Atrodo paprasta: iš ryto „pridavėme“ savo vaiką į darželio pedagogų rankas, ir ramu. Sotus, prižiūrėtas, ugdomas. Tačiau ką iš tiesų jis veikia už darželio sienų? Na taip, vakare plaudamos indus lyg girdėjome, kad vakar piešė šeimą, o štai šiandien parsinešė iš plastilino nulipdytą ąsotį. Tiesa, kad tik neužmiršus, už savaitės bus kažkokia šventė, reikės paruošti baltas pėdkelnes ir raudoną sijoną…
Tikriausiai visi darželinuką auginantys tėvai yra „prisirankioję“ nemažai darželio kasdienybės nuotrupų. O kaip atrodo vaiko diena darželyje iš arti? O skirtingus ugdymo metodus – „Vėrinėlį“, Montessori ar Valdorfą – taikančiuose darželiuose? Įdomu? Kviečiame užeiti!..
…į „Vėrinėlio“ grupę
Įprasta akiai aplinka – linksmais tapetais išklijuotos sienos, linoleumas su kilimu, keletas vaikiškų staliukų su oranžinėmis kėdėmis, daug spalvingų žaislų, knygelių. Yra net didelė žaislinė virtuvė mergaitėms ir kartu su vaikais auklėtojų pagaminta scena vaidinti su lėlėmis. Virtuvėje šeimininkė į lėkštutes krauna rytinę manų košę, o nusiplovę rankutes klegėdami keturmečiai sėdasi į savo vietas pusryčiauti.
Taip prasideda darželinukų „darbo diena“ vienoje iš Vilniaus vaikų darželio „Gandriukas“ grupių. Tiksliau, „rimtesniosios“ dalies pradžia – tik po pusryčių, o iki jų anksčiau pakirdę ir į darželį atskubėję mažieji suspėja ne tik pasimankštinti salėje, bet ir patikrinti žaislų lentynas ar pasigirti nauju garderobu.
Aktualios diskusijos
Pasak auklėtojos Zofijos Ceslevičienės, kiekviena diena grupėje prasideda „Ryto ratu“, kuriame vaikai aptaria būsimosios dienos naujienas, dalijasi šviežiausiais įspūdžiais. O kartais, pavyzdžiui, tiesiog paliūdi dėl to, kad jų grupiokė Gabija susižeidė ranką ir šiandien negali būti kartu. Be to, kiekviena savaitė turi savo temą, todėl „Ryto rate“ jai irgi skiriama daug dėmesio.
Auklėtoja pripažįsta, kad kartais vis dėlto nutinka taip, kad kurią nors dieną svarbesnė tampa kokia nors kita tema. Pavyzdžiui, kartą eidamas į darželį Justas pamatė negyvą paukštį, tad vaikai tiesiog privalėjo išsiaiškinti, kodėl taip nutiko. Tad užuot prisiminę, kaip surasti žemėlapyje Vilnių, keturmečiai visą „Ryto ratą“ diskutavo apie paukščius, o pokalbis išsirutuliavo net iki plunksnų sandaros.
Po 15–30 minučių „ugdomųjų intelektualinių pokalbių“ vaikai patys renkasi veiklą – vieni piešia, kiti lipdo, treti dėlioja dėliones. Dažniausiai ši veikla irgi būna susijusi su savaitės tema. Štai kartą pagal temą „Aš – kūrėjas“ visi gamino burtininko skraistę, lazdeles, o vėliau mokėsi burtažodžius bei vaidino pasaką. „Kai vaikai labai įsitraukia į kokią nors veiklą, visai pamirštame laikrodį ir tai, kad jau, tarkime, turim būti salėje“, – pasakojo auklėtoja Zofija. Keturis kartus per savaitę mažiesiems ten vyksta muzikos, choreografijos ir kūno kultūros užsiėmimai.
