priemones kūdikiams pati?
Tikrosios originalios Montessori priemonės, gaminamos Olandijoje, yra labai brangios. Aišku, šiais laikais visko galima atsisiųsti iš Kinijos, bet daug kartų esu nusivylusi kokybe. Jų nesinori dar ir dėl to, kad jos gaminamos kaip serijinis gaminys be meilės. Tad ką sugebu – pasigaminu pati, o ko nesugebu – paprašau vyro. Viena kita priemone galime pasidalinti ir su kitais. Tai tik hobis laisvalaikio metu.
Pastaraisiais metais matyti susidomėjimas Montessori pedagogika, kaip manote, kodėl?
Tiesa, buvo išversta keletas Montessori pedagogikos knygų apie pačius mažiausiuosius – „Montessori mažylis“ ir „Montessori kūdikis“. Atsirado keletas montesorinių baldų, priemonių internetinių parduotuvių Lietuvoje. Yra keletas tinklaraščių Lietuviškai apie Montessori pedagogiką.
Nesu sociologė, todėl negalėčiau tiksliai įvardinti priežasčių, galiu tik pateikti savo prielaidas.
Praėjo 30 nepriklausomybės metų ir iš pradžių atrodė, kad laisvė išspręs visas problemas. Taip pat ir vaikų auklėjime. Bet yra ne visai taip. Tėvai „atsikando“ vaikų laisvės. Mano laikais daugelis vaikų buvo auklėjami autoritariniu stiliumi, vėliau, atėjus nepriklausomybei, viskas apsivertė. Matau, jog šiuolaikiniai tėvai susiduria su ribų nustatymo problemomis. Ir mato, ir patiria, kad laisvė be ribų nepadeda vaikams tapti laimingais ir brandžiais. Sakyčiau, atvirkščiai. Todėl reikia ieškoti kažko kito. Montessori yra vidurys tarp autoritarinio ir laisvo auklėjimo stiliaus. Tai tinkamas laisvės ir ribų balansas.
Dabar didelis susidomėjimas neuromokslais. O neuromokslai kalba apie pirmųjų metų svarbą žmogaus gyvenime, kad visa tai – asmenybės pagrindas. Montessori pedagogikos idėjos dažnai dabar yra patvirtinamos įvairiais tyrimais. Ši pedagogika yra labai mokslinė, už kiekvienos idėjos ar priemonės slypi ir paaiškinimai. O šiuolaikiniam žmogui yra svarbu racionalumas ir pagrįstumas.
Dabar gana gerai materialiai gyvename ir matome, kad materialūs dalykai, technologijos laimės neatneša. Todėl pradėta ieškoti prasmės, tikrųjų dalykų. Lietuvoje, kaip ir pasaulyje, populiarėja ekologijos, minimalizmo, dėmesingumo (midfullness) idėjos. Montessori pedagogika labai artima šiems dalykams.
Ką atsakytumėte tiems, kurie primena, kad Montessori savo metodiką kūrė neįgaliesiems?
Tie, kurie sako, kad Montessori pedagogika kurta neįgaliesiems, išmano apie šią pedagogika labai paviršutiniškai. Taip, Montessori pradėjo nuo mokslinio darbo su protiškai atsilikusiais vaikais, bet viskas vėliau pasikeitė. Ja buvo susidomėta, kai Montessori mokyti protiškai atsilikę vaikai pradinėje mokykloje egzaminus išlaikė geriau nei sveikieji mokyklos mokiniai. Montessori svarstė, kas tokio yra švietimo sistemoje, kad sveikųjų gebėjimai tokie prasti. 1907 metais ji įkūrė pirmąjį darželį sveikiesiems vaikams ir nuo to laiko visą savo dėmesį ir energiją skyrė sveikų vaikų ugdymui, priemonių kūrimui ir tobulinimui. Tad darbas su protiškai atsilikusiaisiais buvo tik nedidelė Montessori darbo su vaikų ugdymu pradžia.
Kiek Montessori yra jūsų namuose?
Dabar man Montessori – ne tik kažkokia alternatyvioji pedagogika, tai gyvenimo būdas, ji prasiskverbia visur (aišku, norėtųsi dar giliau…) Visi trys vyresnieji vaikai eina į Montessori mokyklą, vis dar studijuoju Montessori pedagogiką, dirbau 3 metus darželyje, naudodama Montessori pedagogiką. Dabar kartu su kolegėmis įkūrėme katalikišką Montessori darželį. Pati gaminu Montessori priemones kūdikiui, vyrą irgi prikalbinu šį tą pagaminti, jis irgi nuolat girdi apie Montessori… Montessori mane pastūmėjo keisti daug dalykų gyvenime – pačiai studijuoti, keisti profesiją, kitaip žiūrėti ir ugdyti vaikus, gilintis į save terapijoje.
Jaunesniuosius sūnus auginate vien tik pagal Montessori metodiką, kokie rezultatai?
Jaučiu, kad pirmieji mano vaikai nukentėjo nuo mano hiperglobos. Gerai, kad turiu vyrą, kuris šiek to kompensavo… Montessori atradau, kai Daumantui buvo 6 mėnesiai, todėl su juo ir išbandžiau šią pedagogiką. Ir tikrai matau skirtumą, savarankiškumą, pasitikėjimą, vidinę stiprybę. Aišku, čia lemia daug kitų dalykų – kad augindama trečiąjį sūnų jau turėjau daugiau patirties, kaip mama, kad jis jau turėjo 2 vyresnius brolius, kad anksti išėjo kartu su manimi į darželį, tad suabsoliutinti negalima. Bet manau, kad Montessori pedagogikos indėlis didelis. Kaip auklėtoja stebėjau daug ypatingų dalykų, kuriuos daro mažieji, – jų tvarkingumą, atsakingumą, susikaupimą, kartais trunkantį net valandomis.
Tad koks esminis šios pedagogikos skirtumas nuo kitų?
Pagrindinis išskirtinumas, mano nuomone, – kad Montessori pedagogikoje vaiko mokytojas yra aplinka, o suaugęs žmogus tik padeda vaikui užmegzti santykį su aplinka. Suaugusiojo užduotis – stebėti ir tinkamu metu pristatyti tinkamas priemones, atitinkančias vidinius vaiko poreikius. Ir leisti vaikui veikti. Tuomet vaikas pats ugdosi, kuria savo asmenybę. Tiesiog reikia pasitikėti ir sekti paskui vaiką. Pagrindinis Montessori pedagogikos šūkis – padėk padaryti man pačiam.
Begalė straipsnių rašo, kaip kūdikius migdyti, kaip prižiūrėti odą, kaip maitinti, geriausiu atveju – kaip lavinti, o M. Montessori kalba apie kūdikio dvasinius poreikius. Nes jei pirmieji metai svarbiausi, tai turi būti tenkinami visi vaiko poreikiai: fiziologiniai, emociniai, socialiniai, intelektualiniai ir dvasiniai. Tik apie pastaruosius niekas nekalba. Montessori pedagogikos tikslas – atskleisti vaiko sielą, vidinius išteklius, esančius joje. Nes visos vaiko problemos, netinkamas elgesys kyla iš to, jog vaikas nepatenkina savo sielos poreikių, ir tam skirtoji energija, glūdinti vaike, prasiveržia destruktyviu būdu.
Daugiau apie Montessori rasite Vaidos kuriamame FB puslapyje „Absorbent child“.
