Konsultuoja Kauno klinikų slaugos vadovė ir slaugos koordinatorė Natalija Skorobogatova
Kas yra „kengūros metodas“
„Kengūros metodu“ vadinamas toks kūdikio laikymo būdas, kai neaprengtas naujagimis priglaudžiamas prie nuogos motinos ar tėvo krūtinės (oda prie odos kontaktas), laikomas vertikaliai ir užklojamas antklodėle ar tėvų apranga.
Ši padėtis panaši į tą, kaip kengūros nešioja savo jauniklius, tai ir paskatino „kengūros priežiūros“ termino atsiradimą. Kengūros metodas padeda naujagimiui prisitaikyti išoriniame pasaulyje, skatina klinikinį jo stabilumą, padidina motinos pieno gamybą ar žindymo pradžią bei aktyvina artimo ryšio su mama kūrimą.
Dabar visuose naujagimiui palankiuose gimdymo stacionaruose šeimoms bus pasiūlyta „kengūruoti“ naujagimį.
Iš kur atsirado ši praktika, nuo kada ji taikoma?
Įprotis glausti tik gimusį naujagimį prie krūtinės nėra naujas – šimtmečius taip darydavo namuose gimdančios moterys. Vėl prie šio paprasto ir natūralaus metodo grįžta praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje. Kolumbijoje, Bogotos mieste, neišnešiotų naujagimių skyriuje trūko inkubatorių, kitos aparatūros, tad mažyliai būdavo dedami ant motinų krūtinių, kad nesušaltų ir išgyventų. Juk pilve mažylis auga 37,5 laipsnių temperatūroje, o gimęs patenka į 25–26 laipsnių aplinką, tad prisiglaudimas prie mamos kūno jį šildo. Metodas pradėtas taikyti iš vargo ir nepritekliaus, bet paskui mokslininkai pamatė teigiamą poveikį ir naujagimiui, ir motinai. Kengūravimas pradėtas taikyti visame pasaulyje ne tik neišnešiotiems naujagimiams.
Kokia nauda mažyliui ir mamai
Kengūros metodas, dar vadinamas oda prie odos kontakto metodu, plačiai tyrinėtas mokslininkų. Pavyzdžiui, švedų mokslininkas Nilsas Bergmanas tyrė poveikį mamos psichologinei būsenai, laktacijai ir naujagimio vystymuisi. Tyrimai parodė, kad oda prie odos kontaktas ypač svarbus pirmas 8 savaites. Po gimdymo mamos organizme būna didžiulė koncentracija laimės hormonų, šitą būseną per odą jaučia ir vaikutis, jie tarsi pasidalina tais laimės hormonais. Taip naujagimis geriau pripranta prie naujų gyvenimo sąlygų. Atsiranda saugus prieraišumas, kuris vėliau labai svarbus vaikui augant ir mezgant socialinius kontaktus.
Kodėl iškart po gimdymo
Naujagimiui palankiuose gimdymo stacionaruose sveikas kūdikis vos gimęs iškart paguldomas mamai ant krūtinės. Pirmas dvi gyvenimo valandas neturi būti daromos jokios rutininės procedūros, vaikutis neturi būti sveriamas, prausiamas, apžiūrinėjamas. Tik vėliau perkerpama ir virkštelė (čia kalbame apie sklandaus gimdymo ir sveiko naujagimio atvejus).
Pirmą valandą po gimdymo vaikutis dar nenori valgyti, jis apsipranta, truputį pailsi. Antrąją valandą jau ima ieškoti krūties ir bando pažįsti.
Jei gimdymas vyko nenatūraliu būdu (atlikta cezario pjūvio operacija), vis tiek galima taikyti kengūravimo metodą. Ar operacija bus atliekama su visiška nejautra, ar su spinaline, sprendžia gydytojai. Jei mama nėra užmigdoma, kūdikis gali būti iškart uždedamas jai ant krūtinės, kol gydytojai toliau baigia operaciją. Po operacijos moteris su naujagimiu keliauja į pooperacinę palatą, kur kūdikis paliekamas su mama. Šaunu, kai toje palatoje būna kartu ir tėtis, kuris padeda mamai pirmomis valandomis po gimdymo.
