Maždaug 6-7 vaikučiai iš 100 gimsta neišnešioti (nuo 22 iki 37 savaitės).
Iki 1991 metų gimdymas, kuris įvykdavo iki 28 savaitės, buvo laikomas persileidimu. Jei vaikelis sverdavo mažiau kaip 1 kg, jo nereanimuodavo. Jei išgyvendavo mažiau nei savaitę, jo nepažymėdavo dokumentuose. Buvo nurodyta, kad gimus tokiam naujagimiui reikia laukti 168 valandas. Jei gyvens – bus registruotas kaip žmogus, o jei mirs, tai lyg ir nebūtų gimęs.
Šiandien gimdymu laikomas nuo 22 savaitės nutrūkęs nėštumas, o naujagimiais vadinami ir 500 g sveriantys neišnešiotukai.
Kodėl taip nutinka
Kodėl nėštumas nutrūksta prieš laiką? Priežasčių be galo daug:
Motinos infekcinės ligos (lytinių organų infekcija, šlapimo takų infekcija, gripas, raudonukė, citomegalija, toksoplazmozė, kt.).
Patologiniai pokyčiai nėštumo metu – preeklampsija.
Daugiavaisis nėštumas.
Trauminis gimdos pažeidimas (abortai, operacijos, dviguba gimda).
Motinos ir vaisiaus kraujo antigeninis nesutapimas (Rezus konfliktas).
Lėtinės mamos ligos (cukrinis diabetas, širdies-kraujagyslių sistemos ligos, padidėjęs kraujospūdis).
Vaisiaus chromosomų anomalijos.
Neigiamos emocijos ir stresai, pervargimas, per didelis mamos aktyvumas (sportas, kelionės, jei perlenkiama lazda).
Gimdymas gali prasidėti suklupus ant laiptų, išsigandus palaido šuns ar ilgiau pabuvus karštyje saulėtą dieną. Galbūt tos detalės, sukėlusios gimdymą, tėra tik paskutinis lašas, kuris perpildo kokią nors mums nežinomą taurę.
Kaip atrodo neišnešiotas naujagimis
Neišnešiotukai savo išvaizda labai skiriasi nuo laiku gimusių putnių naujagimių. Visų pirma, jie labai liesi.
Dėl prastai išsivysčiusio poodinio riebalinio sluoksnio oda atrodo raukšlėta, kojytės ir rankytės – plonytės.
Neišnešiotų naujagimių veidukai – kaip senų žmonių, su aštriai išreikštais bruožais. Odelė plona, todėl per ją persišviečia kraujagyslių tinklas. Kūnas neproporcingas – santykinai didelė galva, ilgas liemuo, trumpas kaklas. Mergaičių didžiosios lytinės lūpos nedengia mažųjų, berniukų sėklidės nenusileidusios į kapšelį.
Nagučiai maži, nesiekiantys pirštukų galų. Neišnešioto naujagimio kūnas, net veidas padengtas tankiais plaukeliais, kurie pamažu nuslenka. Ausų kaušeliai minkšti ir lengvai užlenkiami, nes kremzlės nestandžios.
Raumenų tonusas žemas, todėl naujagimis atrodo dar gležnesnis. Visi vaikučio judesiai atrodo tarsi sulėtinti.
Po gimimo – apkaišyti laideliais
Neišnešioti naujagimiai vos gimę patenka į naujagimių intensyviosios terapijos skyrių (NITS). Jei neišnešiotas naujagimis gimsta rajoninėje ligoninėje, jis specialiu automobiliu, kuriame yra visa būtiniausia įranga, perkeliamas į artimiausią perinatalinį centrą (jų yra du – Kaune ir Vilniuje). Jei įmanoma, moteris, kuriai gresia priešlaikinis gimdymas, pervežama į prenatalinį centrą dar prieš gimdymą.
Ką su neišnešiotu naujagimiu daro intensyvios terapijos skyriuje – priklauso nuo mažylio būklės, poreikių.