Grupėje – ir „grožio salonas“
Po veiklos ir priešpiečių – kelionė į lauką. Nors iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad kieme vaikai tik dūksta ar su kastuvėliais darbuojasi smėlio dėžėse, tai nėra visai tiesa. „Į kiemą vaikai visuomet traukia su kokiu nors tikslu“, – pastebi auklėtoja Zofija. Pavyzdžiui, dažnai mažieji stebi vabalėlius, paukštelius, skaičiuoja praskrendančius lėktuvus, aptaria praeivių nuotaikas. Lauke rengiami judrieji žaidimai, vaikai žaidžia su vandeniu, smėliu, na, o karštomis vasaros dienomis gaivinasi atvirame darželio baseine.
Galiausiai po geros gryno oro dozės, prabudinusios apetitą net ir didžiausiems „nevalgytojams“, mažieji sėda pietauti. Po to „šventas reikalas“ – pietų miegas. Tiesa, jei nenori, vaikas šią miego valandą gali tiesiog pagulėti. „Niekas negraso, miegok arba bus blogai. Svarbiausia – gerbti šalia knarkiančius lovelių kaimynus ir nedrumsti jų ramybės triukšmingomis išdaigomis“, – sakė auklėtoja Zofija.
Išsimiegoję ir pavakarieniavę mažyliai renkasi „laisvą programą“: piešia, spalvoja, burzgia mašinėlėmis. O štai kampe veikia tikras grožio salonas. Kaip patyrusi manikiūrininkė Gunda kruopščiai lakuoja savo „klientėms“ nagus, šalia guli vaikiški šešėliai ir net lūpų dažai. Kelios mergaitės nekantriai laukia eilėje, o spėjusios išbandyti visas grožio procedūras, patenkintos lekia pasirodyti jų pasiimti atėjusioms mamoms: „Mama, pažiūrėk kaip blizga mano nagai, o lūpos kokios, rooooožinesnės nei tavo!“. Pasirodo, štai taip mokomasi būti gražiausiomis.
Žvilgsnis į Valdorfo grupę
Vienas didelis, šviesus kambarys. Medinės grindys ir ant jų besimėtantys vilnoniai siūlų kamuoliukai. Kampe – „skudurinės Onutės“ ir medinės mašinėlės, o ant didelio medinio stalo akvarele piešiantys vaikai. Toks vaizdas atsivėrė po pusryčių užsukus į Vilniaus lopšelio – darželio „Pasaka“ Valdorfo metodus taikančią grupę. Tiesa, pusryčiai čia kiek vėliau nei kitur – 10 valandą. Be to, tai – tikras ritualas, kurio nevalia trukdyti pašaliniams žmonėms. Jų, kaip ir kiekvieno valgio, metu degama žvakė, linkima skalsos, o kiekvienas mažasis valgytojas gali pats nuspręsti, kiek valgys ir… suvalgyti tai iki galo.
Svarbiausia – neskubėti
Kol iki pusryčių atkeliauja didžiausi grupės pelėdžiukai, jau susirinkę vaikai patys renkasi veiklą. Vieniems įdomu kartu su auklėtoja vyti virveles, kitiems – statyti iš baldų, pertvarų ir medžiagos atraižų namus, mašiną ar laivą, o štai Julius jau trečią dieną piešia kreidelėmis. „Nė vienam vaikui nesiūloma: daryk tą ar kitą. Jei įdomu, jis prieis prie auklėtojos ir prisijungs. Jei ne, susiras kuo užsiimti pats“,– taip apie rytinius „valdorfiečių“ užsiėmimus pasakoja auklėtoja Rasa Kabailaitė. Be to, priešingai nei kitose grupėse, čia vaikai neina į salę, tad iki pusryčių grupėje kasdien vyksta ir rato žaidimai, kurių metu mažieji dainuoja ir vaidina.
Pasak auklėtojos Rasos, Valdorfo grupėje labai svarbūs perėjimai nuo vienos veiklos į kitą. „Vaikai niekada neskubinami. Visomis prasmėmis. Jei mažieji labai įsitraukę į žaidimą, tai susitvarkyti žaislus ar nueiti į lauką galima ir vėliau. Vaikas visuomet gali pats nuspręsti ne tik ką veikti, bet ir kiek laiko tai daryti“, – pabrėžė auklėtoja.
