Maisto technologė Ingrida Sakavičiūtė dabar augina 4 mėnesių dukrytę Amėją. Nors mažylė valgo tik mamos pieną, netruks ateiti diena, kai Ingrida galės savo sukauptas vaikų maisto gaminimo žinias panaudoti praktikoje. O tos žinios – ne eilinės.
Kodėl Valdorfas
Ingridą dominanti sritis – valdorfiška vaikų mityba. Apie tai moteris skaitė pranešimus tarptautinėse konferencijose, šia tema parašė mokslinį straipsnį ,,Vaikų maitinimo organizavimas Valdorfo pedagogikos principais“.
5 metus Ingrida dirbo maisto ruošėja vaikų darželyje Mokymosi namai ,,Patirčių slėnis“ Trakuose, kuris ugdyme taiko Valdorfo ir lauko pedagogikas ir didelį dėmesį skiria vaikų mitybai.
„Šiuo metu esu vaiko priežiūros atostogose, radusi laisvą minutėlę labai noriu pasidalinti savo mintimis, žiniomis ir praktika, kurias taikiau ne tik darbe, bet taikau ir namie, bei jau įtraukinėju ir dukrytę“, – sako Ingrida. Ir dalinasi savo žiniomis.
Septynerių metų mitybos planas ir ritmas
Pirmieji 7 vaiko gyvenimo metai yra unikalūs ir be galo svarbūs, nes būtent šiuo laikotarpiu formuojami vaiko asmenybės pagrindai. Šiais gyvenimo metais jis išmoksta vaikščioti, kalbėti, mąstyti ir pasirengia suprasti mitybos elgseną.
Trys pagrindiniai vaikų mitybos uždaviniai pagal Valdorfą yra šie:
- Rūpintis sveiku, funkcionaliu visų virškinimo organų formavimuisi maistu.
- Skatinti dėkingumą už valgį žmogui, gyvūnui, augalui, žemei ir dangui.
- Suaugusio žmogaus pavyzdžiu, taip pat ir prie stalo, vaiką įtraukti į socialinį bendravimą.
Darželyje, kuriame dirbu, nusistovėjęs valgiaraščio planas: atskiromis savaitės dienomis patiekiami skirtingų grūdų patiekalai, tačiau visada ta pačia tvarka. Arbatžolių arbata geriama kasdieną skirtinga, tačiau ta pati rūšis geriama visą dieną. Gal nuobodžiai gali atrodyti suaugusiesiems, kiekvieną savaitės dieną – tas pats patiekalas, tačiau vaikai mėgsta įpročius ir, pavyzdžiui, pirmadienį džiaugiasi laukinių ryžių košės diena, o penktadienį jie atpažįsta iš avižų grūdų dribsnių. Taip maistas net padeda ugdyti laiko sampratą.
Ar žinojote, kad pagal Valdorfo pedagogikos pradininką R. Šteinerį, kiekviena savaitės diena yra siejama su skirtinga planeta, o šios globoja tam tikrą grūdų kultūrą. Todėl kiekviena savaitės diena turi savo grūdą! Pavyzdžiui, pirmadienis – ryžiai, penktadienis – avižos. Tikima, kad penktadieniais valgomos avižos yra teigiamai paveiktos planetų, ir tai daro didelę įtaką sveikatai.
Vaikas turi padėti gaminti
Patiekalų ruošimas turėtų būti vaiko dienotvarkės elementas. Vaikas, priklausomai nuo amžiaus, gali dengti stalą, pjaustyti morkas ir obuolius, po valgio susirinkti indus, iššluoti trupinius. Gamindamas vaikas turi galimybę ritmingai pajusti daug pojūčių: užuosti, paragauti, liesti ir, žinoma, džiaugsmingai prisidėti prie pietų stalo ruošimo, taip pat pajusti apetitą, potraukį geram maistui. Ir net sunkiai suvaldomas šaukštas, šakutė ir peilis ar geros manieros prie stalo išmokstamos daug lengviau.