Kartais cezario pjūvio operacija gali būti atliekamas su visiška nejautra – moteris užmigdoma, ji nemato, kaip gimsta kūdikis. Bet net ir tokiu atveju gali būti taikomas oda prie odos metodas, nes kengūruoti pasiūloma tėčiui. Pirmąją valandą, kol vaikutis dar nenori valgyti, jis gali saugiai ilsėtis ir šildytis ant nuogos tėčio krūtinės. O vėliau po narkozės pabunda mama ir kengūruoti gali ji pati. Tėvystės mokyklose šeimos paprastai sužino apie kengūravimo metodą, tad ir tėčiai mielai ateina į pagalbą, jei mamos to padaryti negali. Ne vienas tėtis yra sėkmingai kengūravęs savo mažylį, kol mamos pabunda po operacijos. Kai kuriuose gimdymo stacionaruose yra net atskiros šeimos palatos, kur galima sėkmingai tai daryti. Kauno klinikose irgi yra pooperacinės priežiūros palata, kuri skirta šeimai, čia sukurtos visos sąlygos taikyti kengūravimo metodą.
Kengūravimas ypač svarbus neišnešiotukams
Asociacijos „Padedu augti“ vadovė Inga Laukytė-Budrienė
Neišnešioti naujagimiai nuo pirmos gyvenimo akimirkos kovoja dėl savo gyvybės. Juk jie gimsta tuo vystymosi laikotarpiu, kai brendimo procesas nėra baigtas. Po gimimo jie netenka optimalios gimdoje suteiktos aplinkos, kuri saugojo juos nuo per didelės sensorinės ir motorinės stimuliacijos.
Atlikti tyrimai teigia, kad neatitinkanti motinos įsčių po gimimo aplinka trikdo naujagimių miegą dėl nuolatinių lytėjimo ir garsinių dirgiklių – tai nepalankiai veikia tolesnę nervų sistemos raidą. Be to, šie dirgikliai sukelia pirma laiko gimusiam naujagimiui skausmą, kuris daro įtaką viso naujagimio organizmo vystymuisi.
Daugelis tėvų taip pat patiria didžiulį psichologinį stresą, susiduria su elgesio ir laktacijos problemomis dėl atskyrimo su naujagimiu. Laimei, egzistuoja saugus būdas šiems procesams sušvelninti, pagerinti ne tik vaikelio, bet ir tėvų psichosomatinę savijautą – tai plačiai taikomas kengūros metodas, dar žinomas kaip oda prie odos kontaktas. Tai reiškia, kad naujagimis, paprastai tik su sauskelnėmis, guldomas vienam iš tėvų ant nuogos krūtinės.
Asociacija „Padedu augti“ 2018 metais išleido britų autorių Inga Warren ir Cherry Bond knygą tėvams „Kaip rūpintis vaikučiu, gydomu naujagimių skyriuje“. Šioje knygoje mokama ir glaudimo bei kengūros metodo, aiškinama jo nauda.
Asociacija padeda kurti šeimai palankią aplinką ir prisideda parama prie inovatyvių projektų. 2023 metų kovo 1 dieną Kauno klinikų Neonatologijos klinikos Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje atidarytos palatos, kuriose kartu visą parą gali būti ir naujagimį slaugyti jo mama. Tai pirmosios tokio tipo palatos Lietuvoje – iki šiol Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje mamos kartu su mažyliais būti galėdavo, tačiau palatos buvo nepritaikytos nuolat gyventi ir slaugyti naujagimį.
2023–2024 metų sandūroje asociacija šias palatas aprūpino foteliais, skirtais kengūros metodui taikyti, ir padovanojo baldus, suteikiančius galimybę tėčiams gyventi kartu, todėl nuo šiol palatos vadinamos Šeimos-naujagimių intensyviosios terapijos palatomis. Tėčių buvimas šalia ištisą parą leidžia slaugančioms mamoms pailsėti, išeiti į lauką įkvėpti gryno oro. Jei tėčių nėra, tai suteikia medicinos personalas, tačiau mamos emociškai jaučiasi ramiau, kad per anksti gimęs vaikus visada šalia jaučia savo tėvelius, tai padeda kurti prieraišumą, stiprinti emocinį ryšį ir gerinti gyvybinius rodiklius.
Foteliai, skirti kengūros metodui taikyti, reikalingi visose akušerines paslaugas teikiančiose Lietuvos ligoninėse, todėl asociacija renka lėšas šiems baldams įsigyti ir stengiasi atliepti poreikius. Šių fotelių 2023 metais padovanota Klaipėdos universiteto ligoninei, Regioninei Telšių ligoninei, Kauno klinikoms.
Ginta Liaugminienė