Šioje grupėje labai svarbus ritmas. Būtent todėl kiekvieną savaitės dieną vaikams siūloma ta pati veikla. Pavyzdžiui, pirmadieniais liejama akvarele, ketvirtadieniais mažieji mala miltus ir kepa ką nors skanaus bei įdomaus, dirba medžio darbus su drožėju Pauliumi, o penktadieniais eina į tolimus žygius. Be to, vaikams prieš miegą keletą dienų sekama vis ta pati pasaka, o prie stalo žaidžiami tie patys pirštukų žaidimai. Pasak auklėtojos, taip vaikai ne tik greičiau įsimena ir išmoksta pasakas ar žaidimus, bet ir įdėmiau jų klausosi bei stengiasi suprasti esmę.
Užmigti padeda sekama pasaka
Po pusryčių – žygis į lauką ir dažniausiai – bet kokiu oru. Beje, Valdorfo žaidimų aikštelė, kaip ir pati grupė, kiek kitokia. Čia specialiai supiltas kalniukas, auga medis su žemom šakom, ant kurio vaikai gali karstytis ir kabarotis. Žiemą čia mažieji kasa sniegą, vasarą – prižiūri savo darželyje augančius augalus. O kartą per savaitę organizuojama tikra Žygio diena, kurios metu vaikai keliauja į mišką, prie upės ar ten, kur patys sugalvoja.
Na, o po gryno oro porcijos laukia pietūs. Susėdę prie padengto stalo ir laukdami su garuojančiais puodais grįžtančios šeimininkės, mažieji visuomet žaidžia pirštukų žaidimus. Papietavę vaikai kartu sutvarko stalą ir su auklėtojų sekama pasaka skuba sapnų šalin.
Galiausiai po miego ir vakarienės darželinukų laukia laisvas laikas. Jei geras oras – mažieji skuba į lauką, jei ne – grupėje užsiima įprasta veikla: daro kamuoliukus, audžia, kedena vilnas ar siuva. „Diena mūsų grupėje niekada neprailgsta, todėl atėję tėveliai neretai sunkiai iškrapšto mažuosius namo“, – su šypsena pasakojimą apie Valdorfo grupės kasdienybę baigia pedagogė.
Apsidairykime Montessori grupėje
Pirmą kartą užėjus į Montessori grupę, tikriausiai ne vienam kyla klausimas, ką čia veikia vietoj žaislų įsikūręs lygintuvas ir lyginimo lenta ar skalbimo reikmenys ir dubuo su užmerktomis servetėlėmis? Arba kam reikalingos lentynoje sukabintos raudonų ir mėlynų rytuliukų grandinėlės, o netoliese – tų pačių spalvų tik skirtingų ilgių lazdos? Ir, kodėl, pagaliau, grupėje taip tylu?
Pagarba vaikui
Visus atsakymus į šiuos klausimus netrukus išgirdome iš vaikų lopšelio – darželio „Varpelis“ Motessori grupės auklėtojų Rasos Pučienės ir Odetos Labanauskienės lūpų. „Montessori metodo pagrindas – pagarba vaikui. Grupės vaikai patys gali pasirinkti, ką jie nori veikti, tačiau svarbiausia, kad jo veikla neturi trukdyti kitiems“, – pabrėžė auklėtoja Rasa. Būtent todėl vaikai čia dažniausiai pagal savo gabumus ir pajėgumą dirba ant atskirų kilimėlių, o visa veikla vyksta vaikams paruoštoje aplinkoje.
Kaip ir kituose darželiuose, diena Montessori grupėje prasideda maždaug septintą valandą. Su kiekvienu atėjusiu vaiku auklėtojos draugiškai pasišnekučiuoja apie tai, kaip sekėsi keltis, ką įdomaus jis matė pakeliui į darželį ir ką jis norėtų šiuo metu veikti.
Po rytinės mankštos salėje ir pusryčių, vaikai renkasi prie specialios linijos, kur dar kartą visi pasisveikina, aptaria dienos darbelius ir įspūdžius. „Čia vaikai mokosi kalbėti po vieną ir išklausyti kalbantį draugą. Taip atsiranda pagarba vienas kitam.