Pagal Valdorfo pedagogikos elementus, stengiamės gaminti tiek, kad neliktų maisto likučių. Nuo pietų likusius maisto likučius pašildome vaikams ir leidžiame pakartotinai suvalgyti vakariniu metu.
Mėsa, kiaušinis, žuvis – tikrai būtini?
Mėsa, kiaušiniai ir žuvis daugelį šimtmečių nebuvo laikomi labai vertingu vaikų maistu. Iš pradžių dėl nepritekliaus po Antrojo pasaulinio karo, vėliau dėl kitų priežasčių. XX a. pradžioje suaugusiam žmogui buvo rekomenduojama per parą suvartoti 140 g baltymų per dieną. Valdorfo pedagogikos pradininkas Rudolfas Šteineris dar tada atkreipė dėmesį, kad toks didelis baltymų kiekis sukelia žmogui didelę infekcijų grėsmę.
Ar vaikui mėsa, kiaušiniai ir žuvis būtini? Pagal Valdorfo pedagogikos elementus, sveikam vaikui mėsa nėra būtina. Baltymų poreikį galima užpildyti augaliniu maistu. Mėsa, kiaušiniai ir žuvis tik kaip išimtis gali atsirasti vaiko lėkštėje.
Daugumoje Valdorfo bendruomenių vaikai mokomi valgyti augalinį maistą. Manoma, kad jei atimame gyvūnui gyvybę, kad išsaugotume savąją, ir jei tą produktą labai vertiname, turėtume išreikšti jam dėkingumą. Mūsų darželio bendruomenėje nutarta, kad vaikams mėsa bus siūloma 2 kartus per savaitę – antradieniais ir ketvirtadieniais. Vaikams rinkdami mėsą žiūrime į pagrindinį kriterijų – mėsa turi būti ekologiška, užauginta be antibiotikų, o antras kriterijus – mėsos rūšis. Mūsų pasirinkta mėsa yra jautiena ir triušiena.
Daigintų grūdų ir sėklų reikšmė Valdorfo pedagogikoje
Kartą Valdorfo darželio auklėtoja su savo vaikų grupe apsilankė vieno ūkininko sodyboje. Iš pradžių jie pasisveikino su gyvuliais tvarte, pasidžiaugė jaukia atmosfera, paglostė karves, stebėjo, kaip jos ėda. Tuomet nuėjo į sandėlį, kur stovėjo sustatyti grūdų maišai, – čia vaikai galėjo prisisemti grūdų. Rytojaus dieną pasikeisdami rankiniu malūnėliu juos sumalė. Dar kitą dieną iš tų miltų užmaišė tešlą, iš kurios sulipdė įvairiausių formų bandelių, duonelių. Vėliau skardos buvo pašautos į orkaitę, visas darželis kvepėjo kepiniais, o mažieji susėdo prie gražiai dengto stalo. Bendrai pavalgę, padainavo padėkos dainelę saulei, lietui, motinai Žemei ir mylimam Dievui, kuris leido viskam augti. Visi drauge džiaugsmingai pavalgė ir toliau tęsė savo dieną. Šis paprastas pavyzdys parodė, kaip vaikai tą dieną gavo dalelę pasaulio supratimo. Nuo pamatymo, kaip grūdas užauga, grūdo parsivežimo, sumalimo ir duonos išsikepimo. Nuo to karto vaikai yra įtraukiami į maisto gamybą.
Daiginius rekomenduojama vartoti žiemą ir pavasarį, kai organizme trūksta vitaminų. Skirtingų rūšių grūdų ir sėklų daigai pasižymi skirtingomis skonio savybėmis. Sausi grūdai gali išbūti net iki 50 metų, o gavę bent lašelį drėgmės pradeda dygti. Šis dygimo procesas labai intensyvus, vėliau augimas sulėtėja. Daiginamas grūdas – tai gyvybės, veržlumo, jaunos energijos simbolis. Manoma, kad šie biocheminiai procesai paveikia ir žmogaus gyvybines jėgas. O dygimas – tai intensyviausias periodas, kuomet atbunda gyvybė. Šios fazės metu įvyksta staigus gyvybės proveržis, kurią galime perimti sau vartodami daigus. Naudingos medžiagos iš daigintų grūdų pasisavinamos geriau nei vartojant grūdus kitomis formomis.