Mažyliai guli inkubatoriuose (specialiose lovytėse, kuriose palaikoma reikiama temperatūra ir drėgmė), nes prieš laiką gimęs naujagimis turi mažai riebalinio audinio ir nesugeba reguliuoti savo kūno temperatūros.
Jei naujagimis ypač mažas (500–700 g), virš inkubatoriaus dar įjungiama papildoma šildymo lempa.
Tikriausiai pastebėjote, kad inkubatoriuose mažyliai guli nuogi, tik su sauskelnėmis. Taip yra todėl kad gydytojai galėtų stebėti neišnešiotuko odos spalvą, kvėpavimą, judesius. Tai, kaip jaučiasi naujagimis, parodo ir monitorius, kuris nuolat fiksuoja gyvybines funkcijas: širdies darbą, kvėpavimą, kraujospūdį, temperatūrą, kraujo įsotinimą deguonimi. Aparatas plonais laideliais sujungiamas su davikliais, kurie klijuojami prie naujagimio krūtinėlės, rankytės ar kojytės. Jei kokia nors funkcija sutrinka, monitorius garsiniu signalu įspėja personalą, jog reikia prieiti. Giliau neišnešioti mažyliai negali normaliai kvėpuoti dėl nesubrendusių plaučių. Jiems taikomos deguonies kaukės ar net dirbtinė plaučių ventiliacija.
Kol naujagimis per silpnas, kad galėtų čiulpti krūtį, jis maitinamas per zondą. Plonas zondas įkišamas per nosį ar burną tiesiai į skrandį ir per jį supilamas reikiamas nusitraukto mamos pieno kiekis. Ilgainiui pati mama išmoksta, kaip sumaitinti pienuką pro zondą.
Kai neišnešiotukas sustiprėja, jis perkeliamas iš inkubatoriaus į šildomą lovytę arba ant šildomo vandens čiužinėlio. Tačiau ir toliau reikia atidaus stebėjimo, nuolatinių tyrimų. Pavyzdžiui, kraujo tyrimas gali būti atliekamas net kelis kartus per dieną, nes suteikia labai daug informacijos apie vaikelio būklę. Pavyzdžiui, iš kraujo tyrimo galima pasakyti, ar vaikeliui pakanka deguonies. Neišnešiotukams reikia sukurti aplinką, kuri būtų panaši į mamos įsčias – tyli, šilta, tamsi, jauki, be dirgiklių. Todėl palatose stengiamasi laikytis tylos, vengiama tiesioginio apšvietimo, iš vystyklų susukamas „lizdelis“.
Kai neišnešiotuko būklė stabilizuojasi, jis perkeliamas į naujagimių skyrių. Šiame skyriuje naujagimis jau gali būti su mama visą parą, mokytis žįsti iš krūties, auginti svorį ir ruoštis namo.
Kas yra koreguotas amžius
Gimusių nuo 500 g iki vieno kilogramo naujagimių išgyvena apie 50-60 proc., o nuo 1 iki 1,5 kg – per 90 proc. Kad ir kaip būtų keista, svoris nėra lemiamas veiksnys – svarbiau yra, kiek savaičių vaikutis išnešiotas. Jei vaikutis gimsta 22-24 savaitę, net ir sverdamas 1,5 kg jis turi nedaug šansų išgyventi – (mirtingumas apie 70-80 proc.), tačiau gimęs 27-28 savaičių, nors ir būdamas tų pačių 1,5 kg svorio, jis turi beveik visas galimybes išgyventi (mirtingumas apie 10-20 proc.).
Neišnešioti naujagimiai pirmaisiais metais savo vystymusi atsilieka, nuo išnešiotų bendraamžių. Visi neišnešiotukai, išleisti namo, stebimi daug atidžiau, nei gimę laiku – jiems dažniau tikrinamas regėjimas, klausa, psichomotorinis vystymasis.