O kad nebūtų „turgaus“, norėdamas pasisakyti, vaikas paprasčiausiai pakelia ranką“, – pasakojo auklėtoja Rasa. Panašiai kaip ir „Vėrinėlio“ grupėse, kiekviena savaitė čia turi savo temą, kuri irgi aptariama rytinių pokalbių metu. „Bet kartais vaikai sujaukia mūsų planus ir tos dienos ar savaitės tema pasikeičia“, – juokiasi auklėtojos. Be to, šiuo metu vaikai išsirenka ir budinčiuosius, atsakingus už tvarką grupėje.
Po 15–25 minučių trunkančios „Rytinės linijos“ vaikai patys renkasi užsiėmimus, tačiau auklėtojos, stebėdamos vaikus, stengiasi, kad jie išbandytų kuo įvairesnę veiklą. Pavyzdžiui, Karolina visą savaitę karpė, tad tai pastebėjusios auklėtojos, pasiūlė jai sudėtingesnę karpymo priemonę. Kiekviena Montessori priemonė turi savo tęstinumą ir klaidų kontrolę, todėl, pasak auklėtojos Odetos, vaikai mielai užsiima su šiomis priemonėmis.
Išgirsti „tylos balsą“
Maždaug pusę vienuoliktos grupės auklėtojos įjungia ramią muziką ir viena iš jų basa pradeda lėtai eiti linija. Rankose ji neša stiklinę su vandeniu arba žvakę. Pamažu vienas po kito prie auklėtojos prisijungia visi grupės vaikai. Tokių ėjimų linija metu lavinama ne tik vaiko judesių koordinacija, bet ir formuojasi taisyklinga kūno laikysena, gebėjimas susikaupti. Vėliau vaikai rate atlieka įvairius tylos pratimus – užsimerkę klausosi garsų ir bando atspėti, kas juos skleidžia: kaip teka vanduo, kaip krenta popieriaus lapas ar koks paukštis ką tik sučirškė už lango. Šios linijos metu su vaikais aptariami ir jų tą dieną nudirbti darbai.
Po pratimų – pasivaikščiojimas lauke. Šios Montessori grupės vaikai turi savo gėlyną, kurį patys prižiūri. Jei geras oras, rengiamos tolesnės iškylos ir už darželio ribų. Kaip ir kitose grupėse, lauke vaikai stebi aplinką, mokosi pažinti gamtą, žaidžia judriuosius žaidimus.
Pietūs čia – apie pusę pirmos. Tačiau prieš juos – ypatingas ritualas. Budintieji sukviečia savo draugus specialia „tylos kalba“, t.y. tyliai pasako kiekvieno iš jų vardą ir pakviečia prie stalo. Po sotaus maisto – visuose darželiuose įprastas miegas. Ypatinga tik tai, kad čia vaikai miega ne lovelėse, o ant čiužinių. Be to, vaikai patys pasikloja patalėlius, o mažiausiems, kurie dar nemoka to padaryti, padeda vyresnieji. Auklėtojos pastebi, kad per pusdienį mažieji taip prisižaidžia ir prisidirba, kad kartais, net nebaigus skaityti pasakos, vaikai jau saldžiai užmiega.
Po poilsio ir vakarienės vaikai toliau tęsia ryte pradėtus žaidimus arba laukdami iš darbo parskubančių tėvelių užsiima nauja veikla: didaktiniais žaidimais ar menine veikla. Beje, daugelis savaitės dienų čia irgi skirtos tam tikrai veiklos sričiai. Pavyzdžiui, pirmadienis skirtas tvarkymuisi, o penktadienis – žaislų diena, kuomet vaikai gali iš namų atsinešti norimą žaislą ir žaisti su juo grupėje.
„Vėrinėlio“, Montessori ir Valdorfo ugdymo sistemų palyginimas
Kas tai?
„Vėrinėlis“ – tai lietuviška priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymo programa, kurioje naudojama daugelio sistemų dalys (dėl to ir „Vėrinėlis“). Programa pritaikyta lietuviškajam mentalitetui, dirbama pagal tris metų laikus
Montessori – tai Italijos medikės ir pedagogės M. Montessori sukurta sistema, taikoma darželiuose ir mokyklose. M. Montessori metodo pagrindai – pagarba vaikui, paruošta aplinka ir pasiruošęs pedagogas. Metodas remiasi vaiko jautriaisiais laikotarpiais.