Rudens pabaigoje į vaikų maitinimo valgiaraštį įtraukiame ir daigintas sėklas: spindulines pupuoles, lęšius, saulėgrąžų sėklas, avinžirnius ir kt. Daiginti sėklas darželyje nėra jau taip sudėtinga. Daugiau pastangų reikia įdėti į jų gyvybės palaikymą. Svarbiausia sukurti tinkamas sąlygas, kurios leistų augalams augti sveikiems ir stipriems. Sėklas daiginimui išsirenkame labai atidžiai. Jos turi būti neskrudintos, termiškai neapdorotos ar nepažeistos, neskaldytos, su luobelėmis ar lukštais. Daiginame vandenyje arba durpėse. Vaikai noriai įsitraukia daiginti sėklas, mažais pirščiukais jas perrinkinėja, kiša į žemę, laisto, stebi dygimo procesą, skina, ragauja.
Daiginiai vaikams siūlomi kaip priedas prie rytinės košės, kaip užkandis priešpiečiams, kaip priedas pietums prie antrojo patiekalo ar pavakariams pasmaguriauti. Daiginius skirstau pagal maistingumo vertę ir skonį. Dažniausiai daiginti grūdai vaikams siūlomi pusryčiams, daigintos sėklos – pietums, o ankštiniai daiginiai – pavakariams.
Lydytas sviestas
Lydytas sviestas – tai skystas auksas. Kai kuriose kultūrose šis sviestas vadinamas ,,maistu smegenims“, yra tiek fizinės, tiek dvasinės energijos šaltinis. Lydyto sviesto skonis sunkiai pakeičiamas net ir pačiais brangiausiais aliejais, jis savitas ir nepakartojamas. Lydytas sviestas primena saldų riešutų aromatą.
Sviestas lydomas tik šviesiu paros metu, taip jis įkūnija savyje subtiliąją Saulės energiją. Lydytas sviestas verdamas iš sviesto, o sviestas yra pieno, produkto, kurį gamta žmogui atiduoda su meile, esybė. Procesas labai paprastas – 80–82 proc. riebumo svieste yra 80–82 proc. riebalų, 2–4 proc. baltymų ir 14–18 proc. vandens. Kaitinant sviestą, vanduo išgaruoja, baltymai sudega ir iškrenta ant indo dugno, taip atsiskiria gintaro spalvos ir skaidrumo riebalas, ir sviestas išsivalo.
Vaikams lydytu sviestu gardinamos košės, dedama į kepinius, sriubas ar troškinius. Lydytas sviestas ypatingas tuo, kad tinka ir alergiškiems vaikams. Lydytas sviestas padeda skrandžiui gaminti daugiau rūgšties, kuri padeda lengviau suvirškinti maistą.
Pusryčiai ir energija
Pusryčių laikas – 9–10 val. – yra tiksliai nustatytas pagal Valdorfo pedagogikos elementus. Tokiu laiku vaiko virškinimo organų funkcija jau yra pabudusi ir pasiruošusi veikti. Šis valgymas turėtų būti gausesnis – tai užtikrins priešpietinį vaiko aktyvumą. Kitu atveju organizmui pritrūks maisto medžiagų, bus panaudoti rezervai bei po truputį prasidės regeneracija. Tuomet apie pietus vaikai labiau išalks, greičiau susierzins, taps neveiklūs, pradės prašyti saldumynų.
Pusryčių košėms skirtas kruopas ir dribsnius verdame vandenyje be pieno, nes kruopos, grūdai ir dribsniai nedera su pienu: angliavandeniai nedera su baltymais, nes baltymai virškinami rūgščioje terpėje, o angliavandeniai – šarminėje. Organizmas vienu metu nesugeba išskirti ir rūgšties, ir šarmų, todėl, pavyzdžiui, jei grūdų košė verdama ar valgoma su pienu, mėsa valgoma su bulvėmis, o žuvis – su ryžiais, tai pirmiausia skrandis virškins angliavandenius, o baltymai – pienas, mėsa ar žuvis – gulės skrandyje, kol susidarys rūgštinė terpė. Nevirškinami produktai skrandyje aprūgsta, ima pūti.
