Lietuvoje kasmet apie 1600 arba maždaug 6 proc. visų naujagimių gimsta gerokai anksčiau laiko. Tai didžiausia naujagimių pacientų grupė ir jos skaičius kasmet vis didėja. Neišnešiotukams reikia: išmokti verkti, kvėpuoti, žysti, reguliuoti šilumą, kad galėtų regėti spalvotą pasaulį ir sveikai vystytis. Labai svarbi tinkama ankstuko raidos priežiūra iki mokyklinio amžiaus.
Neišnešiotukų tėvams reikia: suteikti tinkamą pagalbą visai šeimai esant netikėtam gyvenimo atvejui susilaukus ankstuko. Visuomenei reikia: daugiau sužinoti apie priešlaikinio gimdymo riziką ir pavojus, neišnešiotų naujagimių vystymąsi, adaptacijos bendruomenėje problemas, palaikyti tėvus ir medikus.
Ruošdamasi paminėti lapkričio 17 d., tarptautinę neišnešiotų naujagimių dieną, Lietuvos Neišnešiotų naujagimių asociacija „Neišnešiotukas“ pakvietė šiai problematikai neabejingus žmones: tėvus, medikus, politikus dalyvauti konferencijoje ir apskrito stalo diskusijoje „Ankstyvosios diagnostikos ir prevencinių priemonių pritaikymo šeimai galimybių plėtojimas“, kuri vyk 2018 m. lapkričio 15 d. Lietuvos Respublikos Seime.
Konferencija skiriama vaikų sveikatos priežiūros, kaip visumos veiksmų derinimo galimybių šeimoms, bei specialistų bendravimo ir bendradarbiavimo įtakai šeimos įgalinimui, aptarti. Jos tikslas – supažindinti su naujų ES naujagimių priežiūrai skirtais standartais. Pristatyti programas, orientuotas į ankstyvą rizikos atpažinimą vaikystėje ir prevencinį darbą su šeimomis, auginančiomis vaikus su specialiais ugdymosi poreikiais (SUP).
Sveikinimo konferencijoje tarusi Seimo narė Monika Navickienė kalbėjo apie tarpinstitucinio bendradarbiavimo svarbą, kad būtų užtikrintos paslaugos šeimoms net tik didžiuosiuose miestuose, ne tik gydymo įstaigoje, kur ankstukai yra rūpestingai prižiūrimi, kol gali iškeliauti į savo namus. „Pagal Jungtinių Tautų vaiko konvenciją nė vienas vaikas Lietuvoje negali likti užribyje, negali likti be paslaugų, negalime palikti ir šeimos „išplaukti“ tokioje sudėtingoje situacijoje“, – kalbėjo Seimo narė M. Navickienė. Pasak politikės, tolimesnis ankstuko raidos procesas taip pat turi būti stebimas ir užtikrinama pagalba šeimai.
Neišnešiotų naujagimių asociacijos „Neišnešiotukas“ prezidentė Asta Radzevičienė savo pranešime pristatė „Europos naujagimių sveikatos priežiūros standartų viziją.“ Kalbėdama apie šeimų poreikius Lietuvoje, A. Radzevičienė sakė, kad šeimos, kurios augina vaikus su specialiaisiais poreikiais, neturėtų varstyti durų, ieškodamos pagalbos grįžus su neišnešiotu naujagimiu į namus.
„Tokią kompleksinę pagalbą šeimoms turėtų užtikrinti savivaldybės, o mes, kaip nevyriausybinė organizacija, esame pasirengę ateiti į pagalbą – siūlome savo sukauptą patirtį, žinias, kurios atsispindės mūsų projekte – informaciniame leidinyje „Galių dėžutė“, kuris bus labai vertingas tėvams, medikams, specialistams, dirbantiems su specialių poreikių vaikais“, – kalbėjo A. Radzevičienė.