Valdorfas – tai iš Vokietijos atkeliavusi vaikų ugdymo sistema, taikoma darželiuose ir bendrojo lavinimo mokyklose. Svarbiausi tokio darželio bruožai – natūralumas ir gamtinės medžiagos, kūrybinis žaidimas, amatai.
Vaikų amžius grupėse
Vėrinėlis. Vienmečiai vaikai.
Montessori. Įvairaus amžiaus (2-7 metų) vaikai.
Valdorfas. Įvairaus amžiaus (3-7 metų) vaikai.
Aplinka
„Vėrinėlis“. Primenanti namų aplinką. Suskirstyta kampeliais: dailės, konstravimo, matematikos, gimtosios kalbos ir kt.
Montessori. Suskirstyta zonomis: gyvenimo praktikos pratimų, sensorikos, matematikos, kalbos, mokslo.
Valdorfas. Labiau kamerinė, uždara.
„Vėrinėlis“. Nuo „skudurinių onučių“ iki žaislinės virtuvės, „Barbių“, transformerių ir mokomųjų žaidimų.
Montessori. Dažniausiai žaislų nėra. Yra tik specialiosios Montessori priemonės, didaktiniai žaidimai bei tikri daiktai.
Valdorfas. Pagaminti tik iš natūralių medžiagų: rankų darbo lėlės, medinės mašinėlės, megzti, siūti žaislai, kreidelės. Žaislų nėra daug.
„Pamokėlės“
„Vėrinėlis“. Vaikai ugdomi pagal nustatytą metodiką.
Montessori. Dirbama individualiai su kiekvienu vaiku.
Valdorfas. „Pamokėlių“ nėra. Vaikai specialiai nemokami skaičiuoti ar rašyti – to jie mokosi per ritminius, kūrybinius žaidimus ir ūkinę bei meninę veiklą.
Veiklos
„Vėrinėlis“. Pagal nustatytą programą: piešimas, lipdymas, kūrybiniai žaidimai. Vaikai gali rinktis ir papildomus būrelius: dainavimo, sporto, dailės anglų kalbos ir kt.
Montessori. Vaikai dirba su priemonėmis, lavinančiomis vaiko jusles, protinius ir fizinius gebėjimus. Mažieji gali rinkis ir papildomus būrelius.
Valdorfas. Darbai su medžiu, kepimas, žvakių gamyba, lipdymas iš vaško, molio, akvarelė, audimas, vilnos vėlimas, siuvinėjimas, žaislų siuvimas, teatras ir pan. Ta pati veikla vyksta keletą savaičių.
Šventės
„Vėrinėlis“. Švenčiamos dažniausiai salėje. Įsimintiniausios – Kalėdos, Užgavėnės, Velykos, Šeimos šventė ir kitos tradicinės šventės.
Montessori. Švenčiamos ir salėje, ir grupėje. Įsimintiniausios – vaikų gimtadieniai, Kalėdos, Velykos ir tradicinės šventės.
Valdorfas. Švenčiamos dažniausiai grupėje, kartais – gamtoje. Įsimintiniausios –
vaikų gimtadieniai, Joninės, Kūčių vakaras.
Specialus tėvų pasiruošimas
„Vėrinėlis“. Nebūtinas. Jei nori, tėvai gali susipažinti su šios metodikos ypatumais.
Montessori. Efektyviau, kai sistemos laikomasi ir darželyje, ir namie.
Valdorfas, Tėveliams vyksta paskaitos. Efektyviau, kai sistema taikoma ir darželyje, ir namie.
Statistika:
Iš viso Lietuvoje veikia daugiau kaip 780 vaikų darželių. Iš jų per 55 darželius ar atskiras jų grupes dirba pagal Valdorfo metodiką ir 83 grupės, kuriose dirbama arba iš dalies taikoma Montessori ugdymo sistema. Daugelyje kitų šalies darželių dirbama pagal lietuvišką „Vėrinėlio“ programą.
Šaltinis: LR Švietimo ir mokslo ministerija
Jūratė Jakimavičienė
„Mamos žurnalas“