Košei skaninti renkamės lydytą sviestą.
Arbata
Arbatos Valdorfo pedagogikoje užima labai svarbią vietą. Jos geriamos mažiausiai 3 kartus per dieną ir ruošiamos labai silpnos. Stipri arbata vartojama tik gydymo tikslais. Dvi arbatžolių rūšys maišomos kartu, taip jos būna dvigubai veiksmingesnės, viena kitą papildydamos.
Karališkieji pietūs
Šiame sočiausiame dienos valgyme, pagal Valdorfo pedagogikos elementus, pietūs apima visų keturių skonių pojūtį. Sudarytas pietų valgiaraštis atsižvelgiant į šiuos 4 skonių pojūčių elementus:
- Rūgštumas – suteikia linksmumo. Rūgštumui išgauti, atsižvelgiant į sezoniškumą, renkamės daržoves ir vaisius. Šaltąjį sezoną – rauginti kopūstai, agurkai, obuoliai, slyvos. Šiltąjį – šviežios rūgštynės, uogos.
- Sūrumas – sustiprina kūno pojūčius. Sūrumo poreikis per pietus jaučiamas stipriausiai. Dienos sūrumo elementą puikiai išpildo pietų sriuba.
- Kartumas – paskirsto gyvybines jėgas. Kartumui išgauti į patiekalą įdedame lapelį šalavijo arba peletrūno.
- Saldumas – padeda pajusti save. Saldumas – tai ne desertas. Saldumas – tai angliavandenių forma pagrindinis komponentas valgymo metu: bulvės, makaronai, visų rūšių javai, o svarbiausia – daržovės. Nors jos burnoje būna nesaldžios, bet organizme labai greitai paverčiamos į cukrų. Kieno organizme iš krakmolo gaminamas cukrus, tas yra labai stiprus ir sveikas.
Pavakariai
Vaiko organizmas – bent jau pojūčių prasme – po pietų yra pavargęs ir jau nebeturi jėgų įvertinti naujų skonių, jų pasirinkti, paskanauti ir suvirškinti. Vaikai po pietų noriai valgo nuo pietų likusį pašildytą maistą, nes šį patiekalą jie jau žino. Todėl ir pavakariams rekomenduojama vaikui pasiūlyti kažko panašaus, ko jis tą dieną yra jau ragavęs. Kurdama pavakarių valgiaraštį, stengiuosi, kad vaikas vakare gautų daugiau angliavandenių nei riebalų ar baltymų. Duona, grūdiniai produktai, daržovės yra tai, kas vakarui tinkamiausia. Pavakariams vaikams yra siūloma ruginė sėklų duona, avižinė duonelė, daržovių duona, vaisių duona, bananinė duona, bananinės bandelės, čirviniai blynai su įvairiais pagardais ir arbata.
Valgiukas–nevalgiukas?
Bent pusė visų tėvų teigia, kad jų vaikai yra „nevalgiukai“, tačiau tiesa yra ta, kad dauguma tų vaikų valgo neįvairų, o kasdieną ar bent per savaitę kelis kartus – tą patį patiekalą. Taip vaikui nėra sudaryta galimybė paįvairinti skonį, susipažinti su naujais produktais.
Vaiko skrandis mažas, jis valgo dažniau, bet po truputį. Normalu ir tai, kad vaikas valgo mažai vieną dieną ir daugiau kitą – tai pereinamieji periodai, tad vaikas būna visiškai nenuoseklus.
Jei vaikas yra guvus, atrodo sveikai, nereikia nerimauti, kad nieko nevalgo. Vaikas tikrai nevers savęs badauti, kai tik praalks, būtinai apie tai praneš.