Neišnešiotas kūdikis turi vystytis ne pagal savo tikrąjį amžių nuo gimimo, o pagal vadinamąjį „koreguotą amžių“. „Koreguotas amžius“ – tai skirtumas tarp laiko, kada naujagimis turėjo gimti, ir tikrosios jo gimimo datos. Pavyzdžiui, jei naujagimis gimė 7 savaitėmis anksčiau nei turėjo gimti, o šiuo metu jam yra 8 savaitės, tai jo koreguotas amžius bus 1 savaitė (8 savaitės minus 7 savaitės). Neišnešiotų naujagimių raida vertinama pagal koreguotą amžių visais pirmaisiais gyvenimo metais. Rekomenduojama atsižvelgti į neišnešiojimą net iki trejų metų.
Gerai augantis ir besivystantis neišnešiotas kūdikis per pirmuosius 2 metus pasiveja išnešiotus vaikus. Tik sukakus 2 metams jau galima aiškiai pasakyti – ar vaikas pasivijo, ar liko kokių nors neišnešiojimo pasekmių.
Neišnešiotukai ir kengūros metodas
Kengūros metodas („oda prie odos“) plačiai taikomas pasaulio klinikose. Nuogas neišnešiotas naujagimis guldomas vienam iš tėvų ant krūtinės po drabužiais. Jis laikomas kniūbsčias vertikalioje padėtyje, todėl atrodo, tarsi naujagimis gulėtų kengūros sterblėje. Kengūros metodas tinka visiems naujagimiams, bet ypač patariamas neišnešiotiems, nes suteikia jiems taip reikalingą saugumo, artumo jausmą. Šis metodas pirmą kartą panaudotas 1970 metais Kolumbijoje. Tuo metu šioje besivystančioje šalyje daug neišnešiotų naujagimių mirdavo dėl infekcijos, kuri būdavo perduodama per skalbinius ir įrengimus. Gydytojai surado išeitį – jie patarė motinoms laikyti savo naujagimius nuogus prie savo krūtinės, tarytumei fiziologiniame inkubatoriuje. Tad Bogotos ligoninėje neišnešiotukų mamos juos augino prie krūtinės tol, kol jų būklė stabilizuodavosi ir jie galėdavo vykti į namus. Taikant šį metodą labai sumažėjo naujagimių mirtingumas nuo infekcijos, be to, naujagimiai rečiau „pamiršdavo“ kvėpuoti, mamoms geriau gaminosi pienas. Pamažu kengūros metodas buvo įdiegtas daugelyje Europos ligoninių ir diegiamas JAV. Net nepaprastai maži naujagimiai, kurie gimė iki 1000 g svorio (ir kuriems nereikia nuolatinės aparatų pagalbos), gali būti guldomi motinai tarp krūtų keturioms valandoms.
Pagrindinės sveikatos bėdos
Neišnešiotukų organizmo sistemos yra nebrandžios.
Nebrandūs plaučiai. Didžiausia neišnešiotukų problema – kvėpavimo nepakankamumas. Vaikelis negali normaliai kvėpuoti, nes tik 32-36 savaitę plaučiuose susiformuoja biologiškai aktyvi medžiaga surfaktantas (jis neleidžia sulipti alveolėms). Jei surfaktanto nepakanka, naujagimiui prireikia dirbtinės plaučių ventiliacijos.
Centrinė nervų sistema. Dėl nebrandžios centrinės nervų sistemos naujagimis nemoka čiulpti ir ryti, jo raumenų tonusas žemas, nebrandi termoreguliacija (labai greitai atšąla ar sukaista). Galvos smegenyse gali susidaryti kraujosruvos. Smegenų skystis dažnai nenuteka ir prasideda hidrocefalija (smegenų vandenė). Nevisiškai subrendusi smegenų žievė nereguliuoja judesių, todėl naujagimis krūpčioja, jo judesiai nesuderinti. Nesureguliuotas kvėpavimas – jis vis sustoja. Tik 34 savaitę čiulpimo refleksas susiderina su rijimu ir kvėpavimu.