Neonatologijos asociacijos prezidentė, KLSMU Neonatologijos klinikos vadovė Prof. dr. Rasa Tamelienė kalbėdama neišnešiotų naujagimių sveikatos iššūkius ir pasekmes gyvenime, akcentavo, kad pačių mažiausių naujagimių stebėjimas turėtų likti centralizuotas, kad vaikučiai „nepradingtų“, su savo šeimomis grįžę į atokesnius miestelius ar kaimus. „Svarbu visą įmanomą pagalbą teikti šeimoms vietose, bet diagnostikai jie turėtų sugrįžti į neonatologijos centrus“, – kalbėjo R.Tamelienė.
Vaiko raidos centro vadovė Jovita Petrulytė pastebėjo, kad Vaiko raidos centrą patenka vis daugiau neišnešiotų naujagimių, o jų raidos sutrikimai yra specifiniai, nulemti gimimo aplinkybių, kurios lėmė patirti daugiau skausmo, daugiau intervencijų į organizmą. „Jie gerokai jautresni jau vien todėl, kad dėl sudėtingo gimimo mamos negalėjo paimti savo mažylių ant rankų, priglausti prie krūtinės, todėl jiems tikrai ne visada tinka mūsų įprasti gydymo metodai“, – kalbėjo J.Petrulytė.
Asociacijos „Neišnešiotukas“ projekto vadovė, Socialinės iniciatyvos „Galių dėžutė“ įkūrėja Dalia Kuliešienė kalbėdama apie savo gyvenimiška patirtimi paremtą idėją – informacinį leidinį šeimoms, akcentavo, kad informacija bus nuolat atnaujinama, leidinys bus ir popieriniame, ir elektroniniame variante.
Apskritojo stalo diskusijoje konferencijos dalyviai dalinosi savo idėjomis, kaip efektyviau mūsų valstybėje sukurti koordinuotai veikiančios kompleksinės pagalbos modelį, kuris užtikrintų vaikų sveikatos priežiūros, kaip visumos veiksmų derinimą ir galimybes šeimoms, auginančioms vaikus su specialiais poreikiais, koks turėtų būti tarpdisciplininis tarnybų bendravimas ir bendradarbiavimas.
Pasak Socialinės iniciatyvos „Galių dėžutė“ įkūrėjos Dalia Kuliešienės, ypatingai svarbu keisti požiūrį į specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) sąvoką per ankstyvąjį rizikos atpažinimą. Būtina stiprinti nevyriausybinių organizacijų (NVO), dirbančių su specialiųjų poreikių (SP), specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) vaikais ir jų šeimomis bei atstovaujančių jų interesams institucinius gebėjimus.
Diskusijos dalyviai akcentavo, jog teikiant konkrečius pasiūlymus dėl viešųjų paslaugų teikimo ir piliečių įtraukimo į sprendimų priėmimo procesus, būtina nubrėžti schemą-modelį ir pateikti ją Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.
Siūloma viešąją paslaugų teikimo sistemą struktūrizuoti į koordinuotai veikiančią pagalbos specialistų (sveikatos, švietimo, socialinės apsaugos) komandą, kuri kvalifikuotai teiks paslaugas šeimoms auginančioms specialiuosius ugdymosi poreikius ir specialiuosius poreikius ar kitą negalios formą turinčias atžalas.
Ministerijai siūloma struktūrizuotą viešojo sektoriaus teikiamų paslaugų kokybę sustiprinti baigtinėmis NVO sektoriaus paslaugomis. Taip pat labai svarbu įtraukti šeimas į sprendimų priėmimą viešajame sektoriuje. Sukurti ir patvirtinti schemą – naujų, kokybiškų paslaugų teikimą užtikrinantį modelį. Suformuoti atstovų komandą, kuri koordinuos naujos schemos sisteminį įgalinimą SADM.
Nuo šių metų lapkričio 14 d. iki 30 d. (2 Seimo rūmų fojė) veikia paroda „GIMĘ SU GENIJAUS ŽYME“. Paroda skirta Pasaulinei neišnešiotų naujagimių dienai (lapkričio 17 d.) paminėti.
Fotografės Jūratės Karkauskienės nuotraukose 12 ankstukų įkūnijo 12 žymių, anksčiau laiko gimusių istorinių asmenybių, kurių gyvenimai įrodo, jog per anksti gimę kūdikiai yra kovotojai nuo pirmosios savo gyvenimo akimirkos.