Pagal Valdorfo pedagogiką, labai svarbu, kad būtų maitinimo ir patiekalo rūšies ritmas. Jei vaikas pirmą kartą paragavęs naujo produkto jo nevalgo, tai negalima vertinti, kad jis jo ir nemėgsta. Reikia bent 20 kartų kiekvienos savaitės tą pačią dieną tą maisto produktą pasiūlyti. Tik po kokių 3–4 mėnesių galima teigti, kad vaikas nevalgo ar nemėgsta tam tikro produkto ar patiekalo.
Kad patiekalai būtų vaikui artimesni, rekomenduojama bent kelis kartus per savaitę namuose gaminti ugdymo įstaigos valgiaraštyje esančius patiekalus ar bent jau artimus darželio valgiaraštyje esančius patiekalus.
Ką valgys Amėja
Labai gaila, kad apie mitybą pagal Valdorfo aspektus yra mažai žinių. Didžiosios žinios sklando daugiau apie vaikų pedagogiką. Nors maistas yra labai svarbus vaiko ugdyme, raidoje ir gyvenime. Mano noras – sudaryti Amėjai aiškų 7 metų mitybos planą. Jau dabar žinau, kad pradėjus papildomą maitinimą pirmoji daržovė nebus bulvė, – ją keisiu pastarnoku, dėl turimo mažesnio krakmolo kiekio. Nes, kaip žinia, žarnynui virškinant krakmolą, išsiskiria gliukozė, kuri virsta į cukrų kraujyje. O tai sveikatai nepalanki bomba. Nors dar kol kas dažniau valgį gaminu, kai dukrytė miega, tačiau ją jau dabar įtraukiame į stalo serviravimo reikalus. Pasiėmusi ją ant rankų einu iš spintelės traukti indų, pasakoju, kokias lėkštes imu, kokios jos spalvos, kokiam patiekalui ji naudojama ir net kuri yra mano mėgstamiausia. Tikiu, kad atėjus laikui Amėjai bus jau savaime suprantama kartu ruoštis pusryčiams, pietums ar vakarienei. Jau dabar leidžiu jai paliesti pirščiukais daržoves, vaisius, kurias tuo metu valgome, įvardiju, kokia tai daržovė. Leidžiu, kad rankytėmis pajustų, kas yra šilta, o kas yra šalta.
Ekologija mūsų šeimoje šventas reikalas. Stengiamės gaminti tiek, kad neliktų maisto likučių. Jei lieka, mielai suvalgome vakarienei ar skaniai pergaminame į kitą patiekalą. Pavyzdžiui iš rytinės grikių košės likučio mielai išsikepame grikių blynelių vakarienei.
Laukiu laiko, kuomet Amėja paaugs ir galėsime abi ruošti pietus pagal keturis skonio pojūčio elementus.
RECEPTAS. Grikių duonelė
Iš rytinės pusryčių grikių košės likučio pietums iškepu grikių duonelės arba vakarienei – grikių blynelių. Galima nevirti grikių, o mirkyti, bet idėja ta, kad tai puikus būdas suvartoti maisto likučius.
Taigi – grikių duonos receptas. Produktai:
200 g neskrudintų grikių kruopų, kurias reikia išvirti
100 g smulkaus malimo avižinių dribsnių
4–5 šaukštų graikiško jogurto
200 g norimų sėklų (kmynų, saulėgrąžų, linų sėmenų, moliūgo sėklų ir kt.)
Žiupsnelio druskos
Į virtų grikių masę suberiame smulkaus malimo avižinius dribsnius, norimas sėklas, druską ir graikišką jogurtą. Masę gerai išmaišome ir paliekame 20–30 min. pabrinkti. Masė turi būti ne biri, o lipni, kad būtų įmanoma formuoti duonos kepalą. Masę beriame į kepimo popieriumi išklotą kepimo formą ir rankomis paspaudome, kad neliktų oro tarpų. Dedame į įkaitintą orkaitę ir kepame 190°C temperatūroje 1 val.
Neila Ramoškienė, nuotraukos iš herojų asmeninio albumo
Susiję straipsniai