Širdies-kraujagyslių sistema. Dėl nebrandžios širdies-kraujagyslių sistemos neišnešiotukų kraujospūdis būna žemas, organizmui trūksta skysčių. Tuoj po gimimo laiku gimusio naujagimio širdyje užsidaro angos, kurios funkcionavo nėštumo metu. Neišnešiotukams šis procesas gali užtrukti. Tarp aortos ir plautinio kamieno esantis latakas (arterinis latakas), kuris normaliu atveju užsidaro po gimimo, daug ilgiau išlieka atviras. Dėl to sutrinka kraujotaka, maišosi arterinis ir veninis kraujas, į plaučius priteka per daug kraujo. Atvirą arterinį lataką bandoma uždaryti vaistais, bet kartais prireikia ir operacijos.
Virškinimo sistema. Neišnešiotukams trūksta fermentų, o jų kraujotaka žarnyne – nepakankama. Be to, per mažai seilių, skrandžio sulčių. Menkiausi mitybos pažeidimai gali sukelti sunkias žarnų ligas. Maistą neišnešiotukai dažniau atpila, jis gali patekti į plaučius.
Kraujodaros sistema. Dėl kraujodaros, ypač kaulų čiulpų, sistemos nebrandumo būna neišnešiotų naujagimių mažakraujystė. Vaikeliai tiesiog būna nesuspėję pasiimti reikiamų geležies atsargų iš mamos. Dėl to neišnešiotiems naujagimiams papildomai skiriama geležies preparatų, nes jos nepakanka organizme. Neišnešiotukai „nepasigamina“ ir reikiamo kalcio kiekio, todėl jiems labiau gresia rachitas.
Imuninė sistema. Neišnešiotų naujagimių imuninė sistema nebrandi, todėl jie neatsparūs infekcijoms.
Akys. Viena iš pažeidžiamiausių vietų neišnešiotiems naujagimiams – akutės. Dėl tinklainės nesubrendimo gali vystytis neišnešiotų naujagimių retinopatija. Laiku nepastebėjus šios patologijos, naujagimiui gali atšokti tinklainė ir jis gali apakti. Jei tinklainė atšoka iš dalies, atliekama operacija, kurios metu tinklainė lazeriu pritvirtinama prie akių dugno.
Faktai apie neišnešiotukus
Neišnešiotas naujagimis – tai naujagimis, gimęs 22-37 nėštumo savaitę, ir sveriantis ne mažiau kaip 500 g.
Apie 6-7 proc. kasmet Lietuvoje gimstančių naujagimių – neišnešioti.
Pati mažiausia Lietuvoje išauginta mergytė Rasa Marija gimusi svėrė vos 450 gramų, jai buvo 28 savaitės.
Teoriškai galima išauginti kūdikį, gimusį net 22 savaitę. Japonai didžiuojasi, kad jiems pavyksta išgelbėti 50 procentų tokių naujagimių, tačiau likusiame pasaulyje jų išgyvenimo procentas labai mažas.
Naujagimiai skirstomi į normalios kūno masės (daugiau nei 2500 g), mažos kūno masės (1500-2500 g), labai mažos kūno masės (1000-1500 g) ir ypač mažos kūno masės (mažiau nei 1000 g).
Pagal krūtelių formą, odos permatomumą, plaukelių tankumą, ausies kaušelį, nagus, pėdas nustatomas naujagimio subrendimas balais (subrendimo indeksas).
Pažymėti meilės ženklu
Gamta taip sutvarkė mamos hormonus, kad daugiausia meilės ji skirtų silpniausiam vaikui. Neišnešioti naujagimiai meilės, dėmesio, rūpesčio gauna kelis kartus daugiau nei gimę laiku. Štai kodėl sakoma, kad neišnešiotukai spinduliuoja meile ir gerumu. Daugybė mamų patvirtins – įdėtos pastangos vėliau grįžta su kaupu, buvęs silpnutis neišnešiotukas padovanoja neįkainojamą meilės lobį.
„Mamos žurnalas“
